Gydytojas Vytis Lisauskas pediatru dirba apie 30 metų. Kaip ir viso pasaulio medikai, jis pirmą kartą susiduria su tiek klausimų, į kuriuos sunku duoti patikimą atsakymą. Mums pavyko prisikalbinti gydytoją nors pasamprotauti tema „kovidas ir vaikai“.
Gydytojau, pakomentuokite situaciją: susirgo tėtis ar mama, kaip nuo užsikrėtimo apsaugoti vaikus?
Prasminga nuo užsikrėtimo saugoti visus šeimos narius, ne tik vaikus. Iš tiesų – dabar tenka nuolatos atsakinėti į tokius klausimus: kaip apsaugoti, kaip izoliuoti. Dauguma, jeigu tik leidžia aplinkybės, susirgusį šeimos narį izoliuoja – antrame bute, kaime, sodyboje. Kurie neturi kur, gali kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą (ar paklausti savo gydytojo) ir jiems bus suteikta galimybė izoliuotis, pavyzdžiui, vilniečiams – Abromiškių reabilitacijos centre. Mano konsultuojamose šeimose, kuriose susirgęs narys izoliavosi, kiti nesusirgo. Žinoma, tokia izoliacija galima tik tada, kai žmogus serga nesunkia ligos forma, kai pats gali savimi pasirūpinti.
Kita situacija, kai susirgęs šeimos narys negali niekur išvažiuoti, ir tenka visiems būti viename bute. Tada reikia apriboti bendravimą namuose, būti su vienkartinėmis (jas keičiant) kaukėmis. Ne vieni papasakojo, kad kol sirgo šeimos narys, šeima dėvėjo kaukes ir niekas neužsikrėtė. Dezinfekavimas, rankų plovimas – čia jau nediskutuotini dalykai.
Vis dėlto geriausias patarimas – nesistenkite susirgti. Mes dar nedaug žinome apie tą virusą, apie imlumą jam, negalime pakomentuoti, kodėl vienas šeimos narys iškart užsikrėtė, o kitas – ne. Toks neaiškumas yra ir kalbant apie daug kitų infekcinių ligų. Pavyzdžiui, mes negalime atsakyti, kodėl meningokokinės infekcijos nešiotojai ja nesuserga. Sąvoka „nešiotojas“ yra miglota, neaišku, ar jis pats susirgs, ar užkrės kitus. Todėl vienintelė išeitis yra bendravimo ribojimas.
Pasigirsta nuomonė – o kam saugoti vaikus, juk persirgę tik gerins bandos imunitetą?
Leisti vaikui užsikrėsti dėl vadinamojo bandos imuniteto – visiška nesąmonė. Seniai paneigti tokie dalykai, kaip „vėjaraupių vakarėliai“, kai mamos specialiai suburia vaikus, siekdamos užsikrėtimo, galbūt, vaikas persirgs ir bus ramu. Imunitetas turi būti pasiektas skiepais, o ne persergant. Pasidalinsiu juodojo humoro įžvalga – neprotingiems geriausias imunitetas yra gyva vakcina (tai yra – užsikrėtimas ir persirgimas). Tikimės, kad visuomenėje tokio požiūrio žmonių nedaug. O gal daug? Kartais tenka pavažiuoti autobusu, matau, kaip žmonės nešioja kaukes, – tik ant burnos, o kvėpuoja per nosį.
Kai į skyrių atvežamas COVID-19 sergantis naujagimis, iškart kyla klausimas – kaip jis sugebėjo užsikrėsti? Netikiu, kad naujagimis važinėjo autobusu. Vadinasi, jo tėvai kažkur lakstė ir parnešė vaikučiui užkratą.
Kokie yra kovidinės infekcijos požymiai vaikams, ar skiriasi mažiukams ir vyresniems?
Ligos požymiai būdingi virusinei infekcijai. Jei vaikas vangus, bejėgis, karščiuoja, temperatūrą sunku numušti, – tikėtina, kad jis užsikrėtė COVID-19 .
Kitam požymiai gal bus švelnesni, bet vaikas bus piktesnis, ne toks aktyvus.
Vyresnis vaikas bandys apibūdinti savijautą, kad skauda galvą ar neužuodžia.
Skiriant požymius pagal amžių, tai kūdikiams ir mažiems vaikams liga pasireiškia karščiavimu, sloga, viduriavimu. Vyresniems vaikams – karščiavimu, kosuliu ir dusuliu.
