Istorijas apie laimingus pastojimus skaitytojai labai mėgsta. Esame tokių aprašę išties nemažai. Kad ir kokio ilgumo ar sunkumo buvo kelionė, visada norisi nusilenkti moterų stiprybei. Kaip „Marvel“ supermoterys, mūsų straipsnių herojės prasiveržia pro visas sienas.
Šiandien kalbamės su Aušra Kuliešiene (36 m.), sporto ir saviugdos renginių studijos MYFLOW vadove, kurios rankose – kelių mėnesių dukrytė Upė Meilė. „Pagrindinė mano žinutė – kad žmonės, kurie laukiasi, neprarastų vilties, net jeigu prireikia ir 10 metų. Mes turėjome pereiti visus 10 metų, o paskui ir per nėštumą patyrėme didžiulį fiasko, kol pagaliau sulaukėme savo stebuklo. Mūsų istorija sukasi apie tai, kad patikėjau alternatyvia medicina, ir ši nenuvylė. Nenoriu atmesti šiuolaikinės medicinos, nes medikai mums labai padėjo, kai jau laukiausi, gimdžiau. Vis dėlto pastoti pavyko dėl alternatyvaus gydymo ir gilesnio savęs pažinimo“, – sako Aušra.
Skaitykite neeilinę šeimos patirtį.
Tada, prieš 10 metų
Dėl neaiškių priežasčių man buvo diagnozuota antrinė amenorėja. Niekas negalėjo pasakyti, kodėl. Mėnesinės nutrūko ir nebeatsinaujino. Kreipiausi į geriausius gydytojus. Tik kartą lyg tarp eilučių nugirdau – gal per mažai sveriate? Nors mano svoris visada buvo nedidelis, iš esmės buvau sveika, aktyvi, jokiu būdu ne badaujanti. Gydytojai svorio neakcentavo, o gal aš nenorėjau girdėti? Jaučiausi savo kūne labai patogiai, savo veiklą vis labiau siejau su sportu, kur lieknas kūnas yra didelis privalumas. Net pakeičiau specialybę iš rinkos tyrimų projektų vadovės į sveikatingumo trenerę. Mano vedamos treniruotės buvo orientuotos ne į kūno formų dailinimą, o į sveikatinimą. Žinoma, studijavau ir apie sveiką mitybą. Buvau neseniai ištekėjusi, smagu buvo ieškoti savęs.
Konsultacija Rygoje ir pauzė „vaikų temoje“
Mėnesinės niekaip neatsirado. Nutarėme pasikonsultuoti su rekomenduotais specialistais Rygoje. Ten mus dar kartą nuodugniai patikrino, dar kartą išgirdome, kad abu esame sveiki, viskas gerai. Žinoma, gydytojai skyrė man hormoninį gydymą – estrogenų, progesterono preparatų, tačiau mėnesinės neužsikūrė.
Su vyru buvome tarsi pasiruošę vaikučiui, net įsigiję namą šeimai. Tačiau po vizito Rygoje sustojome – net dvejiems–trejiems metams. Nutarėme net nemąstyti apie tai. Mano mintys nukrypo karjeros keliu, kartais pagaudavau save, kad vaikų gal jau nebelabai ir noriu. Tai suprantu tik dabar, po 10 metų, – kad tada pasąmonėje dar nebuvo tikro troškimo tapti mama.
Po dvejų metų namą pardavėme, įsigijome loftą, išvykome į ilgą kelionę po Aziją. Mėnesį keliavome po Tailandą – kad suprastume, ko iš gyvenimo norime toliau. Grįžę gyvenome kur kas aktyvesnį miesto gyvenimą. Ir toliau tęsėsi atotrūkis nuo vaikų temos. Tiesiog buvau labai nusivylusi gydytojais, pačia situacija ir susitelkusi į savęs atradimą ir karjeros posūkį.
Kelionė prasideda iš naujo, impulsas – joga
Į mano gyvenimą joga atėjo gana anksti. Tikriausiai ne sutapimas, kad mano dvasinė mokytoja guru Mai Ram – lietuvė moteris, daug padeda jaunoms šeimoms. Su ja labai daug bendravome, kalbėjomės, taikėme įvairias energetines praktikas. Visa tai labai pakeitė mano suvokimą apie pastojimą. Patikėjau, jog yra aukštesnis planas, kuriam aš turiu atsiduoti, kad neturiu savęs perspausti ir kantriai judėti pirmyn. Čia mūsų nuomonės visiškai sutapo. Su vyru buvome nusprendę, kad pagalbinio apvaisinimo mes netaikysime. O jeigu mums neduota turėti vaikų, mes tai priimsime ir susitaikysime.
Žmonės, kurie pakylėjo, mokė, apšvietė
Šiame kelyje sutikau labai daug žmonių. Tiek daug ir tokių vertingų, kad net prisirišau prie „nevaisingumo“ fakto, nes jis man davė labai daug. Man buvo labai įdomu nagrinėti nevaisingumo temą per ajurvedos, jogos prizmę, karminį kelią, numerologiją, astrologiją. Žmonės į mano akiratį ateidavo savaime, tarsi intuityviai. Šio savo iššūkio pernelyg neslėpiau, nauji kontaktai mane pasiekdavo savaime, vieni užrodydavo kitus – tu nueik dar pas šitą, pasikalbėk su anuo.
