Ekspertų nuomonė: kiek darželis gali lemti vaiko sėkmę įvairiose gyvenimo srityse?

Ikimokyklinis ugdymas vaikui yra itin svarbus, nes būtent darželyje vaikas praleidžia imliausius mokymuisi savo gyvenimo metus

Ne vienam tėvui ar mamai dažnai iškyla dilema, kada ir kokiais būdais reikia ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaiką, kad iš jo neatimtumėme vaikystės, tačiau tuo pat metu nepraleistume imliausio mokslui vaiko amžiaus. Ekspertų nuomone, sėkmingam ikimokyklinio vaiko ugdymui gali pakakti ir tinkamai subalansuotos ikimokyklinio ugdymo programos.

Šiandien viešoje erdvėje tėvai dažniai diskutuoja dėl savo vaikų ugdymo ikimokykliniame amžiuje. Viena diskusijų pusė dažniausiai teigia, kad vaikai privalo turėti nerūpestingą vaikystę, o rimtesnis ugdymo procesas turėtų prasidėti tik mokykloje.

Tuo tarpu kiti tėvai didžiuojasi, kad jų darželinio amžiaus vaikai jau mokosi įvairių kalbų, lanko ne vieną būrelį, o jų atžalų dienotvarkė yra reikšmingai užpildyta įvairia edukacine veikla.

Ugdymo specialistai vieningai teigia, kad siekiant efektyviai ugdyti savo vaiko gabumus ikimokykliniame amžiuje pirmiausia būtina atsižvelgti į individualią vaiko raidą ir jo poreikius, tačiau, ekspertų nuomone, tinkamas ikimokyklinis ugdymas gali turėti didelę įtaką vaiko gabumams ateityje.

Imliausiai vaiko amžius

Kaip teigia Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė, ikimokyklinis ugdymas vaikui yra itin svarbus, nes būtent darželyje vaikas praleidžia imliausius mokymuisi savo gyvenimo metus.

„Ikimokykliniame amžiuje vaikų pažintinis aktyvumas yra labai stiprus, jo nereikia papildomai motyvuoti ir skatinti. 3-4 metų vaikui viskas įdomu. Be didelių pastangų jis noriai dalyvauja pažintiniuose, mokymosi procesuose ir be jokių išorinių pastangų kaupia išgirstą informaciją. Todėl labai svarbu šį vaiko raidos etapą panaudoti akademinių gebėjimų lavinimui. Neatsitiktinai daugelyje pažangių šalių pirmą klasę vaikai pradeda lankyti nuo penkerių metų, o priešmokyklinę – nuo ketverių. Mažai valstybių, kuriose į pirmą klasę vaikai pradeda eiti tik nuo septynerių metų“, – teigia Klaipėdos licėjaus vadovė.

Žaidimai – raktas į geresnį pažinimą

Visgi, pasak dr. R. Kontautienės, norint pasiekti gerų vaiko ugdymo rezultatų pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko poreikius, raidą ir kitas individualias savybes. Todėl tokio amžiaus vaikai turi būti ugdomi pasitelkiant žaidimo elementus.

„Tokio amžiaus vaikų tikrai nereikėtų apkrauti kažkokia sudėtinga sausa akademine informacija. Juos būtina sudominti, dėl to ugdymo procesas turi vykti žaidimo forma, skatinant vaiko įsitraukimą ir vaikišką smalsumą. Ypatingai vaiko smegenims bręsti padeda žaidimai, kuriuos vaikui kurti padeda pedagogas. Žaidimo metu vaikas mokosi stebėdamas, klausydamas, mėgdžiodamas, atkartodamas ir pats aktyviai dalyvaudamas kūrybiniame žaidimo procese. Taip žaidžiant palaipsniui bręsta ir vaiko motyvacija bei gebėjimas mokytis“, – teigia Klaipėdos licėjaus vadovė.

Laiko patikrinta metodologija

Darželio-mokyklos „Mažasis Klaipėdos licėjus“ direktoriaus Tomo Raibio teigimu, svarbu suvokti tai, kad vaiko intelektas yra sudarytas iš daugelio skirtingų elementų. Todėl norint tinkamai ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaiką svarbu išlaikyti balansą tarp ugdymo sričių.