Tiesa, sunkiau serga suaugusieji, vaikams ši liga dažniausiai praeina lengvai, kaip paprasta peršalimo liga. Bet vaikams pasitaiko poinfekcinis sindromas, kai praėjus 2 savaitėms po ligos atsiranda komplikacijų, susijusių su imunine sistema. Todėl, kai vaikas pasveiksta po šios ligos, jį dar reikia atidžiai stebėti 2 savaites, ar nepasidarė vangus, ar neberia, ar nekarščiuoja.
Kai visi esame uždaryti, tėvai turi kaip niekad rūpintis vaikais ir drąsiai konsultuotis su gydytojais. Aš savo automobilio netaisau, elektriko darbų namuose irgi neatlieku – kai atsiranda gedimas, kreipiuosi į specialistą. Kalbant apie sveikatą, siūlau laikytis tokio pat principo – pasitarti su žmogumi, kuris daugiau žino. Ir įsisąmoninti, kad visa atsakomybė už vaiką tenka tėčiui ir mamai. Vaikas negali pats paskambinti į ligoninę ar nuvažiuoti į priėmimo skyrių.
Kokias medicinines priemones ar vaistus reikia turėti namuose per pandemiją?
Pandemijos metu kiekviena šeima namuose turėtų turėti termometrą, pulsoksimetrą ir kraujo spaudimo matavimo aparatą. Namuose turi būti vaistų nuo temperatūros, druskos tirpalų.
Ar nepastebėjote, kad sutelkę dėmesį į „kovidą“ tėvai nebemato kitų savo vaiko ligų?
Sutinku ir pasikartosiu, kad tėvai vaiką turi nuolatos stebėti ir įvertinti jo sveikatos būklę. Suprantu, kad tėvai dabar labai pavargę, nualinti nuotolinio mokslo, kurį sunku suderinti su savo darbu, nuo trinties namuose. Bet vaikus stebėti būtina.
Kitų ligų dabar kur kas sumažėjo dėl paprastos priežasties – vaikai nebendrauja vieni su kitais. Kai nelanko darželio ir mokyklos, neturi galimybių dalintis ligų sukėlėjais. Yra trys infekcijos plitimo sąlygos: užkrato šaltinis, plitimo keliai ir imli visuomenė. Eliminavus nors vieną iš šių punktų, liga neplis. Jeigu nėra plitimo kelio, vaikas niekaip nepasigaus užkrato. Bet tai nereiškia, kad užkratai dingo, oi ne! Jie laukia ir sulauks. Baigsis karantinas, vaikai nueis į kiną, į žaidimų kambarį, pradės važinėti autobusais, ir ten pasidalins tų ligų, kurios darbar tarytum išnyko, užkratais.
Karantinas labai nepalankus sveikatai – nejudrumas, pasikeitusi mityba, buvimas uždarose patalpose. Ar turite receptų, kaip gerinti vaiko imunitetą?
Pabrėžiu du dalykus: pakankamas skysčių kiekis ir vitaminas D. Truputį plačiau apie jį. Iki metų vaikas turėtų gauti 2 lašus vitamino D per dieną, o nuo 2 metų iki, kaip mes juokaujame, vestuvių – po 1 lašą per dieną. Žinoma, vitaminas D reikalingas ir po vestuvių. Nors apie ligą nežinome daug, bet kad vitamino D trūkumas turi jam įtakos, žinome, todėl naudokimės tomis žiniomis.
Paskui jau – kaip sveikatinimas – reikalingas judrumas, mityba.
Ant mano dukters kambario sienos ilgai kabėjo plakatas: „Vaikai mokosi ne pagal patarimus, o iš tėvų pavyzdžio“. Mamos sako – mano vaikas negeria skysčių. Paklausiu – o jūs? Atsako – „Aš tai tik kavą ryte“.
Tuo noriu pasakyti, kad būtent dabar yra ypač tinkamas laikas savo gyvenimą paversti geresniu, išmokti naujų sveikų įpročių, įvesti gerų tradicijų (mankšta, skysčiai) šeimoje.
Vaikų mes turime todėl, kad norime jų turėti. Tai turėtų būti išeities taškas, kalbant apie vaikų sveikatą. Vaikus reikia mylėti. Štai, nusiperka žmonės kačiuką, jį glosto, nešioja. Nusiperka šuniuką, kasdien kelis kartus jį veda į lauką. Dar daugiau verti vaikai. Išveskite pasivaikščioti, išdykaukite, glostykite. Geriausias vaistas nuo blogo miego yra pasaka prieš miegą. Gera emocinė vaiko savijauta nemokamai stiprina imunitetą.
O ypatingo budrumo stebint vaikų sveikatą mums reikės dar bent metus.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
