Vaikų tikai – viena dažniausių bėdų, dėl kurių tėvai kreipiasi į neurologus.
Mamos laiškutis:
6 metų dukra pradėjo stipriai mirkčioti akimis. Manėme, kad tai dėl akių infekcijos, palašinome dezinfekuojančių lašų, bet nepadėjo. Užrašėme pas akių gydytoją, kuri iškart, pamačiusi tą mirksėjimą, nusiuntė mus pas neurologę. Diagnozė – tikas. Dabar geriame gydytojos skirtus magnio-kalcio-cinko papildus. Būklė negerėja – namuose dukra beveik nemirkčioja, bet darželyje, kai žiūrėjau karnavalinį pasirodymą, pati vos neapsiverkiau – ji mirkčiojo taip stipriai, taip skaudžiai… To neįmanoma nepastebėti. Ar tikai išaugami? Kaip padėti dukrai?
Indrės mama
Trumpai apie tikus
Tikai būdingi 3 procentams žmonių.
Berniukams tikai būna net tris kartus dažniau nei mergaitėms.
Tikai prasideda dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikams, bet ribos plačios (2-18 metų).
Tikų gali būti veide, pečių juostoje, įtraukti galūnes ir balso stygas.
Dažniausiai pasitaiko veido srities tikų – trūkčioja akys, lūpos, skruostai. Kartais vaikas gali trūkčioti petukais, sukioti galvą, taisytis plaukus, juos pešioti. Tai nėra tikai, tai įkyrumai. Deja, dažnai tikai su įkyrumais kombinuojasi tam pačiam vaikui.
Ir kosulys gali būti tikas. Tai dažniausiai tik pakrenksėjimas, tarsi užsitęsęs sausas kosulys be infekcijos. Tikai gali būti šnarpštimai nosimi, vieno žodžio ar frazės kartojimas, negražių žodžių sakymas.
Jeigu tikas kartojasi ilgiau kaip metus, jau vadinamas lėtiniu.
Išskiriama sunki tiko forma – Gilles de la Tourette sindromas – tai sudėtingas mišrus tikas: daudybiniai judesiai įvairiose kūno vietose, įvairūs garsai, šokčiojimai einant.
Tiko simptomų pikas būna prieš brendimą. Daugeliui pacientų iš dalies ar visiška remisija pastebima apie 20-uosius metus.
Ligos pradžia, eiga, trukmė yra individuali. Eiga dažnai kinta – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, gali būti spontaniškas pagerėjimas.
Kai vaikui kartojasi tiko judesiai, jam neskauda. Tačiau besikartojantys judesiai vaiką vargina. Gali pradėti skaudėti atskiras raumenų grupes, kurios įtrauktos į judesį. Užtat pamačius tiką, visada reikia kreiptis į neurologą.
Kas linkęs į tikus
Jeigu vienam iš tėvų buvo tikas, didesnė tikimybė, kad ir vaikučiui bus tikas. Žinoma, paveldimas tik polinkis. Galima manyti, kad jei vaikutis, kuris linkęs į tiką, augs labai ramioje, nervus tausojančioje aplinkoje, jei nepatirs jokių stresų, gali būti, kad jokio tiko jam ir nebus. Deja, nebūtinai, nes tikas – kur kas gilesnis sutrikimas. Kai yra polinkis ir dar susiklosto stresinė situacija ar vaikas pasigauna infekciją, tikas gali prasidėti ar paūmėti. Retai kuris vaikas užauga be jokio streso.
Gimsta brolis, tėvai keičia butą, reikia eiti į darželį – visa tai permainos, stresai, kurie ir gali sukelti tiką. Kartais vaikai būna tokie jautrūs, kad menkiausias subarimas jiems trauma. Vos mama pakelia balsą, vaiko akys jau trūkčioja. Tokie jautruoliai turi turėti aiškiai apibrėžtas veiklos ribas. Kaip tai geriau padaryti – pasitarkite su vaikų psichologu.
Tikas būdingas vaikams, linkusiems į neurozes, turintiems neuropsichologinių problemų. Atlikta daug klinikinių tyrimų ir įrodyta, kad net 42 proc. ir daugiau vaikučių šalia tiko turi ir kitų neuropsichologinių problemų. Greta tiko gali būti dėmesio ir/ar hiperaktyvumo sindromas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir kt. Tikas rodo nervų sistemos adaptacijos sutrikimą, tiksliau – neurotinę adaptacijos formą.
