Pasinaudokite mamų Inesos ir Rūtos patarimais (ypač prieš šventes, kai reikia dar daugiau išradingumo).
TAUPO AUKSINĖS RANKOS
Inesa, augina 1,5 metų sūnų, gyvena rajono centre, dirba buhaltere.
Kraitelis. Mūsų pajamos – kaip eilinės vidutiniškai gyvenančios šeimos.
Savaime suprantama, kad tokios „smulkmenos“, kaip vaikelio daiktai ir drabužiai, yra apgalvoti iš anksto. Kraitelio pradėjome dairytis maždaug 5–6 nėštumo mėnesį. Lovytę su čiužinuku perpirkome iš draugų už 20 eurų, vežimuką migdyti kambaryje pirkome iš tų pačių draugų už 30 eurų, o vežimėlį pasivaikščiojimams lauke atidavė giminaičiai. Nors jis ir nebuvo labai madingas, tačiau pirmai vasarai tiko. Žiemą pirkome kitą – triratį, dideliais pripučiamais ratais NAKKO už 70 eurų (radau svetainėje www.musumazyliai.lt). Vystymo lentą pirkau pagal skelbimą iš kitos mamytės už 15 eurų.
Marliukus veidukui nuvalyti siuvau pati – pirkau bambukinius vystyklus, nes jie pigiausi, sukarpiau į 4 dalis ir apsiuvau kraštus su siuvimo mašina. Kai paaugo, reikėjo didesnių marliukų, tada jau pirkau paprastos vystyklų marlės iš audinių parduotuvės ir apsiuvau kraštus. Užvalkaliukus patalynei, paklodėles irgi siuvau pati iš močiutės sutaupytos dar nuo rusų laikų (labai kokybiškos!) lininės ir medvilninės medžiagos. Visas kraitelis iki vaiko gimimo kainavo apie 200 eurų.
Drabužiai. Gal pasirodysiu nepopuliari, tačiau visi vaiko drabužėliai buvo pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Pasidomėjus naujų rūbelių kainomis, ištiko šokas – vieneri nauji pigiausi šliaužtinukai kainuoja mažiausiai 7 eurai, o jų reikėjo labai daug ir kas dvi savaites vis didesnių… Viena pažįstama moteris jau daug metų tiesiog savo namuose prekiauja dėvėtais drabužiais, tad paprašyta ji palikdavo kūdikių drabužėlių, o aš atvažiavusi atsirinkdavau. Niekas nebūtų pasakęs, kad mano vaikas aprengtas ne naujais drabužėliais. Beveik naujų šliaužtinukų, smėlinukų ir apatinių marškinėlių prisipirkau po eurą.
Už 15 eurų išsinešdavau po didelį krepšį įvairiausių drabužėlių. Išskalbdavau po 2 kartus, į skalbimo mašiną įlašindavau arbatmedžio eterinių aliejų dezinfekcijai. Vienintelį naują drabužių komplektėlį pirkau parsivežti vaikučiui iš gimdymo namų, tačiau taip mažylio ir neaprengiau, nes paprasčiausiai buvo per didelis.
Dabar mano vaikui beveik pusantrų metukų. Drabužėlius perku dėvėtus, tik pėdkelnes, kojines ir kepurytes naujas, nes dėvėtų geros būklės rasti beveik neįmanoma. Batukus irgi dažniausiai perku dėvėtus. Naujus pirkome pirmuosius batukus – basutes už 30 eurų ir žieminius šiai žiemai su natūralia vilna viduje – mokėjau 40 eurų, bet pirkau didesnius, kad ir kitą žiemą galėčiau apauti. Ne visi rūbeliai yra pirkti, nemažai turime ir atiduotų.
