Kodėl vaikas nenori mokytis?
Kaip mes kiekvienas prisimename mokyklą? Kviečiu paklaidžioti senais koridoriais ir pagalvoti, kokios emocijos kyla? Retai kuris iš mūsų norėtų ten grįžti. Kodėl?
Straipnsio autorė Kristina Busilaitė, www.svajoniukurejas.lt
Tušinuko paradoksas
Kai kalbame apie mokyklą, dažniausia kyla tokie teiginiai:
Mokyklą reikia lankyti, nes tai svarbu.
Mokykla – žinių šalis.
Reikia mokytis, nes be žinių esi niekas.
Jei nebaigsi mokyklos, negausi darbo.
Koks mokyklos tikslas? Ar esame kada nors savęs paklausę tokio klausimo? Man labai patinka toks palyginimas – „Koks tušinuko tikslas?“ Šį klausimą išgirdau vienos konferencijos metu. Žmonės kėlė ranką ir daugelis sakė, kad tušinuko tikslas rašyti. O mokyklos tikslas – mokytis? Ne. Lektorius tada nusišypsojo ir pasakė: „Tušinuko tikslas yra užsirašyti“. Taigi, ar neatrodo logiškiau galvoti, kad mokyklos tikslas – ne mokytis, o išmokti? Išmokti kam? Vaikui.
Tai tik žodžių žaismas, bet jis labai svarbus. Vaikas mokosi dėl mokytojų ir dėl tėvų, o išmokti gali norėti tik dėl savęs.
Motyvacija neįmanoma
Trumpai pasidalinsiu pamąstymu apie motyvaciją, nes tikrai dažnai girdžiu klausimą: „Kaip motyvuoti vaiką mokytis?“ Niekaip. Nėra priimtino būdo, kaip išoriškai motyvuoti kitą žmogų. Galime bausti, priversti, papirkti, gėdyti, įkalbinėti. Bet visi šie metodai veiks labai trumpai ir suformuos klaidingą mąstymą, kuris vėliau lems tolesnį vaiko gyvenimą.
Motyvacija visada yra vidinė. Išorinė motyvacija gali veikti nebent tik netiesiogiai (pvz., įkvepia pavyzdys, sėkmės istorija, filmas). Motyvacija prasideda nuo klausimo: kuo man, kaip žmogui, tai naudinga? Jei mes rasime argumentų ir padėsime suprasti vaikui, kuo jam naudinga išmokti ir atlikti vieną ar kitą užduotį, vaikas su malonumu tai darys, net jei jam nelabai patiks. Pasidalinsiu pavyzdžiu. Mano sūnus pirmoje klasėje labai nenorėjo mokytis eilėraščių. Kai paklausiau kodėl, jis logiškai paaiškino, kad jam jie tiesiog nepatinka. Normalu. Supratau, kad jis nemato prasmės. Todėl paaiškinau, kad eilėraštį mokomės tam, kad lavintume atmintį. Taip jis įgavo vidinę motyvaciją.
Mokykla = prievolė?
Mokykla visada skambėjo ir iki šiol skamba kaip prievolė. Tai, kokį mąstymą apie mokyklą atsinešame iš vaikystės, nesąmoningai perduodame savo vaikams. Ir tai ne tėvų klaidos, o pačios sistemos klaidos, kuri iš kartos į kartą diegė baimę mokyklai. Baimę nežinoti, baimę suklysti, baimę būti prastesniu ir baimę išsiskirti. Vos prieš kelis dešimtmečius mokytojai vis dar leido sau mokiniams daužyti su liniuote per rankas, tai apie kokį sveiką mokyklos suvokimą galime kalbėti?
Bendraujant su mamomis kartais apima šiurpas, kokius metodus vis dar taiko pedagogai vaikams. Kai jau atrodo, kad atėjo kiti laikai, mane vis dar nustebina tėvų patirtys ir istorijos. Supratau vieną, kad šį virusą gali sustabdyti tik mūsų besikeičiantis mąstymas ir mūsų pačių kitoks elgesys su vaikais. Mes esame bejėgiai pakeisti švietimo sistemą, nepakeisime ir mokytojų. Bet mes galime pakeisti save.
Tai, kokią energiją spinduliuojame išleisdami vaiką į mokyklą, tokią energiją jie nusineša į klasę ir atitinkamą energiją spinduliuos mokytojas atgal.
Kodėl jis nenori mokytis
Yra trys esminiai dalykai, kurie lemia vaiko nenorą mokytis. Jau straipsnio pradžioje minėjau, kad to negalime vadinti klaidomis, nes taip elgiamės nesąmoningai.
- Lūkesčiai ir baimės
Jei mums pasisekė ir neturėjome blogų patirčių mokykloje, tikriausiai todėl, kad gerai mokėmės. Tačiau net ir patys pažangiausi vaikai mato, kaip susidorojama su vaikais, kurie nepaklūsta mokytojams. Tai kelia įtampą ir sukuria priešingą apsaugos mechanizmą, kuris ateityje lemia mūsų lūkesčius savo vaikams. Mes siekiame, kad vaikas būtų „geriausias“, kad tik nepatirtų to, ką patyrė mūsų pačių klasės draugai, kai buvome maži.
Panašiai veikia ir baimės. Mes bijome, kad mūsų vaikai nepatirtų tų pačių situacijų, kaip patyrėme mes, ir nesąmoningai programuojame toliau tą patį scenarijų. Tai paprasta smegenų veikimo sistema. Tai, apie ką galvojame ir tai, ko bijome, pritraukiame į savo gyvenimą. Prisiminkime pavyzdį apie citriną. Užtenka tik pagalvoti apie citriną, o burnoje jau vyksta procesai, lyg ji iš tiesų ten būtų.