Tikų gydymas
Pamatę, kad vaikas mirkčioja, ar išgirdę, kad kosčioja, tėvai gana greitai supranta, jog tai tikas, o ne kita liga. Juk kosulio nelydi temperatūra ar bloga savijauta, o mirkčiojančios akys nebūna paraudusios, pūliuojančios. Pirmiausia tėvai bando drausminti vaiką, kad jis tiko judesius numalšintų valios pastangomis. Tėvai sako vaikui „nemirkčiok“, „nekosėk“, „nekrenkšk“. Ar tai padės? Vaikai tikrai gali numalšinti, sustabdyti tiko judesius valios pastangomis, bet po to eis ištisas tiko judesių pliūpsnis. Tarsi verdantį puodą kurį laiką uždengtume dangčiu, bet paskui dangtį nukeltume…
Tad pamačius tiką tėvams patariama ne drausminti vaiką, o pasitarti su gydytoju. Pirmiausia vaikas siunčiamas pasikonsultuoti pas tą gydytoją, kuris „kuruoja“ trūkčiojantį organą. Jei vaikui trūkčioja akys, jis siunčiamas pas okulistą – kad šis ištirtų, ar vaikutis mirkčioja ne dėl akių ligos. Jei kosčioja ar krenkščia – siunčiamas gydytojo otolaringologo konsultacijai, nes krenkštimas gali būti ir dėl refliukso, alergijos ar infekcijos.
Tik tada, kai kiti gydytojai neranda ligos, vaikas siunčiamas pas neurologą. Pageidautina, kad tiką turintį vaiką apžiūrėtų ir neurologas, ir psichologas, ir psichiatras.
Kaip ir gydant visas ligas, taip ir tiką, svarbiausia panaikinti priežastį. Priežastis, dėl kurios prasideda tikas, visada yra.
Populiariausios tiko atsiradimo priežastys:
naujo šeimos nario (brolio/sesers) gimimas
išvažiavimas ilgesniam nei dvi savaitės laikotarpiui
nuovargis darželyje/mokykloje
konfliktai su bendraamžiais
Neišplitę ir epizodiniai tikai negydomi vaistais. Medikamentai skiriami tik tada, kai tikai pasikartojantys, komplikuoti.
Tuomet gydymui skiriami raminamieji preparatai bei tam tikrą smegenyse esančią sistemą (dopaminerginę) veikiantys vaistai, rekomenduojami judrieji žaidimai, kad vaikutis per judriuosius žaidimus išsikrautų.
Tiką turintiems vaikams skiriama psichologo konsultacija. Tačiau ne visais atvejais ir tai padeda. Kartais sunku pasakyti, kas padėjo gydant tiką. Ar praėjęs laikas, o gal homeopatiniai lašiukai. Lengvos tiko formos praeina ir be jokio gydymo.
Dažnai tiką turintiems vaikas skiriamas griežtas režimas, raminamosios arbatos. B grupės vitaminų tiką turintiems vaikams dabar nebeskiriama.
Kartais tėvai klausia – jei tikas neskausmingas, jei gydymas beveik neskiriamas, tai gal nesukti galvos – pamirkčios, pakosčios ir praeis? Iš tikrųjų po tiko diagnoze gali slėptis ir kitos ligos: intoksikacija, apsinuodijimas vaistais, traumos pasekmės, reumatinė chorėja, encefalitas, miokloniniai epilepsijos priepuoliai, raidos sutrikimai ir kt. Todėl konsultuotis būtina.
Vaikų neurologė Rūta Praninskienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
Laba diena,
preis keletą dienų palaidojome močiutę, kuri mirė namuose (gulėjo patale, buvo slaugoma).
Pirmos laidotuvių dienos pabaigoje pastebėjau, kad mano sūnus pradėjo dažnai mirkčioti, kurį lydėjo nežymus galvos linktelėjimas. Pamaniau, kad vaikas nemiegojęs, pavargęs ir kad pabudus viskas bus gerai. Deja antrą dieną mirkčiojimas nesiliovė ir tesiasi dabar. mirkčiojimas lyg retesnis, galva ir lyg mažiau juda. Norėjau paklausti į ką pirmiausiai kreiptis, kiek suprantu jam čia nuo patirto streso. Šeimos gydytoja atostogauja, nežinau su kuo pasikonsultuoti, todėl labai būčiau dėkinga už informaciją.
Pagarbiai,
V. Smetanina
Sveiki,
norėjau pasiklausti, galbūt verta išbandyti akupunktūrą? nei lašiukai, nei tabletės, nei arbatos nieko nepadėjo. Pirmieji tikai apie 6-uosius metus prasidėjo akių srityje, galvos kraipymu, paskui perėjo į kosčiojimą, o dabar perėjo į rankų nevalingus judesius. Kol kas visi išvardinti specialistai padėti negalėjo.
Akupunktūra – tradicinės kinų medicinos gydymo metodas, paremtas biologiškai aktyvių taškų stimuliacija.
Akupunktūra žvelgia į žmogaus organizmą kaip į visumą, o ne gydo atskirą ligą.
Rytų medicinos teigimu, žmogaus kūne yra išsidėstę daugiau kaip 2000 akupunktūros taškų, kurie yra susiję su skirtingomis reakcijomis ir procesais vykstančiais organizme.
http://akupunkturosklinika.lt