Nuo kitų metų rugsėjo įsigalioja Švietimo įstatymo nuostata, įpareigojanti visas privalomą ir visuotinį ugdymą vykdančias švietimo įstaigas priimti ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, jei to pageidaus tėvai. Kas keisis? Skaitytojų klausimus perdavėme specialistei.
Konsultuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Kristina Valantinienė
Ar įtraukiojo ugdymo naujovės palies ir ikimokyklinį ugdymą? Nuo kokio amžiaus – nuo lopšelio ar tik nuo parengiamosios grupės?
Įtraukusis ugdymas nėra naujiena, Švietimo įstatyme dar 1991 m. buvo nustatyta, kad vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, o ikimokyklinio ugdymo įstaigos, pagal sąvokos apibrėžimą, taip pat yra mokyklos. Dabartiniai pokyčiai labiau orientuoti į mokyklų bendruomenių gebėjimų stiprinimą ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, kurių dauguma jau mokosi bendrose klasėse.
Šiuo metu aktualu tai, kad nuo 2024 m. rugsėjo įsigalioja Švietimo įstatymo nuostata, įpareigojanti visas privalomą ir visuotinį ugdymą vykdančias švietimo įstaigas priimti ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidaus tėvai. Nebelieka galimybės atsisakyti argumentuojant specialistų stoka ar nepasirengimu ugdyti tokius vaikus. Kartu įsigalioja ir kitos Švietimo įstatymo nuostatos, kad nuo 2024 m. rugsėjo ikimokyklinis ugdymas yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus, o nuo 2025 m. rugsėjo – nuo 2 metų amžiaus.
Įtraukties principai Lietuvos bendrosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra naujovė ir juos nemažai darželių sėkmingai taiko jau kelis dešimtmečius. Dabar siekiama įtraukties principus taikyti plačiau ir sudaryti kuo geresnes sąlygas įvairių gebėjimų ir ugdymosi poreikių vaikams visose ugdymo įstaigose.
Didmiesčiuose darželių trūksta, vaikai negauna vietų. Ar reitinguojant vaikus (kuriam priklausytų privilegijos priimant į darželį) turintis negalią vaikas turės lengvatų?
Pirmumo teisę turi vaikai, kurie gyvena ugdymo įstaigai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas grupėse gali būti priimti ir kiti vaikai. Pirmumo teise priimami būtent turintieji specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, tą darželį lankančiųjų broliai, seserys, arčiausiai ugdymo įstaigos gyvenantys vaikai. Bet ugdymo įstaigos steigėjas – dažniausiai tai savivaldybė – gali papildyti priėmimo kriterijus, juos kitaip prioretizuoti.
Ką daryti tėvams, jeigu darželio vadovybė atsisako priimti vaiką su specialiaisiais poreikiais, nes sako, kad nėra sąlygų (specialiųjų pedagogų ar pan.)?
Nuo 2024 m. rudens tokių atsisakymų neturėtų būti. Šiuo metu tėvams reikėtų kreiptis į ugdymo įstaigos steigėją – kaip minėjau, dažniausiai tai savivaldybė – ir prašyti, kad būtų užtikrintos sąlygos jų vaiką ugdyti švietimo įstaigoje.
Sprendimai gali būti įvairūs: įsteigti darželyje reikiamas pareigybes, pasitelkti specialistus iš kitos švietimo įstaigos ar savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, pirkti specialistų paslaugas ar vaikui kuriam laikui siūlyti lankyti kitą įstaigą, kurioje yra reikalingų specialistų komanda.
Ar įtraukiojo ugdymo taisyklės bus taikomos ir privatiems darželiams?
Švietimo įstatymo nuostatos taikomos visoms švietimo įstaigoms. Labai svarbu, kad nevalstybinės švietimo įstaigos nepiktnaudžiautų galimybe pačioms nusistatyti priėmimo tvarką. Ji negali prieštarauti įstatymams ir kokiais nors būdais diskriminuoti vaikų dėl turimų specialiųjų ugdymosi poreikių. Todėl tėvai turi atidžiai susipažinti su ugdymo sutarties nuostatomis.
Rašome daug istorijų, kad vaikų, kurie turi specialiųjų poreikių, darželiai tiesiog nepriima. Tėvai negali surasti įstaigos pagal gyvenamąją vietą, todėl vežioja į tolimiausią miesto galą, į tą darželį, į kurį iš gailesčio priėmė. Dabar to nebebus?
