Šaltuoju metų laiku kur kas dažniau sergame peršalimo ligomis ir gripu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė sako, kad pagrindinės to priežastys yra dvi – sumažėjęs organizmo atsparumas virusams ir palankios sąlygos jiems plisti. Žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose ir uždarose patalpose, todėl lengviau užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, kai jis kosi ar čiaudi, taip pat per rankas, liečiant užkrėstus paviršius.
Kaip atpažinti rudeninį nuovargį
Gydytoja sako, kad šiuo metu svarbu suprasti, ar dažniau kamuojantis nuovargis tėra natūrali sezoninė būsena ar jis susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis.
„Rudeninis nuovargis dažnai pasireiškia nuolatiniu jėgų trūkumu ir mieguistumu, kuris nepraeina net pailsėjus ar išsimiegojus. Žmogus greitai pavargsta nuo bet kokios veiklos. Kartu dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimai, sumažėjusi motyvacija, dirglumas ir liūdesys. Tuo metu paprastas nuovargis, priešingai, paprastai išnyksta po kokybiško nakties poilsio“, – aiškina gydytoja.
Pasak jos, oro pokyčiai tiesiogiai veikia organizmą per hormonų gamybą. Kai dienos trumpėja ir mažėja saulės šviesos, organizmas gamina daugiau melatonino, todėl žmogus net dienos metu tampa mieguistesnis. Tuo metu serotonino kiekis sumažėja, o tai lemia blogesnę nuotaiką.
„Rudeninis nuovargis atsiranda todėl, kad organizmas išeikvoja daugiau energijos fiziologiniam prisitaikymui prie besikeičiančių oro sąlygų ir kovai su virusinėmis infekcijomis. Dėl pasikeitusio barometrinio slėgio kai kuriuos žmones dažniau vargina sąnarių ir galvos skausmai. Pasikeičia ir gyvenimo būdas – dažnai mažiau judame, valgome sunkesnį, mažiau vertingą maistą, rečiau būname gryname ore. Be to, po atostogų daugelis patiria psichologinį stresą, susijusį su grįžimu į darbų ar mokslų rutiną, kuris didina nerimą ir įtampą“, – sako D. Katilienė.
Nuo kitų sutrikimų rudeninį nuovargį padeda atskirti tai, kad jo simptomai sutampa su sezoniniais oro pasikeitimais ir trumpėjančiomis dienomis. Ši būsena dažniausiai praeina per 15–30 dienų ir pagerėja taikant šviesos terapiją. Vis dėlto jei simptomai užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją, nes nuovargį gali sukelti ir kitos ligos – mažakraujystė, skydliaukės funkcijos sutrikimai ar depresija.
Svarbu sveikatą tikrintis profilaktiškai
Šaltuoju metų laiku padidėja maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų poreikis. Sveikas maistas suteikia energijos, vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie palaiko normalų imunitetą. Imunitetui ypač svarbūs vitaminai D ir B12, folio rūgštis bei mikroelementai – cinkas, varis, magnis ir geležis. Tinkama, subalansuota ir įvairi mityba bei vitaminų (C ir D) ir mineralų (cinko) turinčių produktų vartojimas labiausiai stiprina imunitetą. Taip pat svarbūs reguliarus fizinis aktyvumas, grūdinimasis ir tinkamas miego režimas.
Visgi ne visada pavyksta sveikai maitintis arba yra lėtinių ligų, dėl kurių organizmas neįsisavina vitaminų iš suvartoto maisto. Tokiu atveju tenka vartoti maisto papildus.
Pasak šeimos gydytojos, vitaminų trūkumo simptomai dažniausiai būna nespecifiniai – nuovargis, prasta fizinio krūvio tolerancija, galvos skausmai, dažnesnės virusinės infekcijos, odos ir nagų trapumas, plaukų slinkimas. Tačiau tokie simptomai gali pasireikšti ir dėl kitų ligų, todėl laboratoriniai tyrimai gali padėti nustatyti tikrąją negalavimo priežastį. Esant negalavimams reikėtų nebijoti kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti sveikatą.
Kaip sumažinti virusų plitimą rudenį?
Susirgimai gripu dažniausiai prasideda spalį ir tęsiasi iki gegužės. Rudenį taip pat dažnesnės ir kitų virusų sukeltos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. COVID-19 viruso sukeltų susirgimų pasitaiko visus metus.
Svarbu laikytis asmens higienos – dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, susirgus stengtis neužkrėsti kitų, esant galimybei – izoliuotis, bendraujant naudoti vienkartinę veido kaukę, o kosint ar čiaudint – užsidengti nosį ir burną. Organizmas taip pat bus mažiau imlus gripui ir COVID-19 infekcijai, jeigu pasiskiepysime. Skiepai taip pat apsaugo nuo sunkių ligos formų ir jų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar sinusitas.
Pažeidžiamiausi virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms yra maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu) arba vartojantys imunitetą slopinančius vaistus ir dėl medicininių priežasčių negalintys skiepytis. Taigi, pasiskiepijus sumažėja pavojus ne tik sunkiai sirgti, bet ir užkrėsti kitus.
