Indrę Jurjonienę galima matyti rimtą ir susikaupusią, kai ji susitelkusi į pagalbą vaikui. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė kolegų vertinama už profesionalumą ir atsakingumą. Tačiau ta pati Indrė yra meniškos sielos asmenybė, kuri Kalėdų, gimtadienio ar kitų švenčių proga kolegoms gyvai dainuoja ir vaišina savo šeimos sodo derliaus uogienėmis ir cukatomis.
Indrė vaiko teisių srityje dirba aštunti metai, jai patinka teisinis darbas, nes vaiko interesų atstovavimą moteris laiko prasmingu. „Kaip vaiką ginančios tarnybos atstovė ir kaip dviejų vaikų mama noriu, kad vaikai nepažintų smurto, jaustųsi saugūs ir mylimi, galėtų atskleisti savo talentus ir pildytųsi jų svajonės. Stengiuosi prie to prisidėti kiek galėdama“, – sako Indrė.
Dainomis užkrečia kolegas
Prieš daugiau nei dešimt metų, minėdama savo jaunatvišką jubiliejų, Indrė artimiesiems ir draugams įrašė kompaktinę plokštelę, kurioje tilpo pačios ir bendraminčių kūryba bei perdainuotos populiarių dainų versijos.
Plokštelę pavadino „Negaliu tylėt“. Pati Indrė sako, kad šis pavadinimas atspindi jos nuolatinę vidinę jauseną – dainos dažnai skamba galvoje ir vis ieško progų suskambėti garsiai. Jeigu kam gali atrodyti, kad darbas Vaiko teisių apsaugos skyriuje mažai siejasi su pomėgiu dainuoti, specialistė atremia: „Visas pareigas galima atlikti kūrybingai, net ir teisininkės, juk kiekviena situacija turi daugybę pasirinkimo galimybių“.
Pašnekovė neslepia, kad atstovaujant vaiko interesams tenka susidurti su įvairiausiais iššūkiais ir su itin sunkiomis emociškai situacijomis. Užuojauta ir gailestis yra neatsiejama Indrės darbo dalis. „Man tiesiog lengviau susikaupti, išlikti tvirta niūniuojant mielą širdžiai melodiją, o tuo pačiu atrasti tinkamiausią sprendimą“, – šypsosi Indrė.
Dainuoja nuo vaikystės, nepraleidžia progos pasirodyti viešai
Indrė visada noriai dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rengiamuose susitikimuose su vaikais. Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaujanti Dovilė Burbaitė sako, kad kolegė yra tas žmogus, kuriuo gali pasikliauti nestandartinėse situacijose ir būti tikra, kad ji jas įveiks jautriai ir empatiškai, tuo pačiu atsakingai bei dalykiškai.
Vadovė Indrę apibūdina kaip labai optimistišką, entuziastingą, kūrybingą žmogų ir itin vertina jos gebėjimą telkti kolegas. „Indrė suburia mus net ir laisvu po darbo laiku, – kolegei gerų žodžių negaili D. Burbaitė. – Indrės iniciatyva kartą metuose rengiama „Žąsiukų šventė“. Ji buvo sumanyta žaismingai į kolektyvą priimti naujokus. Šventėje „žąsiukai“ atlieka įvairias užduotis, jos iš visų pareikalauja išmonės ir fantazijos“.
Pasak vedėjos, jeigu švenčiamas kolegos jubiliejus, visi jau žino, kad scenarijus ir šventės vedimas yra Indrės rankose ir viskas bus organizuota puikiai, o gera nuotaika užtikrinta.
Pati Indrė neslepia, kad pirmaisiais pasirodymais ir švenčių scenarijais kolegas nemenkai nustebino, dabar jau niekam nebe naujiena jos gyvai atliekama populiari daina arba išradingai organizuotas vakarėlis. „Kiti jubiliatus džiugina gėlėmis ar saldumynais, o aš dainuoju. Man pačiai labai svarbūs dainos žodžiai, stengiuosi, kad jie būtų artimi žmogui, kuriam juos skiriu. Muzikinių dovanų artimieji ir kolegos iš manęs sulaukia dažniausiai. Na ir šeimos ar kolektyvo šventėse sudainuoti progos nepraleidžiu“, – atvirauja vaiko teisių gynėja.
Šimtai stiklainių rūsyje nesensta, jų laukia ir draugai
Dar vienas Indrės hobis – sodo gėrybių konservavimas. Moteris dideliais kiekiais verda uogienes, gamina cukatas. Ir šie metai vaiko teisių specialistės šeimos nenuvylė, sode užderėjo gėrybių, iš kurių rūsio lentynose atsidurė gausybė kompotų ir uogienių. Gardėsiai skirti ne tik šeimai, bet ir draugams, kolegoms, todėl pavasariop lentynos jau būna tuščios.
Prie derliaus apdorojimo dirba visa šeima: vyrui tenka stiklainius užsukti, vaikai kuria spalvingas etiketes. Jomis puošia aviečių, braškių, slyvų su šokoladu, vyšnių stiklainius.
Ant šeimos stalo visada yra cukatų. Jos, moters įsitikinimu, puiki alternatyva tradiciniams saldumynams. „Obuolių, svarainių, moliūgų cukatos – spalvinga, sveika ir skanu“, – sako Indrė.
Vaiko teisių gynėja stengiasi į visus darbus pasižiūrėti kiek kitaip – kūrybiškai. Anot jos, tiek su kolegomis, tiek su tarnybos socialiniais partneriais ar bet kuo kitu šiltas neformalus santykis turi daug privalumų. Štai ir rudens gėrybių apdorojimo rutina šeimoje pavirsta mažyte švente. „Dirbam ir dainuojam kartu, vaikai ir pagelbėti ir pašokti aplink stalą ratu spėja“, – džiaugiasi moteris.
Kūrybingai ieško naujų spalvų sode ir darbe
Indrė su vyru Gražvydu augina du vaikus: septynerių Kristupą ir trimetį Adomą. Atvira draugiška šeima kartu praleidžia visą laisvalaikį. Pašnekovė laiminga, kad šeima labai artima, kartu būti jiems gera. Visgi, moteris geba rasti laiko ir profesiniam tobulėjimui.
„Domiuosi mediacija. Žinios apie ginčų sprendimo procedūrą, skirtą padėti konfliktuojantiems asmenims įveikti nesutarimus taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams, pasitarnauja dirbant vaiko teisių apsaugos srityje, praverčia ir asmeniniame gyvenime“, – dalijasi vaiko teisių specialistė, jau tapusi ir Lietuvos mediatorių rūmų nare.
Anot pašnekovės, taikant mediacijos procedūrą, kai šeima nesutaria (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atveju, dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais ir kt.), konfliktuojantys tėvai turi galimybę išsikalbėti, įsiklausyti vienas į kitą ir tokiu būdu priimti tinkamą sprendimą, kuris užtikrintų geriausius vaiko interesus.
Indrė pripažįsta, kad dirbant vaiko teisių apsaugos specialiste tikrai ne viską pavyksta įveikti vien šypsena.
Savo darbe moteris dažnai susiduria su situacijomis, kuomet besiskyriantys arba kitas tarpusavio problemas spręsdami tėvai, užmiršta apie vaiko psichologinę savijautą. Saugusieji nesugeba savo kivirčų paslėpti nuo vaikų, o kartais net panaudoja juos kaip šantažo priemonę vienas prieš kitą, tuomet vaikas auga nuolatiniame nerime, liūdesyje.
Su skaudžiomis vaikų patirtimis susidurianti Indrė ragina suaugusiuosius pirmiausia pagalvoti apie vaikus, apie jų interesus.
