Vidurvasaris – pats uogų derliaus pikas, tad jų ne tik miške, bet ir soduose dabar daugiausia. Norintiems sutaupyti sezoniškumą pravartu išnaudoti uogų konservavimui, mat vietoje užauginto derliaus kainos visada bus mažesnės už atvežtinio. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vertėtų atkreipti dėmesį į mėlynes ir šilauoges – jos vienos iš maistingiausių uogų, todėl jas svarbu įtraukti į kasdienį mitybos racioną. Ne taip ir seniai Lietuvoje išpopuliarėjusios šilauogės yra seleno, cinko, mangano ir geležies šaltinis. Taip pat jose yra betakarotenoidų, organizmui naudingų antioksidantų, B, C ir E grupės vitaminų.
Nauda sveikatai – neginčijama
Kaip teigia gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, šilauogės naudingos ne tik tiems, kurie kontroliuoja savo kūno masę, bet ir sergantiesiems diabetu, nes stiklinėje uogų yra vos apie 80 kalorijų ir sąlyginai nedaug cukraus: „Šilauogės įvardijamos kaip seleno, cinko, mangano bei geležies šaltinis. Taip pat jose yra betakarotenų (ypatingai tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas) bei antioksidantų, taip pat C, E, A ir B grupės vitaminų.“
Dėl didelio antioksidantų kiekio šilauogės pasižymi savybėmis, slopinančiomis bet kokį lėtinį uždegimą ar vėžinį procesą žmogaus organizme. „Antioksidantai pasižymi ne tik priešuždegiminėmis savybėmis, bet ir saugo organizmą nuo vidinio bei išorinio senėjimo. Tad šilauogės yra vienos iš tų uogų, kurias reiktų įtraukti į kasdieninę mitybą, norint apsisaugoti nuo senatvinės demencijos bei Alzheimerio ligų ar sulėtinti organų bei odos senėjimo procesus“, – sako „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė.
Dar vieną naudinga šilauogių savybė – šios uogos gerina nuotaiką. Taip yra todėl, kad šilauogėse gausu skaidulų, kurios atsakingos už gerą žarnyno veiklą, o šis atsakingas už laimės hormoną serotoniną. Visgi šilauogėmis taip pat nereikėtų piktnaudžiauti, per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 200-300 gramų uogų.
Trinti ar ne?
Uogos skiriasi ne tik savo spalva ar skoniu, bet ir tvirtumu – vienos gali būti išties lepios bei minkštos, atrodo, susitrina vos palietus, o kitos net transportuojamos puikiai išlaiko formą. Svarbu tai įvertinti norint uogas šaldyti rudens ar žiemos sezonui. Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, netrintas galima šaldyti braškes, vynuoges, agrastus, šilauoges ar serbentus, o trintas – mėlynes, avietes ir žemuoges. Užšaldyti ir laikyti uogas rekomenduojama ne mažesnėje nei -18 ºC temperatūroje.
Ekspertė pataria pirmiausia uogas nuplauti, nusausinti ir vienu sluoksniu subėrus ant kepimo skardos įdėti į šaldymo kamerą. Po keletos valandų sušalusias uogas galima berti į šaldymui skirtas dėžutes ar maišelius. „Geriau į šaldiklį nedėti indelių su kambario temperatūros produktais, nes tuomet uogos sušals į gumulą, o atšildytos praras savo formą“, – pataria L. Barčaitė.
Nesvarbu, ar uogas šaldome sutrintas, ar sveikas, gydytoja dietologė E. Gavelienė nepataria į jas berti cukraus: „Nors šaldant uogos šiek tiek maistinių medžiagų praranda, jose lieka naudingų žmogui antioksidantų, polifenolių bei mineralinių medžiagų, todėl šaldymas pripažįstamas kaip vienas geriausių konservavimo būdų.“
Tuo tarpu kulinarijos technologė pasakoja, kad net jeigu atšildytos uogos praranda savo išvaizdą, jų skonis išlieka ir jas saugu vartoti: „Siūlyčiau labai ilgai uogų nelaikyti šaldiklyje, jei ten sudėti patys įvairiausi produktai, nes uogos ilgainiui gali prisigerti svetimų kvapų.“
Šaldytos uogos – visais sezonais
Prekybos centruose parduodami pramoniniu būdu užšaldyti produktai. Greitasis šaldymas labiausiai paplitęs maisto pramonėje, nes taip išlaikoma natūrali produktų tekstūra, spalva ir kokybė, neprarandamos vertingos natūralios savybės.
Prekybos tinklo „Rimi“ šaldytų produktų vadybininkė Tatjana Tulinska teigia, kad Lietuvoje tarp pirkėjų populiariausios raudonos šaldytos uogos – vyšnios, braškės ir avietės. „Praėjusių metų tendencijos rodo, kad šaldyti maisto produktai yra labiausiai augantis prekių segmentas. Pagrindinės to priežastys – pandemija ir dėl jos įvesti maitinimo įstaigų veiklos apribojimai. Šaldytos uogos buvo ir yra populiarios visais metų laikais – jų privalumas tas, kad pirkėjai už patrauklią kainą gali įsigyti ir vartoti gamtos vitaminus visus metus, o ne tik per uogų sezoną“, – sako T. Tulinska.
Namuose užsišaldytas ar įsigytas šaldytas uogas galima dėti į vaisių bei uogų glotnučius, košes, pyragus ir kitus desertus, gardinti stalo vandenį.
RECEPTAS: Gaivus sūrio pyragas su mėlynėmis
Ingredientai pagrindui:
Sviestas 75 g;
Sausainiai 200 g.
Ingredientai kremui:
Želatinos lapeliai 6 vnt.;
Natūralios mėlynių sultys 1 šaukštas;
Plakamoji grietinėlė 2.5 šaukšto;
Mėlynės 250 g;
Kreminis sūris 600 g;
Vanilinis cukrus 1 šaukštelis;
Cukrus 1 stiklinė.
Ingredientai papuošimui:
Mėlynės;
Mėtos.
Paruošimas:
Paruoškite pagrindą. Puode ištirpinkite sviestą. Smulkiai sutrinkite sausainius virtuviniu kombainu ar trintuvu.
Sumaišykite sausainius su sviestu ir gerai sutrinkite. Masę dėkite į apvalią 24 cm skersmens formą su nuimamu kraštu (1 grietinėlės sūrio pyragui). Drėgnais pirštais paspauskite pagrindą prie formos dugno. Dėkite formą į šaldytuvą.
Paruoškite įdarą. Želatinos lakštus maždaug 5 minutes pamerkite į šaltą vandenį.
Puode pašildykite mėlynių sultis. Želatinos lakštus išimkite iš vandens ir dėkite į puodą su mėlynių sultimis. Ištirpinkite želatiną, nuimkite puodą nuo ugnies ir leiskite truputį atvėsti.
Atskirame inde išplakite grietinėlę iki standumo.
Mėlynes sutrinkite šakute ir sumaišykite su sultimis.
Kreminį sūrį supilkite į dubenį ir palaikykite kambario temperatūroje. Kai sūris suminkštės, išplakite jį su vaniliniu cukrumi ir cukrumi. Supilkite sultis (želatiną ir smulkintas mėlynes) ir plaktą grietinėlę į sūrio plakinį. Supilkite paruoštą kremą į formą (ant pagrindo) ir palikite šaldytuve mažiausiai keturioms valandoms.
Paruoškite patiekimui. Nuimkite formos kraštus. Padėkite pyragą ant didelės lėkštės ar torto stovo. Papuoškite mėlynėmis ir mėtomis.
Skanaus!
