Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apie 17,5 proc. suaugusiųjų pasaulyje turi sunkumų susilaukti vaikų. Vidutiniškai tai 1 pora iš 6. Nevaisingumo problema gali atrodyti reta, nes žmonės vengia dalintis sunkumais šia tema. Nematomas ir antrinis nevaisingumas, kai šeima vieną vaikelį jau turi, o kito susilaukti sunku.
Psichologė Romena Kačinienė
IG: psichologe_romena
FB: Laukiantiems – psichologė Romena Kačinienė
El. paštas: romena.kaciniene@gmail.com
Ar negalėjimas susilaukti vaikų dažnai pereina į depresiją?
Taip, aš turiu pacientų, kuriems yra diagnozuota įvairaus laipsnio depresija. Manau, kartais padėtų, jei tokios poros šiek tiek anksčiau kreiptųsi pagalbos, kol dar emocinė būklė nėra tokia gili ir lengviau suvaldoma psichoterapinėmis priemonėmis.
Psichikos sveikatos specialistai nevaisingumą kvalifikuoja kaip vieną stipriausių stresorių žmogaus gyvenime. Tyrimų duomenimis, porose, turinčiose vaisingumo sutrikimų, apie 41 proc. moterų serga depresija, apie 87 proc. turi nerimo sutrikimų; tarp vyrų – apie 18.30 proc. serga depresija.
Nevaisingumas yra didelis išbandymas tiek asmeniškai, tiek porai. Namai dažnai tampa vienintele vieta, kur apie tai kalbama, kur be cenzūros liejasi visos emocijos.
Pasitaiko, kad partneriai jaučia pyktį, nuoskaudą, kad partneris kaltas dėl nepastojimo, ir emocijų proveržio akimirkomis tuos žodžius išspjauna. Bet dauguma yra linkę kaltinti save už laiku nepriimtus sprendimus, per menkas pastangas, kitokius racionalius ir nelabai racionalius dalykus.
Keičiasi ir poros seksualinis gyvenimas, tai, kas anksčiau buvo spontaniška, džiugu ir malonu, tampa „darymu“, ima sietis su nesėkme. Keičiasi poros socialinis gyvenimas, gali rastis izoliacija nuo draugų ir artimųjų, auginančių vaikus. Skurdėja laisvalaikis, nes pora yra priversta derintis prie gydymosi režimo.
Kada negalinčios susilaukti vaikų poros jau kreipiasi į psichologą?
Savo praktikoje pastebiu, kad kreipiasi labai skirtingais etapais. Kai kas kelia klausimą, ar apskritai nori turėti vaikų. Iš tiesų būna, kad vienas iš poros nori vaikų, o kitas ne. Situacija skausminga, nes vaikai yra viena iš bazinių gyvenimo vertybių, todėl tokiu atveju vienas kažkuris šeimoje bus nelaimingas. Sueinant į porą svarbu, kad pagrindinės vertybės sutaptų, tad šį klausimą labai svarbu apsvarstyti prieš įsipareigojant vienas kitam. Išsprendžiama situacija įvairiai, kai kas ieško kito partnerio, kai kas renkasi būti šeimoje gyvendamas su savo skausmu, o kartais kažkurio nuomonė apie vaikų turėjimą pasikeičia.
Kai kurie į psichologą kreipiasi, norėdami apsispręsti dėl gydymo, kelia klausimą: bandyti pastoti savaiminiu būdu ar jau ieškoti gydytojų pagalbos. Kiti ateina su tikslu pasiruošti gydymui, įveikti gydymosi stresą. Ateina išgyvenantys netektis – persileidimus, negimdinius, nesivystančius nėštumus. Prisijaukinti alternatyvius būdus tapti tėvais – pasinaudoti donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, įsivaikinti. Kartais sunku apsispręsti, kiek gydymo ciklų daryti, kada sustoti ir priimti sprendimą gyventi be vaikų.
Ateina ir dėl nėštumo nerimo, gimdymo baimių, pogimdyminių nuotaikų, motinystės sunkumų. Kalbamės ne tik šeimos planavimo, bet ir visais kitais gyvenimiškais klausimais.