Taip, siekiame, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai nebūtų išskirti. Tačiau kartais ypatingų poreikių vaikui geriau lankyti specialiojo ugdymo įstaigą, kuri gali suteikti vaikui visas paslaugas, kurių neturi bendrosios paskirties darželiai. Tokios specialiojo ugdymo įstaigos, į kurias priimami didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių turintys vaikai, išliks. Tėvai įvertinę, kas geriausia jų vaikui, galės rinktis, į kokią įstaigą leisti vaiką. Tačiau tuomet jau reikėtų vežti vaiką toliau.
Kita vertus, galimybė rinktis specialiosios paskirties švietimo įstaigą neatleidžia kitų švietimo įstaigų nuo atsakomybės stiprinti savo gebėjimus ir aplinką ugdyti kuo plačiau taikant įtraukties principus. Taip pat švietimo įstaigos steigėjas turi dėti visas pastangas, kad įstaigoje būtų užtikrinimas įvairių poreikių turinčių vaikų ugdymas ir reikalingos švietimo pagalbos teikimas.
Ką daryti tėvams, kurie nenori, kad jų vaiko darželio grupėje būtų vaikas su specialiaisiais poreikiais? Tėvai pasakoja, kad „agresyvus vaikas per pamokėles švaistėsi žirklėmis, iškando vaikui žandą, nukirpo mergaitei kasą“ ir t.t. Kas to norėtų?
Minimos situacijos rodo, kad vaikui nebuvo suteikta reikiama pagalba, neparinktos tinkamos ugdymo priemonės, galbūt pedagogams pritrūko kompetencijos, su vaiku nedirbo specialistai, nebendradarbiauta su tėvais, neieškota tokio elgesio priežasčių, nesikreipta pagalbos į pedagoginę psichologinę tarnybą, nesikonsultuota su kitomis elgesio sutrikimus sėkmingai ugdančiomis įstaigomis ar pan.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams turi būti teikiama pagalba ugdytis reikalingus įgūdžius ir susidoroti su kylančiais elgesio iššūkiais, su jais turi dirbti specialistai, jei reikia, – skiriamas padėjėjas, kuris, įvertindamas situaciją, galėtų tiek iš dalies užbėgti įvykiams už akių, tiek padėti vaikui nusiraminti, esant emocinei perkrovai. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl kiekvienu atveju reikia ieškoti tinkamų sprendimų. Tokiais atvejais švietimo įstaigoms galės padėti kuriami regioniniai specialiojo ugdymo centrai, pedagoginių psichologinių tarnybų nacionalinių specialiojo ugdymo centrų specialistai, kurie pasigilinę į kiekvieną konkretų atvejį galėtų padėti auklėtojams, pedagogams rasti tinkamus sprendimus.
Negalima tokio vaiko tiesiog nurašyti, nes problema savaime neišsispręs, vaikas bus mėtomas iš įstaigos į įstaigą, bet gero rezultato tai neduos. Vaikui turi būti suteikta pagalba, kad jis galėtų augti ir skleistis pagal savo galimybes. Bet kartu turi būti užtikrinta ir saugi aplinka ugdytis visiems įstaigą lankantiems vaikams.
Kiek darželinukų turi sužiūrėti vienas mokytojo padėjėjas?
Kiek laiko ugdymo proceso metu reikia mokytojo padėjėjo pagalbos konkrečiam vaikui, įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos, jos pateikia rekomendaciją dėl ugdymo pritaikymo. Tačiau kiek mokytojo padėjėjų reikia vienoje grupėje, turi vertinti pati įstaiga, atsižvelgusi į vaikų poreikius. Ne visada būtina kiekvienam specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui skirti padėjėją, mokytojo padėjėjas gali padėti dirbti ir su 2–3 vaikais, arba mokytojo padėjėjas gali būti skiriamas grupei/klasei.
Ar kitų vaikų raida nenukentės, jeigu grupėje bus specialiųjų poreikių vaikas? Juk sulėtės mokymosi procesas, pamokėlės bus nevisavertės?
Ugdymo procesas darželyje yra pritaikomas prie kiekvieno vaiko gebėjimų. Ne visų ir įprastos raidos trimečių gebėjimai yra vienodi: jeigu vienas dar tik mokosi laikyti pieštuką, kitas veria karoliukus ar jau bando atkartoti raides. Dažnai auklėtojos su mažais vaikais dirba mažomis grupelėmis, nes jiems visiems reikia pagalbos. Ugdymas vyksta trumpomis atkarpomis, nes vaikai dar neišlaiko dėmesio taip ilgai kaip mokyklinio amžiaus vaikai.