- Per didelis tėvų uolumas
Dažnai girdžiu tėvus kuriant vaikams istorijas apie mokyklą. Vaikai klauso ausis ištempę, kaip ten bus smagu, kaip jie mokysis, susiras draugų ir panašiai. Jokia istorija apie rytojų nėra tikra, tai tik kuriama iliuzija, kuri neįvyks. Mes realiai nežinome, kaip bus ir ką vaikai patirs mokykloje. Galime tik nuspėti, bijoti tam tikrų dalykų, kurti lūkesčius, bet vaikas patirs tai, ką patirs ir ne viską mes galėsime lemti.
Vaikai gali ir turi patirti viską. Liūdesys, nusivylimas ir pyktis –lygiai taip pat reikalingos emocijos kaip ir džiaugsmas. Negalime saugoti vaikų nuo gyvenimo. Ir nieko baisaus, jei vaikui pasakysime, kad nežinome, kaip bus, ir kad tai bus jo unikali patirtis.
Kada mes priimame sprendimą padėti ruošti vaikui pamokas? Tada, kai jis susiduria su pirma nesėkme. Mes išsigąstame ir puolame padėti. Bet tai ne pagalba, o meškos paslauga. Turime išmokti padėti vaikui padėti sau. Kaip tai vyksta? Vaikui nepasisekė, nesuprato ir natūralu, kad jis jaučiasi blogai. Jei tėvai reaguoja neigiamai, vaiko būsena tik paaštrėja. Dėl laiko stokos ir įtampos greičiausias sprendimas – tiesiog padėti. Bet susiduriu su ta tendencija, kad tėvai padeda vaikui, o jam vis tiek blogai sekasi, jis tampa apatiškas ir dar mažiau stengiasi. Taip yra todėl, kad vaikas neišmoko susidoroti su iškilusia problema pats. Jis pasąmoningai jaučiasi prikirptais sparnais. Kitaip sakant, – nevykėlis.
Ką galime daryti kitaip?
Kalbėtis su vaiku.
Klausti, kas būtent nesisekė.
Ko tiksliai nesuprato.
Nuraminti.
Parodyti ir pasakyti, kad juo tikime ir pasitikime.
Paskatinti pačiam klausti mokytojos ir gilintis į užduotį, kad nėra nieko baisaus klysti ir nesuprasti. Juk todėl ir mokomės mokykloje.
Kur kas svarbiau vaiko emocinė savijauta, jo savivertė ir pasitikėjimas savimi, nei skaičiai TAMO dienyne. Kai vaikas jausis priimtas, motyvacija mokytis ir tobulėti ateis savaime. Jei vaikui silpniau sekasi tam tikrose srityse, pastebėkite, o kur jam sekasi geriau? Savo dėmesį sutelkite būtent ten. Jei sieksime, kad vaikas mokytųsi viską iš eilės, laikui bėgant, viskas jam taps vienoda. Jis mėtysis po gyvenimą, rinks diplomus kaip kriaukles ir nesupras, ką su jais daryti. O sulaukęs 80-ties supras, kad visą gyvenimą troško tapyti.
- Per didelis vaiko užimtumas
Spūstys, tvyranti įtampa, išlaidos. Ko tik nepadarysi dėl vaikų. Juk visuomenė sako: „Į vaikus reikia investuoti“. Atsiprašau, ar į vaikus turime investuoti per kančias ir išsekimą? Ar mama po viso maratono vakare iškišusi liežuvį reikalinga vaikams?
Mūsų karta neturėjo galimybės lankyti tiek būrelių, kai kurie negalėjo sau leisti, kai kurie gyveno užmiesčiuose ir pavydžiai žiūrėjo į bendraklasius, kurie lankė būrelius. Užaugome su dideliu kompleksu ir dabar visą patirtą trūkumą krauname ant savo vaikų. Bet dabar kitas amžius, mūsų vaikai kitokie.
Nenoriu nieko smerkti, o pasakoju todėl, kad labai daug tėvų tiesiog patiria kančią, vežiodami vaikus po būrelius. Jei jums dėl to viskas gerai, praleiskite mano tekstą. Bet jei dėl to jaučiate nuolatinę įtampą, gal vertėtų susimąstyti? Kodėl man tai svarbu? Ar tikrai mano vaikas laimingas, kai mato savo pervargusius tėvus? Ar jis džiaugiasi, kai mes priekaištaujame, jog daug pinigų skiriame būreliams ir darome jam paslaugą?
Nesiplėsiu apie talentų atskleidimą. Būtent po dailės būrelio pati kažkada labai stipriai praradau norą piešti, nes ten sakė, kaip turiu piešti. Daugelis būrelių vaikų mėgstamas veiklas padaro „darbu“.
Baigdama noriu pakviesti kartu, mažais žingsneliais suprasti, kad pasaulis nesikeis tol, kol nesikeisime mes. Kol neišmoksime, kas yra besąlyginė meilė. Kas yra kito priėmimas. Kas yra savęs priėmimas.
Piktas vaikas – nelaimingas vaikas.
Maištaujantis vaikas – nelaimingas vaikas.
Užsidaręs, nebendraujantis vaikas – nelaimingas vaikas.
Jie taip elgiasi ne dėl to, kad nori mus skaudinti, jie taip elgiasi, nes nemoka kitaip. Nes viskas, ką išbandė iki šiol, NEVEIKĖ.
Projektas svajoniukurejas.lt: seminarai, knygos, tėvų klubas, tiesioginės dirbtuvės internetu, asmeninės konsultacijos.