Kodėl taip svarbu nesijausti vienišam su savo problema? Ar padeda savipagalbos grupės?
Ne veltui sakoma, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Tai galioja nuo pat pradžių pradžios. Pirmiausia labai svarbu normalizuoti problemą, savipagalbos, psichoterapinė ir kitokia grupė padeda tai padaryti. Jūs nesate blogi, brokuoti ar nevykę, jūs tik turite sunkumų, tad jums reikia nueiti kitokį kelią nei visiems. Čia nėra nieko gėdingo.
Tikriausia būta istorijų ir apie gydymui išleistas didžiules pinigų sumas, ir apie aplankytas užsienio klinikas?
Valstybė susituokusioms poroms šiuo metu kompensuoja du gydymo ciklus. Bet taip, yra porų, kurios atlieka daugiau gydymo ciklų. Užsienio klinikas pacientai dažniausiai renkasi išbandę gydymą Lietuvoje ar esant sudėtingesniems atvejams: esant ribiniam kiaušidžių rezervui, prireikus donorinių lytinių ląstelių, esant pakartotiniams persileidimams ir pan. Taip pat tos pačios lyties poros ar vienišos moterys.
Kiek laiko pora gali jausti krizę, kol kažkaip išsprendžia ar susitaiko su nevaisingumo faktu?
Daug priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių, pavyzdžiui, sunkiau nevaisingumo stresą išgyvena žmonės, orientuoti į rezultatą, kontroliuojantys, perfekcionistai, taip pat nerimastingieji, jautrieji. Daug priklauso nuo to, kiek žmonės turi kitų rūpesčių, kitų stresorių gyvenime, kokią turi palaikymo komandą, kiek kokybiškas poros laisvalaikis, socialinis gyvenimas, kaip jie papildo emocinius resursus.
Mano praktikoje yra porų, kurios visą save atiduoda vaikų planavimui ir sustabdo visus kitus gyvenimo tikslus. Galėčiau sakyti, kad tokį „savęs pametimo“ etapą išgyvena didžioji daugumą porų. Vieni čia užsibūna ilgiau, kiti trumpiau. Yra porų, kurios gydosi tol, kol leidžia moters fiziologija, ir tik gamta juos sustabdo.
Tačiau neturime teisės smerkti žmonių pasirinkimo ar atimti iš jų vilties. Kaip tokioms poroms padedu? Būnu kartu sunkiais laikotarpiais ir stengiuosi parodyti visas jų gyvenimo spalvas.
Kokius aspektus pabrėžiate jūs, kaip specialistė? Kaip šeimoms atgauti gyvenimo džiaugsmą, ramybę ir darną?
Svarbiausia nesustoti gyventi. Kai planuojate susilaukti vaikų, negalvoti apie tai neįmanoma, bet svarbu stengtis gyventi kokybišką gyvenimą. Kad ir kaip dabar sunku, šis etapas yra vienas gyvenimo fragmentų, anksčiau ar vėliau vienaip ar kitaip jis baigsis.
Gyvenimo džiaugsmo ir pilnatvės papildymo resursai labai įvairūs. Daugumai padeda ištrūkti iš įprastos aplinkos kelionės – pažįstant naujas vietas, išgyvenant naujas patirtis. Laikas sau, savo svajonėms, asmenybės augimui, pomėgiams, daug kas šiuo sunkiuoju laikotarpiu grįžta prie dalykų, apie kuriuos senai svajojo, bet nedrįso pradėti.
Padeda rūpinimasis savo kūnu, išvaizda, kai žmogus gerai jaučiasi išoriškai, kai labiau sau patinka, – ir viduje atsiranda daugiau meilės sau, šiltėja santykis su savimi. Vienas iš geriausių streso įveikos ir minčių nukreipimo būdų yra judesys, sportas, mityba, kokybiškas miegas, rūpinimasis savo kūnu. Jei tik kūnas jaučiasi nusilpęs, atsiranda palanki terpė daugintis nerimui.