Be to, pamokėlės ir kitos veiklos darželyje neretai vyksta ne pagal išankstinį auklėtojų planą, ypač jei vaikai susiginčija, ateina neišsimiegoję ar tiesiog nenori imtis numatytos veiklos. Darželinukai dar tik mokosi būti ir žaisti su kitais vaikais, bando pažinti save ir kitus, dalintis, sulaukti savo eilės, prisiimti atsakomybes. Pedagogas kiekvienoje situacijoje, net ir nepalankioje, turi gebėti sukurti galimybes vaikams ko nors išmokti – tinkamai elgtis, suprasti kitą ir pan.
Įtraukties švietime pridėtinė vertė kiekvienam visuomenės nariui yra pagrįsta moksliniais tyrimais: nuoseklus įtraukusis ugdymas gerina visų vaikų, mokinių, ne tik turinčių specialių ugdymosi poreikių, gebėjimus, skatina jų socialinį ir emocinį augimą, empatiją, stiprina gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti įvairialypėje aplinkoje. Vaikai nuo mažumės pripras augti įvairovėje ir galės sėkmingai gyventi įvairioje visuomenėje.
Lietuvoje yra gerų pavyzdžių, kai darželiuose (ir savivaldybių, ir privačiuose) kartu ugdomi įvairių poreikių vaikai. Reikia pastebėti, kad skirtumus – raidos, ugdymosi – mato ir jų labiausiai bijo suaugusieji. Keturmečiui vaikui bendraamžis gal kiek neįprastai besielgiantis, kiek kitokios išvaizdos, blogiau girdintis neatrodo blogesnis ar prastesnis. Maži vaikai tiesiog žaidžia kartu, mokosi vienas kitam padėti, prisitaikyti vienas prie kito, jie dar neskirsto žmonių. Kartu su specialiųjų poreikių vaiku darželį, mokyklą lankę vaikai ir vėliau natūraliai priims kitokius žmones, bus atviresni, o užaugę, ko gero, jau nebesvarstys panašių klausimų.
Ar auklėtoja turės teisę atsisakyti dirbti su specialiųjų poreikių vaiku? Pačios auklėtojos pasakoja, kad tokie vaikai grupėje yra kankynė, trukdo dirbti. Galbūt auklėtojos bus motyvuotos didesnėmis algomis – už kiekvieną specialiųjų poreikių vaiką bus skirtas priedas?
Suprantama, kad daugiau poreikių turintis vaikas reikalauja daugiau dėmesio. Tačiau pedagogai neturėtų skirstyti vaikų į gerus ir blogus ar rinktis, kuriuos ugdys, o kurių ne. Kiekvienas vaikas yra vertybė ir kiekvienas vaikas jo tėvams yra pats geriausias.
Ugdytojo darbas nėra paprastas, ir suprantama, vienus vaikus gali būti sunkiau pažinti, užmegzti ryšį su jais, bet visada galima ir reikia ieškoti pagalbos, klausti patarimų labiau patyrusių kolegų, tartis su specialiaisiais pedagogais, psichologais, ieškoti priežasties bei tinkamų ugdymo metodų, kalbėtis ir derintis ugdymo metodus su tėvais.
Kaip minėjau ir anksčiau, kuriame ir papildomas paramos priemones, kad pedagogai neliktų vieni. Darželių, mokyklų pedagogai dėl konsultacijų, kaip dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais gali kreiptis į pedagogines psichologines tarnybas, regioninius specialiojo ugdymo centrus, Lietuvos įtraukties švietime centrą, „Diemedžio“ ugdymo centrą, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą bei jo Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių, yra sudarytos sąlygos ir patiems pedagogams nemokamai kelti kvalifikaciją.
Pedagogai, dirbantys grupėse, kuriose yra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, pagal švietimo įstaigos nustatytą tvarką, gali gauti iki 25 proc. didesnį atlyginimą.
Įtraukusis ugdymas sutampa su didele kadrų krize, auklėtojų ir mokytojų trūkumas didžiulis, priimami dirbti žmonės be pedagoginio išsilavinimo. Ar pavyks 2024 rugsėjui parengti tiek specialiųjų pedagogų?
Taip, tam, kad įtraukusis ugdymas būtų sėkmingas, reikia ir papildomų specialistų. Tačiau didelis vaidmuo tenka ir mokytojui. Specialieji pedagogai negali „sutvarkyti“ vaiko, kad jis taptų kaip visi. Jie turi padėti auklėtojams, mokytojams rasti tinkamiausius ugdymo būdus, parinkti mokymosi priemones, pritaikyti ugdymo aplinkas pagal vaikų poreikius, padėti situacijose, kuriose reikia jų pagalbos, konsultuoti tėvus ir padėti atpažinti mokymosi sunkumų priežastis bei mokyti, kaip įveikti tuos sunkumus, kokiais būdais mokytis, kokias priemones naudoti ir t.t. Todėl ir pedagogui, dirbančiam su grupe, reikės šiek tiek keisti savo ugdymo metodus, rasti tinkamiausius visiems.
