Nuo rugsėjo pirmosios tėvai pradeda laukti, kiek vaikas atsilaikys nesusirgęs. Nors medikai nešykšti patarimų, kaip išvengti kolektyvo ligų, vaikas anksčiau ar vėliau kažkuo užsikrečia.
Nekaltas nei darželis, nei jūs, nei vaikas
Nekaltinkite savęs, kad neužgrūdinote vaiko. Nekaltinkite mokytojų, kurios neišvėdino grupės. Nekaltinkite vaiko, kuris nuoširdžiai plovėsi rankas, bet neatsispyrė ir palaižė darželio laiptinės turėklą. Vaiką susargdina kiti dalykai – virusų agresyvumas ir vaiko imuninis atsakas, kuris priklauso nuo genetikos, emocijų, mitybos, žarnyno veiklos, mikroelementų ir vitaminų trūkumo (ar pertekliaus), iki tol buvusių ligų, skiepų.
Nuo tos dienos, kai atsirado pirmieji vaikų kolektyvai, mažyliai dalinosi ir iki šiol dalinasi virusais, bakterijomis, grybeliais, kirmėlėmis ir nariuotakojais. Nuo kai kurių ligų buvo išrastos vakcinos, tačiau dauguma užkratų ištikimai laukia vaikų darželiuose iki šiol.
Užkratų almanachas
Iš tiesų yra visai nedidelis užkratų sąrašas, o pailgėja jis tik tada, jei pradedame gilintis apie viruso atmainą. Peršalimo ligas sukeliančių virusų yra daugiau kaip 150, enterovirusų – daugiau kaip 100, žarnyno virusų, kurie nuolat mutuoja, irgi gausu.
Nesigilinant į sukėlėjo atmainą, išskiriamos šios darželio ligų grupės:
Virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Sukelia slogą, kosulį ir gerklės skausmą. Tai patys dažniausi susirgimai, kuriais vaikai per metus gali sirgti 6–8 kartus. Imunitetas persirgus kai kurių sukėlėjų sukeltomis ligomis išlieka nuo 3–6 iki 12 mėnesių. Tad darželinukas tuo pačiu virusu gali užsikrėsti pakartotinai nepraėjus nė metams.
Žarnyno infekcijos. Dažniausiai rotavirusas ir norovirusas. Sukelia ūmų vėmimą, gausų viduriavimą ir karščiavimą. Šie virusai yra itin lipnūs ir ant aplinkos daiktų išlieka gyvybingi ilgiau nei savaitę.
Enterovirusinės infekcijos. Tai tarsi peršalimo ir žarnyno virusų duetas. Simptomai panašūs į peršalimo ligų simptomus, tik dar prisideda virškinamojo trakto sutrikimai ir /ar vėrimai. Tarp enterovirusų – ir paslaptingasis Koksaki virusas, kuris sukelia skausmingas pūsleles burnoje, ant delnų bei padų.
Vaikiškos infekcinės ligos. Kai kurios suvaldytos vakcinomis, tačiau, žinant dabartinių tėvų apatiją skiepijant vaikus, visko gali būti. Tai vėjaraupiai, skarlatina, kokliušas, net tymai.
Pedikuliozė (utėlėtumas). Plinta artimo kontakto metu, vaikams susiglaudus galvomis arba dalinantis šukomis bei kepurėmis.
Helmintozė (kirmėlės). Vaikas užsikrečia kiaušinėliais per nešvarias rankas ar žaislus, jiems patekus į burną. Darželiuose populiariausios spalinukės, pagrindinis simptomas – išangės niežulys naktį.
Konjunktyvitas (akių uždegimas). Gali būti tiek virusinis, tiek bakterinis. Vaikai jį lengvai perneša trindami akis ir liesdami bendrus daiktus.
Grybeliai. Vaikai užsikrečia vieni nuo kitų, nes infekcija lengvai plinta tiesioginio kontakto metu žaidžiant, sportuojant ar dalijantis asmeniniais daiktais. Gali būti galvos, odos, pėdų grybelis.
Karpos. Labiau linkę užsikrėsti paaugliai, bet ir darželyje vaikas gali „pasigauti“ karpų, nes jas sukeliantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV) plinta per tiesioginį kontaktą arba bendrus daiktus (rankšluosčius, žaislus, baseinus).
Medikų žinutė, kurios niekas neišgirdo
Kadangi peršalimo ligas sukeliančių virusų ir žarnyno virusų yra labai daug, dažniausiai vaikai ir serga būtent tomis ligomis. Apie jas pakalbėkime plačiau. Bet prieš tai – medikų žinutė (siekiamybė):
„Likus 1,5–2 mėnesiams iki darželio lankymo pradžios vaikas turi būti baigtas skiepyti pagal skiepų kalendorių. Į darželį rekomenduotina išleisti vaiką, kai jam sueina 3 metai“.
Ši rekomendacija vis labiau aidi, kaip balsas tyruose, nes darželio laikas ankstinamas. Jau tapo norma išleisti į darželį 1 metukų vaikučius. Tad medikų patarimas, kad reikia palaukti iki 3 metų, liko neišgirstas.