Krikšto rūbai. Kai sūneliui buvo 2 mėnesiai, nusprendėme jį pakrikštyti. Vėl galvos skausmas – kuo aprengti? Pigesni nauji drabužėliai buvo pasiūti iš sintetinės medžiagos, o natūralių audinių drabužių kaina – kosminė… Nusipirkau 1 metrą lininės baltos medžiagos (kainavo 8 eurus), iškarpas paskolino draugė, kuri irgi pati siuvo savo vaikui krikšto rūbus, ir pasiuvau kostiumėlį, kurio kraštelius papuošiau žydra juostele. Kepurytę ir batelius nunėriau pati (merino vilnos siūlai kainavo apie 5 eurus).
Žaislai. Žaislus perku ne naujus – iš kitų mamų. Vėl į pagalbą pasitelkiu www.musumazyliai.lt. Iš čia esu nemažai parsisiuntusi žaislų, tačiau puikios būklės, žinomų firmų ir gerokai pigesnių už naujus. Mano manymu, geriau jau naudotas žaislas, tačiau kokybiškas, negu naujas „turginis“, kuris, sakyčiau, net pavojingas vaikui. Kaip pavyzdį galiu papasakoti apie mašinytę, kurią sūnelis gavo dovanų – nebrangią, pirktą turguje, veikiančią su baterijomis, grojančią ir savaime važiuojančią. Aišku, vaikui buvo smagu, tačiau iš rankų iškritusi ta mašinytė išsiaižė, išlūžo durelės. Vyras ją sutaisė, paslėpiau kuriam laikui, kol vaikas paaugs. Po kurio laiko daviau žaisti, tai išlupinėjo lemputes, nuo smūgių atskilo aštrių plastiko dalelių, išlindo laidai…
Maistas. Kai sūnelis pradėjo valgyti tirštą maistą, buvo žiema, tad natūralu, kad šviežių vaisių jau nebuvo. Namuose augintų daržovių buvau prisišaldžiusi rudenį, o vaisių tyreles pirkau parduotuvėje, tačiau ten jos labai brangios – viena porcija kainuoja daugiau kaip euras. Pradėjau ieškoti alternatyvos ir atradau elektroninę parduotuvę assorti.lt. Joje ekologiškos vaisių tyrelės porcija kainuoja gerokai pigiau negu parduotuvėje, o ir važiuoti niekur nereikėjo, ypač žiemą, kai siaučia virusai, nes siuntinį paprasčiausiai atveždavo į namus. Prisipirkdavau visam mėnesiui, tad dėl susidariusios užsakymo sumos, nereikėdavo mokėti už siuntinio pristatymą. Iš ten siųsdavausi ir dabar siunčiuosi natūralių valiklių buičiai, skalbiklių, maisto produktų.
Vidutiniškai per mėnesį sūnaus poreikiams (maistui, sauskelnėms ir pramogoms) išleidžiame 100 eurų
BAGAŽINIŲ TURGAUS LOBIAI
Rūta, augina 3 vaikus (12, 9 ir 5 metų), gyvena Vilniuje, dirba administratore.
Maistas. Mėsos gaunu iš gero pažįstamo ūkininko, kuris užsiima ekologine ūkininkyste. Kodėl gaunu? Nes subūriau nemažą draugų grupę, ir periodiškai perkame 100–200 kg mėsos. Ūkininkui patogu, nes vienu kartu į vienas rankas atiduoda visą kiekį ir iš karto gauna visus pinigus, o aš užsiimu vadybos, logistikos ir finansų darbais. Mainais už darbą gaunu mėsos, pieno produktų, bulvių, morkų.
Maistą gaminu namuose, kavinėse nesilankome. Tas vaikas, kurio mokykloje pietūs kainuoja 2 eurus pietauja mokykloje, o kurio 4 eurus – pietus nešasi iš namų. Aš taip pat pietus į darbą nešuosi. Tokių pietų savikaina – apie euras.
Priruošiu koldūnų, varškės, bulvių virtinukų, sudedu į šaldiklį, vaikai bet kada gali patys išsivirti, jei manęs nėra namie. Labai patogu ir tokiais vakarais, kai nebėra jėgų ką nors dar gaminti…
Krapų prisišaldau dar vasarą. Iš karto juos smulkinu, porcijomis vynioju į maistinę plėvelę, patogu, nes verdant sriubą ar padažą nereikia gremžti iš didelės įšalusios dėžutės.
