Vaiko pėdos vystosi daugelį metų – nuo pirmųjų žingsnių iki paauglystės. Todėl visiškai natūralu, kad mažylio pėdutė neatrodo kaip suaugusio žmogaus pėda: ji platesnė, minkštesnė, su riebaliniu sluoksniu pado srityje, o skliautas ilgainiui formuojasi augant. Vis dėlto tėvams dažnai kyla klausimas – kaip suprasti, ar pėda vystosi taisyklingai, ir kada jau verta kreiptis pagalbos?
Konsultuoja „Gijos klinikos“ vaikų ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika
Kokie pirmieji signalai, kad pėdutė formuojasi netaisyklingai?
Kai kuriuos požymius tikrai galima pastebėti plika akimi. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei:
- vaiko kulnai stipriai krypsta į vidų arba į išorę;
- pėdos atrodo labai susmukusios, „krenta“ į vidų;
- vaikas vaikšto ant pirštų galų;
- greitai pavargsta eidamas;
- skundžiasi pėdų, kulnų, blauzdų ar kelių skausmais;
- batai nusidėvi labai netolygiai;
- viena pėda atrodo kitaip nei kita;
- vaikas šlubuoja ar eina neįprastai.
Dažnai tėvai bando vertinti pėdą pagal šlapią atspaudą ant grindų ar smėlio. Tai gali būti smagus stebėjimo būdas, tačiau vien šlapias atspaudas nėra patikimas diagnostikos metodas. Mažiems vaikams pado skliautą šiek tiek „sužemina“ riebalinis sluoksnis, todėl pėda gali atrodyti plokščia, nors vystosi visiškai normaliai.
Sunerimti reikėtų ne vien dėl pėdos išvaizdos, o tada, jei kartu yra skausmas, nuovargis, griuvinėjimas, šlubavimas, ryški asimetrija ar progresuojantis kreivumas.
Jei vaikas dažnai kliūva ir griuvinėja, ar tai gali būti pėdų bėda?
Taip, gali, nors ne visada. Mažesni vaikai natūraliai griūva dažniau, nes mokosi koordinacijos. Tačiau jei vaikas:
- dažnai kliūva lygioje vietoje,
- bėga nestabiliai,
- greitai pavargsta,
- nenori aktyviai judėti,
- eina kreivai ar suka pėdas į vidų,
verta įvertinti pėdas, eiseną, raumenų tonusą, koordinaciją ir avalynę. Kartais problema slypi ne tik pėdose, bet ir kelių, klubų, laikysenos ar neurologinės raidos ypatumuose.
Ar galima „sugadinti“ sveiką pėdą netinkama pirmąja avalyne?
Vien batai dažniausiai nesukelia deformacijos, tačiau netinkama avalynė gali trukdyti natūraliam pėdos vystymuisi.
Ypač nepalankūs gali būti:
- per siauri batai, spaudžiantys pirštus;
- per kieti ir nelankstūs padai;
- per sunki avalynė;
- netinkamas dydis;
- batai, kurie slysta nuo kojos arba nepakankamai prilaiko.
Pirmosios avalynės paskirtis nėra „formuoti pėdą“, o apsaugoti ją ir netrukdyti judėti. Todėl svarbiausia – lengvumas, lankstumas, pakankamai vietos pirštams ir tinkamas dydis.
Ar vaikas „išauga“ pėdos deformacijas?
Kartais – taip, bet ne visas.
Dalis ankstyvo amžiaus ypatumų yra normalūs ir laikini:
- plokštesnė pėda mažame amžiuje,
- šiek tiek į vidų ar į išorę sukamos kojos (svarbu atskirti nuo pačios pėdos įgimtos deformacijos),
- nerangi eisena mokantis vaikščioti.
Tačiau ne visos problemos praeina savaime. Jei deformacija ryškėja, vaikas jaučia skausmą, greitai pavargsta, griuvinėja ar ribojamas judėjimas, – laukti nereikėtų. Ankstyvas įvertinimas svarbus todėl, kad augančio organizmo korekcija dažnai lengvesnė nei suaugus.
Kodėl toks svarbus tinkamas batukų dydis?
Vaiko pėda auga greitai, todėl net ir neseniai pirkti batai gali greitai tapti per maži.
Per ankšti batai gali:
- spausti pirštus;
- keisti eiseną;
- skatinti nagų problemas;
- trinti odą;
- riboti natūralų pėdos darbą.
Per laisvi batai gali:
- slysti nuo pėdos;
- versti vaiką „gaudyti“ batą pirštais;
- mažinti stabilumą;
- didinti griuvimo riziką.
Todėl avalynė turi būti ne tik „gera“, bet ir tinkamo dydžio.
Jei skirti ortopediniai įdėklai, – kiek laiko juos reikia nešioti?
Vieno termino nėra. Tai priklauso nuo priežasties:
- jei įdėklai skirti dėl skausmo, – jie gali būti laikini;
- jei dėl biomechanikos korekcijos, – gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau;
- jei dėl neurologinių ar struktūrinių ypatybių – ilgalaikiai.
Svarbiausia suprasti, kad įdėklai dažnai nėra „visam gyvenimui“. Vaikui augant, situacija keičiasi, todėl juos reikia periodiškai peržiūrėti. Kartais vėliau jų nebereikia, o kartais reikia koreguoti dydį ar tipą.
Ką daryti, kad vaiko pėdutės augtų sveikos?
- Leisti kuo daugiau natūraliai judėti
Basomis namuose, ant saugių paviršių, lauke – kai saugu. Tai stiprina pėdos raumenis ir sensoriką.
- Rinktis tinkamą avalynę
Ieškoti:
- lengvų batų,
- lanksčiu padu,
- plačia pirštų zona,
- tinkamo dydžio,
- nespaudžiančių ir netrinančių.
- Reguliariai tikrinti dydį
Vaikų pėdos auga greitai, todėl dydį verta peržiūrėti kas kelis mėnesius.
- Skatinti judėjimą
Bėgiojimas, laipiojimas, balansavimas, šokinėjimas – puiki treniruotė pėdoms.
- Stebėti simptomus
Jei vaikas pradėjo vengti vaikščioti, greitai pavargsta, skundžiasi skausmais ar dažnai griūva, – verta pasitarti su specialistu.
Svarbiausia žinutė tėvams
Ne kiekviena plokštesnė pėdutė yra problema, ir ne kiekvienas kreivesnis žingsnis reiškia deformaciją. Tačiau skausmas, nuovargis, dažnas griuvinėjimas, šlubavimas ar ryškūs pakitimai – signalai, kad reikia įvertinimo.
Vaikų pėdos turi didelį potencialą vystytis taisyklingai, jei joms netrukdome ir laiku sureaguojame, kai reikia pagalbos.