Užsirašiau į moterų klubą, kuriame užmezgiau daug pažinčių, susipažinau ir tarsi pirmąsyk pamilau savo moteriškąją pusę, pradėjau džiaugtis, kad esu moteris, ir ėmiau trokšti draugysčių su kitomis moterimis. Buvau auginta labai berniukiškai – turiu du vyresnius brolius, kurie formavo mano asmenybę vaikystėje.
Lemtinga pažintis su osteopatu
Tame moterų klube gavau patarimą ir kontaktą susitikti su gydytoju osteopatu Giedriumi Ubartu, kuris ir ajurvedos bei kinų medicinos praktikas. To žmogus indėlis mano motinystės kelionėje buvo itin reikšmingas. Jeigu su guru Mai Ram aš dirbau dvasiniu lygiu, tai su šiuo osteopatu dirbau fiziniu lygiu. Jo nuomone, man buvo atšalę ir išeikvoti inkstai, dėl to negalėjo vykti jokia hormoninė veikla, reprodukciniai organai buvo išsekę. Jis skyrė man gydymą augaliniais papildais, šildymais, akupunktūra. Šis gydymas truko apie pusantrų metų iki pasijutau visiškai sveika.
Turėjau šildyti savo kojas vonelėmis kiekvieną dieną, gulėti karštoje vonioje, saugotis bet kokio sušalimo, ypač inkstų srityje. Buvo taikoma tam tikra šildymo technika moksomis, kai specialūs kūno taškai šildomi specialia smilkstančia žvake (gaminama iš kiečių, pelynų ir kt.). Degdama moksos žvakė išskiria aukštą 600–900 laipsnių temperatūrą, todėl šiluma pajėgi giliai įsiskverbti į žmogaus kūną. Šildžiau inkstus, kiaušides, tam tikrus kitus taškus. Šildėme kabinete, namuose, šildžiau pati sau, padėjo vyras.
Po pusantrų metų intensyvaus gydymo jaučiausi atšilusi. Galūnės buvo šiltos – nors iki tol visą gyvenimą rankos ir kojos greitai atvėsdavo. Anksčiau sąmoningai mėgdavau pasišaldyti, lįsdavau į ežerą per anksti. Dabar žinau, kad man tai visai netinka. Atsirado nepaprastai daug energijos. Pradėjau burti moteris įvairioms temoms, kartu nagrinėti itin subtilias moteriškas temas. Pradėjau šokti. Beje, šokiai, kai judinamas dubuo, labai teigiamai veikia moters vaisingumą. Įkūriau sveikantingumo treniruočių studiją MYFLO. Lankiau šokio judesio terapiją, 10 savaičių ciklą norinčioms pastoti.
Reikia daugiau svorio
Pas gydytoją osteopatą mokiausi ir ajurvedos, o tai kur kas pakoregavo mano pačios įsitikinimus. Kad ir dėl lieknumo. Galvojau, kad esu sveika, kad man visko užtenka. Ajurveda aiškina, kad moters reprodukcinė sistema pamaitinama paskutinė. Visos organizmo sistemos naudoja gautas maistines medžiagas, o tai, kas lieka, tenka reprodukcinei sistemai, kuri pagal savo eilę gauti maistą lieka tik devinta. Jeigu trūksta kalorijų ar maistinių medžiagų, reprodukcinė sistema nuolatos patiria deficitą.
Pradėjau labai daug apie tai mąstyti. Suvokiau, kad energijos pertekliaus (gaunamo iš maisto) aš visiškai neturiu, nes viską išeikvoju judėdama, nes tai be galo mėgstu.
Per visą šį laikotarpį pati vedžiau moterų susibūrimus ir pažinau gausybę skirtingų moterų. Manau, kad yra toks dalykas, kaip sinchronizacija su kitomis moterimis ir jų ciklais. Joga, ajurveda, šokis, moteriškos pažintys, savęs pamatymas savo įsitikinimų pažinimas padėjo padaryti milžinišką šuolį moteriškos sveikatos temoje.
Priaugti sveiki kilogramai
Mano osteopatas sakydavo – valgytum daugiau, atsirastų formos ir užsikurtų vaisingumas. Taip prasidėjo dar vienas naujas mano gyvenimo etapas – pamaitinti kūną.
Joga sako viską vartoti ne godžiai, o saikingai, o tai, pasirodo, man netiko, kalbant apie mitybą. Kadangi tikslas buvo pastoti, man reikėjo pertekliaus. Mano kūno tipas, pagal ajurvedą, – vatos – vėjo tipas. Man reikia įsižeminti, tam būtinas stipresnis maistas, ir net mėsa bent šiuo, pastojimo, etapu. O juk aš daugybę metų buvau vegetarė!