Pasak darželio vadovo, „Mažajame Klaipėdos licėjuje“ yra taikoma visame pasaulyje pripažinta JAV psichologo Hovardo Gardnerio (Howard Gardner) daugialypio intelekto ugdymo teorija.

Gardneris ir jo pasekėjai išskiria viena nuo kitos nepriklausančias 7 intelekto rūšis: matematinę-loginę, verbalinę-lingvistinę, erdvinę-vizualinę, vidinę-asmeninę, tarpasmeninę (bendravimo), kūno-kinestetinę ir muzikinę-ritminę.

„Dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaiko asmenybėje dominuoja 2–3 intelekto rūšys. Kartu su kitomis intelekto rūšimis jos sudaro kiekvienam vaikui savitą unikalią intelektų kombinaciją. Todėl ugdant vaiką svarbu tinkamą dėmesį skirti kiekvienai sričiai, nes taip yra plėtojamas vaiko daugialypis intelektas. Didžiausias dėmesys tokio ugdymo procese yra skiriamas atpažinti ir stiprinti stipriąsias vaiko prigimtines puses, sistemingai pereinant į motyvuotą kitų sričių lavinimą. Šia metodika vadovaujasi ir dauguma privačių mokyklų Jungtinėje Karalystėje“, – teigia T. Raibys.

Šiandien dažnų diskusijų tema tampa ir neva per didelis šiuolaikinių vaikų saugojimas nuo nesėkmių

Kodėl vaikai privalo patirti sėkmę?

Šiandien dažnų diskusijų tema tampa ir neva per didelis šiuolaikinių vaikų saugojimas nuo nesėkmių. Tiek ugdymo specialistai, tiek ir tėvai dažnai diskutuoja ar vaikams įvairiuose konkursuose, nepriklausomai nuo rezultatų, dalijami prizai bei itin atsargus ugdymo įstaigose vartojamas tonas vertinat ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus neiškreipia vaiko realybės suvokimo.

Pasak Tomo Raibio, tokia šių laikų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir skatinimo metodika taikoma neatsitiktinai.

„Ne vienerius metus įvairių mokslininkų vykdytos studijos teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams yra ypatingai svarbu patirti sėkmę. Tokio amžiaus vaikus yra itin lengva demotyvuoti bet kuriai veiklai, o jų motyvacijos mokytis varomasis variklis yra būtent sėkmės jausmas. Tačiau dar svarbiau yra skatinti tos sėkmės reflektyvumą. Tiek tėvai, tiek pedagogai turi su vaiku kalbėti apie jo patirtą sėkmę, aiškintis jos priežastis bei analizuoti, ką jis dar ateityje galėtų padaryti geriau. Tai padeda vaikui suvokti ne tik rezultato siekimo, bet ir paties mokymosi proceso prasmę“, – teigia darželio vadovas.

Itin svarbus ugdymo tęstinumas

Kaip teigia Klaipėdos licėjaus direktorė, itin svarbu užtikrinti vaiko ugdymo tęstinumą skirtinguose jo amžiaus tarpsniuose. Pasak licėjaus vadovės, dažnai vaikui keičiant ugdymo įstaigas susiduriama su skirtingomis jose taikomomis ugdymo metodikomis, dėl to vaikui gali būti sunkiau adaptuotis ir tinkamai vystyti jau anksčiau įgytas žinias.

„Klaipėdos licėjuje mes vadovaujamės tinklinio-daugiapakopio ugdymo principu. Tai reiškia, kad juo nuo darželinio amžiaus palaipsniui pradedame vaiką ruošti licėjuje taikomoms mokyklinėms ugdymo programoms. Taip vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Toks modelis pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Tad šiuo atveju ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, bet ugdymo sistema vis labiau prisitaiko prie vaiko poreikių ir galimybių“, – teigia dr. R. Kontautienė.

Pasak licėjaus vadovės, toks ugdymo modelis leidžia ikimokyklinio amžiaus vaikams ne tik geriau pasiruošti perėjimui prie mokymosi pagal bendrąją mokyklinę ugdymo programą, bet ir suteikia galimybę ateityje vaikui mokytis pagal licėjuje vykdomą pasaulinę Tarptautinio bakalaureato programą.

Ši programa ateityje vaikui gali atverti platesnes galimybes studijuoti ir garsiausiuose pasaulio ir Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ keturi = 7

Kitos temos: