Pirmokų tėvams kyla daug nerimo. Kaip jam seksis, ar pritaps, ar sugebės susikaupti, išlaikyti dėmesį? Ypač, jei jau pastebėjo, kad veiklos vaikui greitai nusibosta, knygelės nedomina, rašyti nepatinka. O jeigu jis nepajėgs mokytis tokiu tempu, kokiu mokosi visa klasė? O jei paaiškės, kad vaikas turi specialiųjų poreikių?
Saulė Šerėnienė, vyresnioji socialinė pedagogė, Kauno lopšelio-darželio „Želmenėlis” direktorė
Ar specialieji vaiko poreikiai jau visada būna pastebimi pedagogų ikimokyklinėje klasėje?
Ne, ne visada, ir priežasčių, kodėl taip atsitinka, yra ne viena. Ankstyva amžiaus raida yra labai įvairi – vaikai vystosi skirtingais tempais, ir kai kurie sunkumai gali būti laikini ar susiję su brandos ypatumais. Kai kurie poreikiai pasireiškia subtiliai – pavyzdžiui, emociniai, elgesio ar socialiniai sunkumai gali būti interpretuojami kaip charakterio bruožai, o ne kaip pagalbos signalai. Poreikiai gali išryškėti tik tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, grupėje su daugiau vaikų, pasikeitus mokytojui ar namų aplinkai. Vaikas gali kompensuoti trūkumus – kai kurie vaikai, ypač turintys aukštą intelektą ar gerą adaptacijos gebėjimą, geba paslėpti savo sunkumus.
Kad vaikas turi specialiųjų poreikių, dažniausiai pastebima adaptacijos laikotarpiu – kai vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Specialieji poreikiai gali išryškėti stebint ilgiau trunkantį elgesio ar kalbos nukrypimą nuo amžiaus normų, vertinant vaiką švietimo pagalbos specialistų komandoje (spec. pedagogas, psichologas, logopedas). Labai svarbi tėvų pateikta informacija apie ankstesnius įtarimus ar diagnozes.
Pedagogai stebi vaiką kasdienėje veikloje. Jei reikia, konsultuojasi su specialistais dėl kylančių sunkumų. Labai svarbu bendradarbiauti su tėvais. Prireikus inicijuojama vaiko specialiųjų poreikių nustatymo procedūra per Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT).
Ką daryti, jei vaikas neturi ligos diagnozės ar specialistų nustatyto raidos sutikimo, bet tėvai nuogąstauja, kad jis turės mokymosi sunkumų. Ar būtina kreiptis į specialias tarnybas prieš pirmąją klasę?
Jei vaikas neturi oficialios diagnozės ar specialistų nustatyto raidos sutrikimo, tačiau tėvai nuogąstauja dėl galimų mokymosi sunkumų, nereikėtų laukti – verta imtis veiksmų iš anksto.
Ką galima daryti tokioje situacijoje:
*Pasitarti su ikimokyklinio ugdymo pedagogais. Pedagogai, stebėdami vaiką kasdienėje veikloje, gali patvirtinti nuogąstavimus arba nuraminti tėvus. Jei pedagogai irgi pastebi sunkumų (pvz., kalbos, dėmesio, socialinio elgesio srityse), jie gali inicijuoti tolesnę pagalbą.
*Kreiptis į švietimo pagalbos specialistus ugdymo įstaigoje. Logopedas, specialusis pedagogas ar psichologas gali įvertinti vaiko gebėjimus ir teikti rekomendacijas. Net ir neturint diagnozės, vaikas gali gauti specialiąją pedagoginę ar logopedinę pagalbą ugdymo įstaigoje.
*Kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). ai nėra privaloma, bet rekomenduojama, jei kyla pagrįstų abejonių dėl pasirengimo mokyklai. PPT gali atlikti visapusišką vaiko vertinimą (kognityvinių, emocinių, socialinių ir kalbos gebėjimų). Jei nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, – parengiamos rekomendacijos dėl pagalbos organizavimo.
* Stebėti vaiką namuose ir taikyti ugdymą per žaidimą. Tėvai gali skatinti vaiko kalbą, smulkiąją motoriką, dėmesio trukmę, klausymosi įgūdžius – tai padės pasiruošti mokyklai.
* Kreiptis į tarnybas prieš pirmą klasę nėra teisiškai privaloma, tačiau labai rekomenduojama, jei įtariama, kad vaikui gali būti sunku mokykloje. Laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti didesnių sunkumų pirmaisiais mokyklos metais.
Ar būtina savo nuogąstavimus aptarti su mokykla dar prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą?
Taip, būtina (ir labai svarbu) savo nuogąstavimus dėl vaiko sunkumų ar galimų specialiųjų poreikių aptarti su mokykla dar prieš vaikui pradedant lankyti pirmąją klasę.
Kodėl verta tai padaryti iš anksto? Mokykla gali pasiruošti vaiko priėmimui, mokyklos administracija ir specialistai (logopedas, spec. pedagogas, psichologas) gali pasirengti suteikti reikiamą pagalbą nuo pat pirmų dienų. Tai leidžia išvengti „prisitaikymo krizės“, kai sunkumai išryškėja jau mokantis, nes galima laiku suplanuoti pagalbą. Jei vaikui reikės pritaikyto ugdymo ar individualios pagalbos, tai gali būti įtraukta į mokyklos ugdymo planus ar taikoma lanksti adaptacija. Kartais gali būti reikalingas papildomas pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) vertinimas – tam reikia laiko.
Labai svarbu ir tai, kad tėvų atvirumas padeda užmegzti bendradarbiavimą tarp šeimos ir mokyklos. Atviras dialogas stiprina pasitikėjimą tarp tėvų ir mokyklos bendruomenės. Mokyklai svarbu žinoti apie ankstesnes patirtis (pvz., kalbos, elgesio ar emocinius sunkumus), net jei vaikas neturi oficialios diagnozės.
Mokytojui svarbu žinoti, kaip vaikas jaučiasi, kaip reaguoja į naujas situacijas, kaip bendrauja, kas jam padeda nusiraminti ar susikaupti.
Neila Ramoškienė
Projektą „Priimti kitokį“ 2025 metais iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 8000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.09.24.