Taip vėl turėjau pradėti valgyti mėsą, kad pamaitinčiau savo kūną, o ypač reprodukcinę sistemą. Kai viduje įvyko šis sprendimas, sutikau draugę, dirbančią mitybos srityje. Ji papasakojo, kad ir jai dėl svorio buvo dingusios mėnesinės, o į mane žiūrėdama patarė drąsiai priaugti net visus 10 kg. Nutariau pabandyti.
Įvyko „patogus“ sutapimas – kai pasiryžau priaugti svorio, man plyšo meniskas. Privalėjau fiziškai sustoti, nebegalėjau daugiau taip judėti, turėjau planuoti operaciją. Nusiteikiau – tai mano proga priaugti bent 5 kg (juk dabar turiu pasiteisinimą!). Man padėjo „leidimas sau“ keistis ir priėmimas kūno šiuo etapu.
Kai vieni verkė iš siaubo, aš verkiau iš laimės
Pirmąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną man prasidėjo mėnesinės. Visi išgyveno didžiausią siaubą, o aš – begalinį džiaugsmą. Mėnesinių nebuvo 8 metus!
Mėnesinių ciklas užsikūrė, o aš toliau laikiausi naujųjų principų – valgiau viską, neskaičiavau kąsnių, laikiau šilumą, vengiau šalčio.
Po beveik dvejų metų reguliaraus ciklo sužinojau, kad laukiuosi.
Laukiantis – antroji istorija
Šioje vietoje istorija turėjo pasibaigti, tačiau atsitiko dar kai kas.
Per antrąjį tyrimą echoskopu (tai buvo 20 savaitė) gydytojai aptiko nenormalius vaisiaus plaučių rodmenis. Mus nusiuntė į Santariškes, atliko įvairiausių tyrimų ir rekomendavo nutraukti nėštumą, nes jis nesuderinamas su vaiko gyvybe. Buvo įtariama, kad dėl plaučiukų malformacijos gimusi dukrytė negalės kvėpuoti.
Šoko negaliu nupasakoti. Medikų išvados buvo tragiškos, jie paskubėjo, mums pranešė netinkamiausiu būdu, net nepasikvietė į kabinetą – informavo telefonu.
Buvo likusi viena diena iki mano gimtadienio, palūžau, sugriuvo visas gyvenimas. Visą parą verkiau, o mano vyras išvažiavo ieškoti kitos nuomonės. Turėjome apsispręsti labai greitai.
Nuvažiavome į vieną vaisingumo kliniką, kur gydytoja mus suvedė su kolege Kaune, kuri turi patirties šioje srityje. Jau tos pačios dienos vakarą mes buvome Kaune. Susitikome su profesore Meile Minkauskiene. Ji apžiūrėjusi pasakė, kad mano vietoje nėštumo nenutrauktų. Situacija vaisiui vystantis gali stipriai pasikeisti.
Profesorė Meilė skubiai susisiekė su kolege Kauno klinikose Egle Machtevejeviene. Profesorė Eglė kitos dienos rytą sukvietė gydytojų konsiliumą. Kabinete buvo bene 10 gydytojų – neonatologai, chirurgai, intensyviosios terapijos gydytojai. Visi pateikė savo vertinimą, papasakojo, ko tikėtis, kokia rizika, kokie sprendimai gimus. Apsidžiaugėme gavę šitokį palaikymą. Mes, žinoma, nusprendėme kovoti dėl vaikelio gyvybės.
Paskambinau savo osteopatui, kuris sprendimą palaikė, jį palaikė ir guru Mai Ram. Nėriau į meditacijas, vizualizavau, dirbau su savimi, mintyse piešiau sveikus plaučiukus.
Kas dvi savaites važiuodavome į Kauną stebėjimui. Nors mes gyvename prie Santariškių, į šią ligoninę niekada negrįžau, net gimdyti važiavome į Kauną.
Gimė sveika sklandžiai kvėpuojanti dukrytė, pagal Apgar skalę gavo 9/10. Ir nors plaučiukai bus jos jautresnė vieta, turėsime kas metus tikrintis, – šiuo metu esame nepaprastai dėkingi už šį stebuklą ir gyvybės dovaną.
Istorijos santrauka
Šios istorijos reziumė – kiekvienas vaikelis gimsta savo būdu ir greičiu.
Vaikelio pasirinktas atėjimo būdas ir kelias yra svarbus, turime jį gerbti.
Mano sąjungininkas buvo laikas, nes jo turėjau, ir tikėjimas, kad visas vyksta ne be priežasties, o su tikslu mane kažko išmokyti.
Man pakako laiko išbandyti alternatyvius gydymo būdus, per kuriuos daug apie save sužinojau.
Verta kartais palaukti, verta subręsti tai patirčiai ir dvasiškai, nes gyvenime viskas turi prasmę.
Neila Ramoškienė
Nėštumo fotosesija Gražinos Dzedziukevič Sunny Photo
Kūdikystės fotosesija Vysotska Photography
