Kartais gyvenimas užklumpa taip, kad net stipriausi žmonės pasijunta palūžę. Praradimai, artimųjų ligos, sudėtingi šeimos santykiai – visa tai gali palikti gilią žymę. Būtent tokioje kryžkelėje atsidūrė Elena, šiandien pasakojanti apie savo patirtį programoje „Drauge“, kuri padėjo jai iš naujo atrasti save.
Tai buvo tarsi šiaudo griebimasis, bet jis mane išgelbėjo
„Tuo metu auginau dukrą, jai buvo trylika, prasidėjo sudėtingas paauglystės etapas. Be to, visai neseniai išgyvenau vyro netektį. Laikau save stipria asmenybe, bet tuo metu buvo labai sunku. Atrodė, kad viskas slysta iš rankų, dukra manęs nesupranta, o pati jaučiausi visiškai sugniuždyta“, – atvirai pasakoja Elena.
Nors moteris visada jautė artimųjų ir draugų palaikymą, nenorėjo jų nuolat apkrauti savo sunkumais. „Pamačiau programos reklamą ir nusprendžiau pabandyti. Tai buvo tarsi šiaudo griebimasis, bet jis mane išgelbėjo“, – priduria ji.
Ryšys, užsimezgęs jau po pirmo susitikimo
Greitai Elenai buvo parinkta savanorė Ingrida. Ir tai buvo tobula atitiktis. „Buvau labai sunerimusi, nes jei pajusčiau antipatiją, negalėčiau bendrauti. Tačiau su Ingrida viskas buvo priešingai – nuo pat pradžių pajutome abipusę simpatiją. Atrodė, lyg pažinotume viena kitą šimtą metų“, – sako Elena.
Susitikimų metu moterys kartu eidavo į spektaklius, renginius, pasivaikščioti po botanikos sodą ar tiesiog išgerti kavos.
„Net kai Ingrida išvykdavo atostogų, visada žinojau, kad galiu jai paskambinti, jei pasijusiu blogai. Nors neprireikė, pats žinojimas suteikė saugumo ir ramybės jausmą“, – dalijasi pašnekovė.
„O kur tu?“ – klausimas, pakeitęs gyvenimą
Didžiausia dovana, anot Elenos, buvo išmokti skirti laiko sau.
„Savanorė Ingrida – labai stipri asmenybė, todėl vien jos buvimas šalia mane įkvėpė. Ji nuolat mane išklausydavo, ypač kai kalbėdavau apie dukrą. Be to, išmokė svarbaus dalyko – skirti laiko sau. Ji vis klausdavo: „O kur tu? Kur tavo vieta?“ Tada suvokiau, kad nuolat rūpinausi kitais – sergančiu vyru, mama, vaiku – bet apie save visiškai negalvojau.“
Po truputį programos dalyvė Elena ėmė keistis. Pirmą kartą viena išvyko pailsėti į Druskininkus, dažniau lankėsi renginiuose, daugiau laiko skyrė poilsiui. „Supratau, kad esu ne tik mama ar žmona, bet ir aš pati. Tai pažadino mane iš miego būsenos“, – sako Elena.
Draugystė, kuri tęsiasi
Net baigusios dalyvavimą programoje, Elena ir Ingrida draugystės nenutraukė.
„Laukdavau mūsų susitikimų kaip mažos šventės. Net specialiai telefonu nesakydavau naujienų, kad galėčiau viską papasakoti gyvai. Mūsų ryšys išaugo į tikrą draugystę.“
Žinutė tiems, kurie nedrįsta
Pasak Elenos, daugelį žmonių gąsdina pati frazė „psichologinė pagalba“.
„Reikėtų drąsiau žengti pirmą žingsnį, nes išties – mes nesame vieni. Pagalba egzistuoja, ir visada galima rasti žmogų, kuris pats yra patyręs sunkumų, juos įveikęs ir dabar pasiruošęs palaikyti kitą. Su tokiu žmogumi lengviau – jis žino, ką reiškia būti tavo situacijoje. Nebijokite ieškoti pagalbos. Tai nėra gėda ar kažkoks štampas. Tai tiesiog draugystė, kuri gali padėti tau atsitiesti, kol pats išspręsi savo problemas.“
Apie programą „Drauge“
Programoje „Drauge“ mamos ir tėčiai dalyvauja reguliariuose susitikimuose su savanoriais, kuriuose gauna palaikymą, erdvės kalbėtis apie tai, kas jiems svarbu, galimybę skirti laiko sau, užmegzti naujus ryšius, atrasti pomėgius ar tiesiog išgirsti padrąsinantį žodį. Viskas vyksta be vertinimų, moralizavimo ar patarimų, kaip turėtų būti. Svarbiausia – jie nelieka vieni su savo sunkumais, o tai padeda sumažinti tėvystėje dažnai kylantį vienišumo jausmą.
Prisijungti prie programos „Drauge“ gali ir tu. Užpildyk anketą ir su tavimi susisieks programos koordinatorės. Kartu aptarsite, ko šiuo metu tau labiausiai reikia. Anketą rasi čia: https://programadrauge.lt/kreipkis-pagalbos