Į ugdymo įstaigas siekiama pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas: 2021 m. rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 m. – dar 12,5 proc., nuo 2023 m. padidėjo dar 13 proc.
Specialiosios pedagogikos, logopedijos, surdopedagogikos ir tiflopedagogikos studijų programos įtrauktos į prioritetinių programų sąrašą, t. y. studentai gauna daugiau kaip 300 Eur stipendiją, o išankstines darbo sutartis pasirašę baigiamųjų kursų studentai – daugiau kaip 500 Eur. Neribojamas ir pasirengusiųjų studijuoti priėmimas į specialiosios pedagogikos studijų programas. Tai jau duoda rezultatų, nes 2019 m. visoje Lietuvoje specialiosios pedagogikos studijas pradėjo 17 asmenų, 2020 – 59, 2021 – 76, o 2022 m. – jau 127. Šių metų galutiniai duomenys bus aiškūs rugsėjo pradžioje. Tačiau jau dabar matome, kad įstojusiųjų skaičius turėtų išaugti kone dvigubai, lyginant su praėjusiais metais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoja perkvalifikavimo studijas esamiems pedagogams. 2022 m. skirtas finansavimas 250 mokytojų studijoms: 125 specialiųjų pedagogų, 85 logopedų, 20 tiflopedagogų ir 20 surdopedagogų specializacijai. 2023 m. numatytos 190 mokytojų perkvalifikavimo studijos: 80 specialiųjų pedagogų, 60 logopedų, 25 tiflopedagogų ir 25 surdopedagogų specializacijai.
Kitose valstybėse atitinkami teisės aktai buvo priimti prieš kelias dešimtis metų ir jos vis dar susiduria su įtraukiojo ugdymo iššūkiais. Beje, panašiais į mūsų. Ir Lietuvoje 2024 m. rugsėjis nėra nei starto linija, nei finišas todėl, kalbant apie įtraukųjį ugdymą, negalima visko suvesti tik į vieną datą, nes dirbti šia kryptimi reikės nuolatos. Svarbu pastebėti ir tai, kad 2024 m. neprognozuojama ypatinga „nematytų“ vaikų banga bendrosios paskirties darželiuose ir mokyklose, nes jau ir dabar daugiau kaip 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrosios paskirties švietimo įstaigose kartu bendraamžiais.
Ar reikėtų kaip nors specialiai pristatyti tokį vaiką darželio tėvų bendruomenei, kad jie būtų informuoti, ko tikėtis?
Apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, jo ugdymo ypatumus tikrai turi žinoti pedagogai, kad galėtų tinkamai organizuoti ugdymo procesą ir galėtų padėti vaikui. Tačiau darželio ar grupės bendruomenei praverstų žinoti, kad grupėse yra vaikų, pvz., sergančiųjų cukriniu diabetu ar turinčių alergijų, tad, jei bus nutarta minėti šventes, netiks įprasti saldumynai, arba kad yra vaikų, kuriems nepatinka prisilietimai, apkabinimai, o treti ypač jautrūs yra, kai imami jų daiktai, atidaromos jų rūbų spintelės ar kalbama garsiai ir t.t. Verta visiems aptarti ir sutarti elgesio taisykles, kurių bus laikomasi, kaip tam tikrose situacijose turėtų elgtis vaikai ir pan.
Ar bus sąlygos sukurti specialią aplinką darželyje kitokiam vaikui? Pavyzdžiui, autistui – ramų kampelį, kur jis žaistų tik vienas pats? Judėjimo problemų turinčiam vaikui – specialius laiptus, turėklus?
Jau ir dabar matome labai daug gerų pavyzdžių darželiuose, kaip galima pritaikyti aplinką. Svarbu, kad būtų stengiamasi aplinką kurti pagal universalaus dizaino principus. Pvz., jei nėra lifto, judėjimo negalią turinčiam vaikui galima parinkti grupę pirmame aukšte, o prie laiptų į pastatą įrengti rampą, kuria galės naudotis ir kūdikius vežimėliuose atsivežantys tėvai. Be to, ne tik autistiškiems vaikams reikia ramaus kampelio, kuriame jie galėtų pabūti vieni, pažaisti ramius žaidimus, – ir įprastos raidos vaikai gali jausti poreikį atsitraukti nuo bendrų veiklų, tad tokia vieta grupėje reikalinga visiems.
Susiję straipsniai
