Vaikų gimtadienis ir saldumynai – neatsiejama pora, nes torto, ledų ir gazuotų gėrimų vaikai per šventę tikisi pirmiausiai. Ir čia tėvai susiduria su dilema – palepinti ir neskaičiuoti cukraus kiekio, ar sugadinti vaikui šventę? Kaip pastebi maistą ugdymo įstaigoms ir vaikų gimtadieniams tiekiančios įmonės „Confetti” vadovė Aneta Borkovska, išspręsti šią dilemą galima nesunkiai, ir tai nereiškia, kad gimtadienis bus prastesnis.
Kodėl šventinis stalas ne toks jau ir nekaltas
„Dar prieš kelis dešimtmečius vaikų gimtadienis buvo paprasta šeimos šventė – tortas namuose, keli artimiausi draugai, simbolinės dovanos ir vaiko džiaugsmas dėl išskirtinės progos. Šiandien vaikų gimtadieniai tapo kur kas didesniais renginiais – su išskirtinėmis dekoracijomis, temomis, profesionaliomis fotosesijomis ir saldumynais nukrautais stalais, kurie turi gerai atrodyti socialinių tinklų nuotraukose. Tai nebūtų nieko blogo, jeigu tiek pat dėmesio, kiek skiriama stalo dekorui, būtų skiriama ir tam, kas ant jo patiekiama. Deja, dažniausiai po gražia glazūra ir ryškiaspalviais popierėliais slypi kosminiai kiekiai pridėtinio cukraus, kuris vaikams yra žalingas“, – įžvalgomis dalijasi A. Borkovska ir pateikia pavyzdį.
Vienas įprastinio gimtadienio torto gabaliukas su glajumi gali turėti apie 30 gramų cukraus, o jeigu prie jo pridėtume ledų kaušelį – dar 14 gramų cukraus ir sulčių stiklinę su papildomais 15 gramų cukraus, vaikas garantuotai viršytų visos dienos cukraus limitą – 25 gramus per dieną. Ir tai neskaičiuojant to, kas buvo suvalgyta anksčiau ar bus valgoma po gimtadienio. Problema tampa dar aiškesnė pagalvojus, kiek tokių progų be savo gimtadienio vaikas per metus turi – bendraklasių ir šeimos narių gimtadieniai, mokyklos pradžios ir užbaigimo šventės, Kalėdos ir kitos pasilepinimo akimirkos.
„Ką nuolatinis cukraus perteklius reiškia vaikui praktiškai? Trumpalaikis poveikis pastebimas beveik iš karto – pasmaguriavus saldumynų, cukraus kiekis kraujyje greitai šokteli, todėl vaikas tampa hiperaktyvus ir sunkiai susikaupia, tačiau po keliasdešimties minučių gliukozė kraujyje smarkiai sumažėja ir vaikas tampa irzlus. Be to, įvairūs tyrimai rodo, kad vaikai, kurių racione yra daug cukraus, dažniau patiria elgesio sutrikimų ir jiems sunkiau sukoncentruoti dėmesį – kartais tokie simptomai netgi palaikomi hiperaktyvumo požymiais, „prirašant“ diagnozę, nors tikroji priežastis slypi lėkštėje“, – rizikas vardija pašnekovė.
Rūpesčių kelia ne tik tai: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos širdies asociacijos duomenys rodo, kad reguliarus pridėtinio cukraus perteklius vaikystėje tiesiogiai siejamas su padidėjusia dantų ėduonies, hipertenzijos, 2 tipo diabeto ir nutukimo rizika. Deja, Lietuva šiuo klausimu nėra išimtis – Sveikatos tyrimų instituto atliktas Lietuvos moksleivių tyrimas atskleidė, kad kas penktas mokyklinio amžiaus vaikas šalyje turi antsvorio arba yra nutukęs.
Blogi įpročiai gaunami vaikystėje
Tačiau cukraus perteklius veikia ne tik fizinį kūną – moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad reguliarus cukraus perteklius veikia ir smegenų darbą. Pavyzdžiui, Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikų, kurių racione daug perdirbto maisto ir cukraus, matematikos ir skaitymo testų rezultatai yra gerokai prastesni, palyginti su tais, kurių mityboje dominuoja vaisiai, daržovės ir pilno grūdo produktai. Be to, žurnale „Frontiers in Nutrition” publikuota tyrimų su vaikais ir paaugliais apžvalga parodė, kad reguliarus saldintų gėrimų ir cukraus turinčio maisto vartojimas siejamas su padidėjusia depresijos ir nerimo tikimybe, taip pat cukraus perteklius tiesiogiai siejamas ir su didesne miego sutrikimų rizika. Neurologai tai paaiškina paprastai: kai smegenys gauna per daug cukraus, jos yra pernelyg stimuliuojamos, o tai sukelia nuotaikų svyravimus ir emocinį nestabilumą, kas ilgalaikėje perspektyvoje mažina vaiko gebėjimą valdyti stresą ir susikaupti.
