Grupinės fotosesijos – mamų bendruomenės „Gruodinukai“ aistra, apie kurią pasakoja įkvėpėja Indrė Kuliešienė.
***
Esu Indrė, bendrosios praktikos slaugytoja, judėjimo „Mamos žygeivės“ savanorė ir 3 vaikų (Rapolo (6 m.), Motiejaus (4 m.) ir Kotrynos (6 mėn.) mama. Esu aktyvi ir „mamystės“ atostogų neleidžiu veltui.
Kiekvienas vaikelis, ateidamas į mano šeimą, praplėtė naujų pažinčių ir draugų ratą. Taip nutiko ir su Kotrynos gimimu. Dar būdamos nėštukės, sukūrėme „Gruodinukų“ grupę ir pradėjome aktyviai susitikinėti ir bendrauti. Laikas bėgo, ir naujos pažintys išaugo į artimą draugystę, visos su nekantrumu laukėme, kada pradės gimti mūsų vaikučiai.
Paskutinis didelis susitikimas buvo lapkričio pabaigoje, kuomet pačios susiorganizavome adventinių vainikų dirbtuvėles. Kaip šiandien pamenu tą rytą, kai atsikėlus siautė siaubinga pūga ir buvo rekomenduojama nevažiuoti iš namų, jei nėra būtinybės. Tada su merginomis ėmėme dvejoti – ar važiuojame, ar vis dėlto liekame namuose, bet mamyčių noras pasimatyti išsklaidė visas baimes, ir mes susitikome. Beje, būtent šią dieną gimė pirmieji mūsų draugai.
Gimus vaikučiams, grupė išliko aktyvi, nes nuolat kildavo diskusijų ir klausimų aktualiomis temomis. Vienoms tai pirmi vaikučiai, kitoms antri, o mano mamiška patirtis didžiausia. Atėjus pavasariui, pradėjome susitikimus stumdamos vežimėlius – juk reikia supažindinti ir mažylius. Dalyvavome ekskursijoje Vilniaus senamiestyje su vežimėliais, kurią organizavo „MiliExplo“.
Tapome vis artimesnės ir nusprendėme, kad būtų smagu surengti fotosesiją ir nufotografuoti visus vaikučius. Kadangi visiems artėjo 6 mėnesių „gimtadienis“, pasinaudojome šia proga. Pirmiausia pradėjome nuo idėjų, kaip aprengti vaikučius – ar vienodai, ar spalvotai. Nemeluosiu, kad diskusijų tikrai buvo nemažai. Pasirinkusios datą ir laiką, susitarėme ir dėl aprangos.
Labai norėjome vaikučius rengti vaivorykštės spalvomis, bet pradėjus ieškoti vienodų drabužėlių supratome, kad per daug sudėtinga, tad priėmėme sprendimą rengti vienodais pastelinių spalvų romperiukais. Fotosesiją organizavome birželio mėnesį – norėjome gamtos, žolytės ir basų kojyčių (Bernardinų parkas visoms buvo tinkama vieta.)
Fotografės ilgai ieškoti nereikėjo, kadangi mamos mėgsta rengti fotosesijas, tai rekomendacijų netrūko. Pasirinkome Lapės Akimirkos fotografę. Suderinus vaikučių aprangas, nusprendėme, jog pačios rengsimės baltos spalvos drabužiais, kad nuotraukos atrodytų šviesios, šiltos ir jaukios.
Artėjant fotosesijos dienai, orų prognozės pasikeitė, ir mūsų išsvajota šiluma atsitraukė, tad ėmėmės plano B ir ieškojome fotostudijos. Kai kompanijoje tiek daug draugiškų mamyčių, ši problema buvo labai greitai išspręsta. Pasirinkome „Šiaurės studiją“.
Atėjus fotosesijos dienai, sutartu laiku visos susitikome, nors ir čia netrūko iššūkių. Vieni mažyliai, kaip tyčia, nemiegojo savo rytinio miegelio, kiti naktį blogai miegojo. Bet tai normalu, kai susitinka 15 vaikučių. Patyrėme ir streso, ir įtampos, ir ašarų, ir juoko, bet rezultatas džiugino visas. Labai džiaugiamės, kad išdrįsome išeiti iš savo komforto zonos ir susiorganizuoti smagų susibėgimą pusės metų proga.
Po itin sėkmingos pirmosios fotosesijos turėta vaivorykštės spalvų idėja mus dar labiau užvaldė. Juk mūsų vaikučiai tokie unikalūs, o spalvos tai puikiai atskleistų. Ši mintis patiko ir fotografei Malgožatai Vasilevskai, kuri iš karto sutiko skirti mums laiko. Drabužėlių įsigijimui ir derinimui pakankamai laiko neturėjome, tad teko improvizuoti. Labai mėgstu siūti, tai darydama pailsiu, tad Kotrynos miego metu mergaitėms sukneles siuvau pati. Berniukų mamos savo spintose rado reikiamų spalvų drabužių, ir mintyse jau visos buvome nusiteikusios puikiam rezultatui. Oras šiai fotosesijai buvo palankus, todėl drąsiai pasirinkome Verkių dvaro parką.
Linkime, kad kitos mamytės, išėjusios motinystės atostogų, nebijotų susitikti, bendrauti, dalintis savo patirtimis ir kurti vaikų draugystę nuo mažų dienų!
Indrė Kuliešienė