Kibiausi virusai – vėjaraupių ir rota-
Lengviausiai plinta žarnyno virusai (ypač rotavirusas) ir vadinamųjų vaikiškų ligų virusai, pavyzdžiui, vėjaraupių.
Rotaviruso vakcina kūdikiams Lietuvoje finansuojama valstybės lėšomis. Ši vakcina yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vakcina 100 proc. neapsaugo, tačiau vaikas perserga lengviau.
Vėjaraupių vakcina nėra finansuojama. Nors skiepas mokamas, jis labai patariamas vyresniems nei 9 mėnesių vaikams, darželio personalui bei planuojantiems šeimos pagausėjimą.
Dažniausi simptomai – sloga ir viduriavimas
Dauguma peršalimo ligų prasideda nuo slogos, o dauguma žarnyno infekcijų sukelia viduriavimą.
Plačiau apie viduriavimą. Viduriavimą sukelia nebūtinai virusai. Vaikai gali užsikrėsti bakterijomis nuo maisto, pavyzdžiui, salmonelėmis. Tačiau darželiuose tai nutinka retai (dažniau giminės baliuose ar pakelės kavinėse). Jeigu darželinukas pradėjo viduriuoti ir vemti, didžiausia tikimybė, kad jis užsikrėtė žarnyno virusu. Aktyviausias, agresyviausias, labiausiai vaikus kankinantis yra rotavirusas. Bet yra ir dar visa „puokštė“ kitų:
- Norovirusai – itin lakūs ir lengvai plinta, dažnai sukelia protrūkius kolektyvuose, dar vadinami „skrandžio gripu“.
- Adenovirusai – sukelia virškinamojo trakto uždegimus kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Astrovirusai – sukelia vaikams šiek tiek lengvesnius viduriavimus.
- Saprovirusai ir enterovirusai – panašiai kaip norovirusai plinta per maistą, vandenį ar užterštus paviršius.
Visų šių virusų aprašymuose rasite frazę, kad lengviausiai jie plinta mažų vaikų kolektyvuose.
Jeigu viduriavimas virusinis, medikai retai imasi aiškintis, koks konkretus sukėlėjas susargdino. Tik tuomet, kai vaikas rimtai įsiserga, kai tenka gultis į ligoninę, ieškoti specifinio gydymo, atliekami viruso tyrimai.
Paprastai virusiniai viduriavimai gydomi skysčiais, dieta ir probiotikais. Jeigu kartu pasireiškė ir peršalimo ligų simptomai, gydomi ir jie – nosies plovimu, vaistai nuo temperatūros, gerklės skausmo ar kosulio.
Svarbiausia gydymo dalis – užtikrinti netektų skysčių ir elektrolitų atkūrimą bei išvengti dehidratacijos.
Svarbu! Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti viduriavimo trukmę 12–24 valandomis. Patariama rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii). Preparatą vartoti reikėtų mažiausiai 5–7 dienas.
Plačiau apie slogą. Įprastas vaizdas – rugsėjo viduryje nosys bėga pusei darželio grupės. Nors lengva sloga daugelyje pasaulio šalių visai nesureikšminama, tai yra ne šiaip „varvanti nosis“, o bakterijų ar virusų sukeltas uždegimas.
Pagal išskyrų iš nosies pobūdį nustatyti, ar sloga komplikuosis, – neįmanoma, nes ūmi sloga, kurią paprastai sukelia virusai, dažnai pereina tris stadijas.
Pirmoji stadija vadinama sausąja ir trunka ji nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Toliau – vandeningoji stadija, kurios metu organizmas, gamindamas sekretą, stengiasi išplauti iš nosies ertmių virusus.
Trečioji – tirštų, pūlingų išskyrų stadija. Jos metu išvalomi leukocitai, limfocitai ir kitos žuvusios ląstelės.
Dažnai šios stadijos persipina. Vienu metu gali atsirasti ir perštėjimas, ir nosies užgulimas, ir akių ašarojimas.
Apie vaiko būklę reikėtų spręsti pagal jo elgesio pokyčius. Jeigu sloguojantis vaikas tapo liūdnas, vangus, sumažėjo apetitas, mažiau domisi žaislais, pradėjo dažniau kosėti arba kosulys pasunkėjo, kilstelėjo temperatūra, galima įtarti, kad sloga gali komplikuotis. O komplikacijos, deja, labai rimtos: ausų uždegimas arba veido kaulų ertmių, dar vadinamų sinusais, uždegimas (rinosinusitas).
Dažniausias tėvų klausimas – ar galima leisti vaiką į darželį, jei jis tik lengvai sloguoja, bet nekarščiuoja?
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijas ir higienos normas, į darželį galima leisti vaiką, kurį vargina tik lengva sloga ir kurio bendra savijauta yra gera. Oficialiai ugdymo įstaigos nepriima tik vaikų, kurie karščiuoja, dūsta, vemia, viduriuoja ar turi kitų ūmių užkrečiamųjų ligų požymių.
Tačiau darželio darbuotojoms sunku įvertinti vaiko savijautą. Reikia atidžiai vertinti sunegalavusio vaiko būklę, o tai turi daryti tie, kurie geriausiai vaiką pažįsta, – tėvai.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
Susiję straipsniai
