Įtrauktis mokyklose dažnai aiškiai apibrėžta dokumentuose – numatyti pritaikymai, specialistų pagalba, individualūs planai ir rekomendacijos. Tačiau visai kas kita yra tai, kaip ši įtrauktis veikia kasdienybėje ir kaip ją iš tiesų patiria autistiškas vaikas bei jo klasė. Būtent šį skirtumą atskleidžia nauja kampanija, kurios centre: kaktusas tarp balionų ir balionas tarp kaktusų. Šiuo kontrastu Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pradeda iniciatyvą, kviesdama gyventojus skirti 1,2 proc. nuo GPM ir taip prisidėti prie prasmingų pokyčių, stiprinančių tikrąją įtrauktį mūsų visuomenėje.
Kokia yra įtrauktis mokyklose?
„Popieriuje įtrauktis Lietuvoje atrodo stipri – turime teisės aktus, rekomendacijas, individualius planus. Tačiau kasdienybėje ji dar per dažnai laikosi tik ant geros mokytojų valios. O vien geros valios neužtenka. Per pastaruosius penkerius metus autistiškų mokinių skaičius mokyklose daugiau nei padvigubėjo – tai reiškia, kad įtrauktis šiandien nebėra pavienis atvejis, o sisteminis klausimas. Ir jei įtrauktis neveikia, vaikas kasdien išmoksta ne matematikos ar lietuvių kalbos, o to, kaip išgyventi“, – sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil.
Anot K. Košel-Patil, situacija mokyklose labai nevienoda – vienur matyti brandūs sprendimai ir komandinė atsakomybė, kitur įtrauktis lieka formali. Yra nemažai sėkmės pavyzdžių – kai mokykla iš anksto planuoja pritaikymus, atsižvelgia į vaiko poreikius, aiškiai susitaria dėl pagalbos ir laikosi numatytų sprendimų. Tada vaikas klesti, tobulėja ir jaučiasi bendruomenės dalimi.
„Vis tik gana dažnai tėvai kreipiasi dėl situacijų, kai pritaikymai lieka tik dokumentuose, o realioje klasės kasdienybėje prisitaikyti turi pats vaikas. Tokiais atvejais didėja įtampa, blogėja savijauta, kyla konfliktai ir silpnėja pasitikėjimas mokykla. Įtrauktis nėra vien vaiko atėjimas į klasę: tai balansas ir bendras darbas. Mums svarbu, kad gerai jaustųsi ne tik autistiškas vaikas, bet ir visa klasė. Tačiau kai sistema nepasirengusi ir aplinka tampa kaktusu, kuris kasdien bado, negalime stebėtis, kad balionas galiausiai sprogsta“, – komentuoja K. Košel-Patil.
Balionas tarp kaktusų
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ kampanijos centre – paprastas, bet stiprus vaizdas: kaktusas tarp balionų ir balionas tarp kaktusų. Tai metafora, atskleidžianti, kaip ta pati klasė skirtingiems vaikams gali būti visiškai skirtinga patirtis. Vienam ji – lengva ir įdomi, kitam – kupina įtampos, nesaugumo ar nuolatinio prisitaikymo. Šiuo kontrastu siekiama ne dramatizuoti, o padėti akimirkai sustoti ir pažvelgti į įtrauktį tiek iš autistiško vaiko, tiek iš jo klasės perspektyvos. Vizualas kviečia užduoti paprastą, bet esminį klausimą: ar tikrai matome visus vaikus vienodai?
„Būtent taip dažnai jaučiasi autistiški vaikai mokykloje. Iš išorės jie yra toje pačioje klasėje kaip ir visi, bet viduje gali jaustis tarsi vieninteliai tokie – lyg trapus balionas tarp kaktusų, kuris patyręs perkrovą ir spaudimą tiesiog susprogs. Aplinka gali būti per garsi, per ryški, per greita, bendravimo normos neaiškios, o nuolatinis bandymas prisitaikyti stipriai vargina. Vis tik šis jausmas nėra pažįstamas tik autistiškiems vaikams. Taip gali jaustis ir bet kuris kitas vaikas, kuris dėl savo savybių, jautrumo ar išskirtinumo nepatenka į daugumos rėmus. Todėl kalbėdami apie autistiškų vaikų įtrauktį mokykloje, kalbame ir apie kiekvieno vaiko teisę jaustis saugiam ir priimtam“, – sako asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė.
Pasak Mariaus Lukošiaus, kampaniją kūrusios agentūros „Not Perfect Vilnius“ kūrybos vadovo, mes visi mėgstame priešus – juk kai yra priešas, yra aišku, kas kaltas, kas turi nusileisti, pasikeisti. Ir tada situacija ar konfliktas „išsisprendžia“: „Būtų labai patogu. Labai reklamiška. Kurdami šią kampaniją atsisakėme tokio patogumo. Pakvietėme stabtelti, atsitraukti nuo kaltinimų, išankstinių vertinimų. Pasirinkta idėja yra būtent toks stabtelėjimas – momentas, kai vietoj nuosprendžio atsiranda klausimas, o vietoj kaltės – bandymas suprasti.“
Išmokime tikros įtraukties
Anot asociacijos vadovės L. Sasnauskienės, tam, kad tokie pokyčiai taptų sistemingi, reikalingas ir visuomenės įsitraukimas: „Kad tai pasiektume, turime veikti visi kartu. Kviečiame žmones deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. savo GPM „Lietaus vaikams“. Tai papildomai nieko nekainuoja, tačiau gali reikšti labai daug konkrečiam vaikui, jo šeimai ir mokyklai, visai mūsų bendruomenei. Sprendimas užtrunka vos kelias minutes, o jo poveikis matuojamas realiais pokyčiais: daugiau pasiruošusių pedagogų, daugiau konsultacijų ir šeimų atstovavimo, daugiau supratimo.“
Asociacijos „Lietaus vaikai“ veikla vykdoma iš projektinių lėšų ir visuomenės paramos, todėl kiekviena skirta dalis panaudojama tikslingai ir atsakingai. „Veikiame jau daugiau nei dešimtmetį ir per šį laiką pasiekėme reikšmingų pokyčių: Lietuvoje įteisinta suaugusiųjų autizmo diagnozė, pradėtos kompensuoti sensorinės integracijos priemonės, priimtas autizmo pagalbos veiksmų planas, daugiau vaikų įgijo teisę gauti išmokas.
Buriame daugiau nei 800 šeimų, auginančių autistiškus vaikus, atstovaujame šeimas Gerovės vaiko komisijoje, aktyviai įsitraukiame į situacijas, jei vaikui nori skirti namų mokymą, vykdome advokaciją ir stebėseną dėl bendruomeninių paslaugų kūrimo savivaldybėse, dirbame švietimo srityje: leidžiame žurnalą, rengiame mokymus ir konferencijas, kasmet konsultuojame daugiau nei šimtą žmonių, teikiame ankstyvąją pagalbą tėvams, laukiantiems vaiko autizmo diagnozės ir organizuojame stovyklas autistiškiems vaikams. Tai rodo, kad kryptingas ir skaidrus darbas duoda rezultatų – ir kartu galime padaryti dar daugiau“, – dalijasi L. Sasnauskienė.