Turiu daug nuostabių draugų, kurie šiltnamiuose augina pomidorus ir agurkus – prasidėjus derliui, pasidalina su mumis.
Visiems užtenka, agurkų ir žiemai užkonservuoju. Cukinijų, patisonų, moliūgų irgi netenka pirkti. Reikia tik rasti tokių patiekalų su šiomis daržovėmis, kad ir vaikai valgytų, o tai nėra lengva.
Rytais dažniausiai valgome košes, šeštadienio rytą – beveik visada miltinius blynus. Sumuštiniai – retas mūsų svečias. Vaikų maisto dėžutėse visada būna koks nors vaisius ir morkytė. Pastarųjų suvalgome nemažai…
Pieno produktus perku turguje, patį pieną – dažniausiai iš prekybos centre esančio pieno ūkio aparato. Ilgai negendančius produktus perku Lenkijoje.
Gėrimai. Arbatų neperku, vasarą miškuose pati prisirenku žolių, lapų, turiu draugę žolininkę, ji irgi „pašefuoja“.
Rudenį priruošiu kompotų žiemai. Daugiausiai – obuolių ir slyvų, nes būtent tokių vaisių galiu prisirinkti draugų soduose, tik atvažiuok į svečius. Tad parduotuvėse gaiviųjų gėrimų pirkti netenka, „kolos“ ir čipsų vaikai prisiragauja draugų gimtadieniuose.
Virtuvėje ant stalo visada stovi ąsotis su paprasčiausiu vandeniu iš čiaupo (populiariausias mūsų šeimos gėrimas) su keliais titnago gabalėliais dugne. Sako, sveika, o kaip iš tikrųjų, kas ten žino…
Sulčių pakeliuose neperku, pas ūkininkus įsigyju po 5 litrus išpilstytų obuolių sučių maišų. Su parduotuvės produkcija nė nesulygintina.
Ledus irgi patys gaminame. Pigiau nėra, bet skaniau ir kokybiškiau.
Drabužiai, avalynė. Kol kas labai šauniai verčiamės rengdamiesi iš … airiškų car boots (bagažinių turgų). Ne tik rengdamiesi. Avalynė, patalynė, papuošalai, rankinukai, namų apyvokos daiktai, žaislai – pilna visko, ko širdis geidžia.
Mano mama atlieka šį sunkųjį darbą, ji ten gyvena. Nėra taip, kad atvažiavai į turgų ir randi padėtus puikiausius daiktus po 50 euro centų, eurą, du. Reikia kantriai ieškoti, derėtis. Kai pati skrendu pas artimuosius, būtinai taikau Airijoje būti tinkamą savaitę, t.y. vieni turgeliai vyksta tik kas antrą sekmadienį, kiti – kiekvieną šeštadienį, ketvirtadienių vakarais.
„Zara“, „Next“, H&M, „River Island“, „United Colors of Benetton“, „Nike“, „Disney“, kitų garsiausių firmų drabužių ir daiktų nusiperkame labai pigiai. Neperku, jei prašo daugiau nei 2 eurų, na, nebent tai būna gražus šiltas paltas ar labai kokybiška striukė – tada tebūnie ir 3 eurai. Už patalynės komplektą paprastai prašo iki 5 eurų, bet kantriai paieškojus, galima rasti ir po eurą. Vaikai miega su „Žaislų istorijos“, „Ratų“, „Žmogaus voro“ herojais, „Iron men“ ir dar kažkokiais baubais. Siuntimo į Lietuvą kaina – 80 euro centų už 1 kg.
Būreliai. Jei tik yra galimybė, moku iš karto už visus metus. Pavyzdžiui, futbolo treniruotės kainuoja 25 eurai per mėnesį, bet jei moki už visą sezoną, tada nebe 250 eurų, o 200, taigi, sutaupau 50 eurų. Kadangi nesergame, mums šis taupymo būdas tinka.
