Pasitaiko situacijų, kai tėvai negali atliepti visų vaiko norų vaiko norų – nupirkti naują žaislą, naują telefoną arba apriboja laiką prie ekranų. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia: tai – natūrali auklėjimo dalis, o ne vaiko teisių pažeidimas. Tad kaip ugdyti vaiko gebėjimą atskirti norus nuo to, ko iš tikrųjų reikia, ir išvengti konfliktų, kai norų įgyvendinti nepavyksta, pataria vaiko teisių gynėja Agnė Fedaščiuk.
Tėvų atsakomybė ne tik pasirūpinti vaiko kasdieniais poreikiais, bet ir rūpintis vaiko saugumu bei gerove. Pavyzdžiui, galimą laiką internete, pirkinius, susijusius su vaiku. Žinoma, kad ne visus vaiko norus įvyvndinti pavyksta.
„Svarbu suprasti, kad vaiko nusivylimas, kai neišpildomas jo noras, yra natūralus. Tačiau tai nereiškia, kad tėvai daro kažką neteisingai – priešingai, tai yra ugdymo proceso dalis“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja Agnė Fedaščiuk.
Anot pašnekovės, tereikia kelių aiškių žingsnių, kad tokios situacijos būtų sprendžiamos ramiai ir be konfliktų.
Noro ir poreikio dilema
„Pirmiausia, tėvams labai svarbu padėti vaikui suprasti, kur yra jo būtini poreikiai, o kur –tik norai“, – sako vaiko teisių gynėja.
A. Fedaščiuk primena, kad užtikrinti vaiko poreikius – kiekvieno tėvo ar globėjo atsakomybė. Tačiau norai ne visada gali būti įgyvendinami – tiek dėl šeimos susitarimų, tiek dėl finansinių galimybių, tiek dėl paties vaiko gerovės.
Pavyzdžiui, galbūt vaikui NORISI valgyti vien tik saldainius ir šokoladą, tačiau REIKIA valgyti pilnavertį maistą, kad būtų sveikas ir stiprus.
Priimtus sprendimus – paaiškinti
Pašnekovė pabrėžia, kad vien „ne“ dažnai nepakanka – svarbu paaiškinti, kodėl sprendimas yra būtent toks.
„Pokalbis leidžia vaikui jaustis išgirstam. Kai paaiškiname savo sprendimus, ne tik mažiname įtampą, bet ir ugdome vaiko gebėjimą suprasti priežastis bei pasekmes“, – sako A. Fedaščiuk.
Žinoma, svarbu kalbėti vaikui suprantama kalba ir atsižvelgti į jo amžių – mažesniam vaikui pakaks trumpesnio, paprastesnio paaiškinimo, o su vyresniu jau galima aptarti situaciją plačiau.
Be to, svarbu atminti, kad svarbūs ne tik žodžiai, bet ir kalbėjimo tonas. Ramus kalbėjimas, kantrybė ir pagarba vaiko jausmams padeda išlaikyti ryšį net sudėtingesnėse situacijose.
Aiškios taisyklės – saugumo jausmas
Konfliktų taip pat padeda išvengti iš anksto sutartos taisyklės – kada ir kokiomis sąlygomis tam tikros privilegijos gali būti suteikiamos.
Vaiko teisių gynėjai rekomenduoja tėvams nuo mažens aiškiai apibrėžti ribas – kokie vaiko norai gali būti įgyvendinami, o kokie ne visada.
„Aiškios ribos vaikui suteikia saugumo jausmą. Jis geriau supranta, ko gali tikėtis, todėl mažėja nusivylimo ir konfliktų“, – pažymi pašnekovė.
Tiesa, taisyklės veikia geriausiai tada, kai jos aptariamos iš anksto. Pavyzdžiui, galima susitarti dėl laiko prie ekranų, kišenpinigių ar didesnių pirkinių dar prieš vaikui jų paprašant.
Svarbu, kad taisyklės būtų proporcingos bei atitiktų vaiko amžių – per griežti ar neaiškūs ribojimai gali sukelti priešingą reakciją. Kai vaikas supranta, kad taisyklės nėra atsitiktinės, o turi aiškią logiką, jam lengviau jas priimti, net jei jos ne visada atitinka jo norus.
Nepamiršti išklausyti vaiko nuomonės
Anot vaiko teisių gynėjos, išklausymas nereiškia, kad tėvai privalo sutikti su vaiko norais ar keisti sprendimą. Kur kas svarbiau – skirti dėmesio vaiko jausmams ir parodyti, kad jie yra matomi bei suprantami.
Pašnekovė siūlo tėvams neskubėti iš karto pateikti atsakymą, o pirmiausia leisti vaikui išsakyti savo mintis ir jausmus. Paprasti klausimai, tokie kaip „kas tau šioje situacijoje sunkiausia?“ ar „ko labiausiai norėjai?“ – padeda geriau suprasti vaiko reakcijas.
Svarbu ir tai, kaip reaguojama į vaiko žodžius. Juk ramus, priimantis atsakas skatina atvirumą ir pasitikėjimą. Ilgainiui tokie ramūs pokalbiai išugdys vaiko gebėjimą išsakyti savo nuomonę, išgirsti kitą ir spręsti nesutarimus ramiai ir be pykčio.
