Vis dažniau žmonės skundžiasi sutrikusiais mitybos įpročiais – vieni nuolat persivalgo, kiti per daug riboja maistą ar bijo tam tikrų produktų. Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojos Gaivos Dabravalskienės, ši riba tarp įpročio ir sutrikimo – plona, todėl labai svarbu mokėti laiku atpažinti pirmuosius pavojus.
Sveika mityba – ne tik produktų pasirinkimas, bet ir požiūris
„Sveika mityba – tai tinkamas įvairių maisto produktų vartojimas, kuriuose yra pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, atitinkančių organizmo poreikius“, – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad mityba turi būti įvairi, saikinga ir subalansuota.
Pasak G. Dabravalskienės, sveikai besimaitinantis žmogus turi jaustis gerai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Sveikai maitintis – tai ne tik valgyti sveiką maistą, bet ir turėti sveiką požiūrį į jį. Tai reiškia ilgalaikį nuosaikumą, o ne nuolatines kraštutines dietas ar maisto ribojimą“, – teigia specialistė.
Emocinis valgymas – dažnas, bet prasideda nepastebimai
Dalis žmonių maistą renkasi ne todėl, kad jaučiasi alkani, bet siekdami nuslopinti emocinį diskomfortą. „Žmonės dažnai valgo nesąmoningai ir didelį kiekį nesveiko maisto, norėdami pabėgti nuo streso, nerimo ar kitų jausmų“, – sako medikė. Jos teigimu, emocinis valgymas dažnai prasideda nepastebimai ir virsta įpročiu. Tada valgymas nebėra sąmoningas – valgoma bet kur, bet ką ir bet kiek, neatsižvelgiant į alkio ar sotumo jausmą.
Pasak gydytojos, dažnas persivalgymas tampa pavojingas, kai prarandamas kontrolės jausmas, o po valgymo seka kompensacinis elgesys – vėmimas, badavimas, perdėtas sportas ar vaistų vartojimas.
„Persivalgymo priežastys dažnai slypi griežtame maisto ribojime. Kai žmogus ilgai save varžo, kyla nekontroliuojamas alkis, kurį vėliau lydi persivalgymas. Tokiais atvejais valgoma slapta, dažnai vienumoje, net nesant fiziniam alkiui“, – pažymi G. Dabravalskienė.
Ilgalaikės pasekmės – ne tik svorio augimas ar svyravimai, bet ir nutukimą lydinčios ligos, prasta emocinė savijauta, neigiamas savęs vertinimas.
Į ką atkreipti dėmesį? Pirmieji valgymo sutrikimo ženklai
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pradžioje sutrikimas dažnai pasireiškia mintyse ir elgesyje, o ne akivaizdžiais fiziniais požymiais.
„Žmogus nuolat kalba apie maistą, analizuoja produktų sudėtį, pradeda vengti tam tikrų maisto grupių. Dažnai laikosi griežtų mitybos režimų, pavyzdžiui, pereina prie vegetariškos ar veganiškos mitybos ne dėl įsitikinimų, o dėl baimės priaugti svorio“, – sako G. Dabravalskienė.
Gydytoja taip pat pastebi, kad valgymo sutrikimą išduoda socialinio valgymo vengimas – žmogus nebenori valgyti su kitais, riboja porcijų dydį, kartais valgo tik kartą per dieną, tačiau patiria ir persivalgymo protrūkių, po kurių bando „išsivalyti“. „Tokią būseną dažnai lydi perdėtas sportas, kuris tampa ne sveika veikla, o būdu kompensuoti suvalgytą maistą“, – aiškina specialistė.
Ką daryti pastebėjus problemą?
Svarbiausia – reaguoti laiku. Gydytoja pabrėžia, kad valgymo sutrikimų nereikėtų ignoruoti ar bandyti spręsti savarankiškai.
„Žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų, labai sunku šią problemą įveikti patiems. Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir, jei reikia, nukreips pas psichiatrą ar psichoterapeutą, dirbantį su valgymo sutrikimais“, – teigia G. Dabravalskienė.
Ji taip pat primena, kad norint išsaugoti sveiką santykį su maistu, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip apie maistą galvojame. Mityba turi būti sąmoninga – grįsta ne baime ar kontrole, o rūpesčiu savo sveikata.
Maistas – tai ne priešas ir ne paguoda, o būtina gyvenimo dalis, kurią svarbu priimti su pagarba savo kūnui ir emocijoms.