Tiesa, kartą vaikas buvo stipriai susižeidęs koją, visą mėnesį nelankė treniruočių, treneris sutiko kitą rugsėjį mokyti jį nemokamai. Yra puikių būrelių vaikų ir jaunimo klubuose, susitikimai vyksta 2 kartus per savaitę, o kainuoja 10-150 eurų per mėnesį. Kai kur, jei būrelį lanko antras vaikas iš šeimos, tai tada abiems kainuoja perpus mažiau.
Gimtadieniai. Juos organizuoju pati. Internete pateikiama daug pasiūlymų, ką galima nuveikti su vaikais. Dėvėtų drabužių parduotuvėje esu prisipirkusi daug kaukių, įvairiausių kostiumų, medžiagų, tad rengiame temines šventes gamtoje.
Dovanas perku iš anksto, tiek savo vaikams, tiek draugams, kad po to nereikėtų prakaituoti paskutinę savaitę ir galų gale nusipirkti brangiai, nes „daugiau nėra ką pirkti, o laikas spaudžia“.
Dėl kalėdinių dovanų – tas pat. Išaušus reikiamai dienai lieka tik supakuoti ir keliauti į svečius. Vaikai kartais užmiršta pasakyti, kad laukia gimtadienis, ištraukia kvietimą šeštadienio rytą… Ups, ups. Atidarau spintą – berniukas? Mergaitė?
Ramiai supakuoju į dovanų popierių, šventei pasiruošta. Jokio streso. Tiesa, pakuoju visada į popierių, jis kur kas pigesnis nei maišeliai. Papuošiu įvairiais elementais nuo puokščių, mums dovanotų pakuočių (prie kosmetikos dažniausiai būna daug grožio), prišaudau karštais klijais, oho kokia dovana išeina!
Atostogos. Nuolat lyg tarp kitko peržiūrinėju kelionių pasiūlymus internete, jei randu ką nors labai pigaus, bet verto aplankyti, kad ir po pusmečio, perku daug nedvejodama. Jei pradėčiau svarstyti už ir prieš, neišvažiuočiau niekur. Be to, tokie skelbimai greitai dingsta arba kainos kas dieną auga. Lietuvoje vasarą gausu šeimų stovyklų. Palapinę į bagažinę – ir mes jau kelyje. Savaitė gamtoje be mobiliojo telefono – irgi atostogos.
„Mamos žurnalas“
Labai geri mamų patarimai sutaupymui. 🙂
Mano šeima visą žiemą vaikšto su merino vilnos drabužiais! Esu labai patenkinta ir visiems siūlau išbandyti GREEN ROSE drabužėlius! Nėra labai brangūs tačiau kokybiški http://www.green-rose.lt/
Aš taupau vaikus renkdama kokybiškais drabužiai! Žinau, kad sutaupysiu, jeigu vaikai nesirgs. Merino vilna geriausias pasirinkimas aprengti vaikus! Pirkau labai geros kokybės drabužėlius iš parduotuvės „Drabužiai vaikams internetu“ ir likau labai patentinta! http://www.drabuziai-vaikams-internetu.lt
Aš ir labai stengiuosi taupyti, dabar su tokiomis kainomis tikrai pigu pirkti kokybišką prekę, nes dėvėtuose rūbuose skiriasi kaina neženkliai, o kokybė dažnaiusiai labai daug, todėl perku tik iš Drabužiai vaikams internetu<a href="http://www.drabuziai-vaikams-internetu.lt/rubeliai-kudikiams/sliauztinukai-kudikiams"
Vienas budu uzdirbti, skiriant 10% nuo menesinio atlyginimo, butu investavimas i akciju birza. Protingai investavus, pajamos po truputi dides, skaiciuojant normalu atlyginima ir uzdirbtus pingus is akciju. Manau ir pensijai taip galima susitaupyti, nes toliau galite gauti pinigu is akciju birzos.
Jeigu uzdirbate labai nedaug arba sunku susitaupyti, siulau pasimti paskola. As asmeniskai pasitikiu nemokamu http://www.vesusfinansai.lt puslapiu, kur galite nemomai palyginti skirtingus paskolu teikejus.