„Galvodami apie cukraus daromą žalą, įprastai pirmiausia pagalvojame apie fizinę ir psichinę sveikatą, tačiau yra ir nematoma žala – kaip paveikiamas vaiko mąstymas. Elgsenos tyrimai nuosekliai rodo, kad, kai saldumynai vaikystėje sistemingai naudojami kaip atlygis, paguoda ar šventės centras, vaikui formuojasi stipri emocinė asociacija – pasidžiaugti reiškia suvalgyti saldumynų, gauti dovaną – irgi saldumynų, o švęsti – valgyti tikrai daug saldumynų.
Kai kaloringi skanėstai nuolat naudojami kaip apdovanojimas ar šventės „pagrindinis prizas“, vaikas išmoksta šią asociaciją ir pradeda saldų skonį vertinti kaip geresnį pasirinkimą. Šis modelis vaikui „įsirašo“ anksti ir turi įtakos jo požiūriui į maistą jau suaugus, todėl gimtadienis gali tapti strategiškai svarbia akimirka parodyti, kad ir becukris desertas gali būti skanus bei šventiškas“, – ką galima daryti kitaip, įvardija A. Borkovska.
Kaip švęsti kitaip – ir kodėl tai lengviau, nei atrodo
Žinant visa tai, natūraliai kyla klausimas – ką galima padaryti kitaip? Mitybos specialistai siūlo pradėti dar prieš šventę – jei vaikas į gimtadienį ateis sotus, saldumynų nevalgys alkiui numalšinti, o tai reiškia – jų suvalgys mažiau. Taip pat verta iš anksto pagalvoti, kokie bus pusryčiai ar pietūs prieš šventę, mat maistas su daug baltymų ir skaidulų sotumo jausmą išlaiko ilgiau. Su vaiku reikėtų iš anksto susitarti, kad šventėje jis galės pasirinkti vieną saldumyną, kuris labiausiai patinka, tačiau svarbiausias žingsnis – visas vaišes planuoti taip, kad jos būtų ir skanios, ir sveikos.
„Ne vienerius metus tiekiame sveiką maistą vaikų gimtadieniams ir vis dar susiduriu su tėvų nerimu, kad toks vaišių stalas vaikų nedžiugins, o kiti tėvai tokio poelgio liks nesupratę. Viskas – tik požiūrio ir fantazijos klausimas. Žinoma, jeigu ant stalo būtų tik nuobodžiai atrodančių daržovių ir vaisių, vaišės nedžiugintų ir suaugusių, tačiau, jeigu vaikams patieksite įvairių spalvų, skirtingų formų ir netikėtų skonių sveikų užkandžių, garantuoju, kad nesveiki užkandžiai liks nepaliesti.
Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių mūsų gimtadienių hitų – mūsų pačių gamybos ryškūs įvairių formų mangų, pasifloros, braškių, vyšnių, juodųjų serbentų, aviečių ir net agrastų skonio guminukai bei ledinukai. Juose nėra pridėtinio cukraus, jie yra natūralios sudėties, skanūs ir kvapnūs, todėl vaikai juos labai mėgsta. Ne mažiau populiarūs ir kiti mūsų gaminiai be cukraus – iš tiršto graikiško jogurto ir vaisių sulčių pagaminti ledai bei žaismingi iš natūralių vietinių produktų pagaminti gimtadienio tortai. Beje, savo sudėtimi ir kalorijomis mūsų tortas prilygsta užkandžiui, o ne desertui, tad gabaliukas jo nebeatrodo toks nuodėmingas“, – pasakoja sveiką maistą gimtadieniams teikiančios įmonės įkūrėja A. Borkovska.
Kitas patarimas, kurio ji rekomenduoja laikytis – ant stalo padėti spalvingą įvairiai pjaustytų vaisių ir uogų lėkštę, o vietoje saldintų gazuotų gėrimų į ąsočius supilstyti vandens su vaisiais ir ledukais. Tai atrodo šventiškai, o cukraus kiekis skiriasi dramatiškai. Ir galiausiai, kaip pastebi A. Borkovska, gimtadienis yra mėgstamiausia vaikų šventė, tad drausti jiems ja pasidžiaugti – didesnė žala nei suvalgytas vienas ar kitas desertas.
„Viena šventė vaiko mitybos nesugriauna, tai padaro sisteminis modelis, kai kiekviena išskirtinė proga automatiškai reiškia tik viena – saldumynų perteklių. Visi mitybos ekspertai kalba apie tą patį – kasdienė aplinka ir tėvų įpročiai lemia daugiau nei bet kuri viena šventė, kaip ir dėl tos pačios priežasties kiekviena šventė yra maža, bet reali galimybė tą aplinką formuoti kitaip. Ne draudimais, ne moralizavimu, o tinkamu pavyzdžiu parodyti, kad švęsti ir save palepinti galima ir kitaip“, – kaip tinkamai rodyti vaikams pavyzdį, pasakoja A. Borkovska.
