Apie vegetariškč mažų vaikų mitybą kalbamės su žaliavalgystės pradininke Lietuvoje, knygų apie sveiką gyvenseną autore Gražina Gum.
Gražina, daugelis Jus tapatina su augalinės mitybos pradžia Lietuvoje. Ar sunku mūsų tokiame šaltame klimate maitintis žaliavalgiškai?
Visų pirma pats žmogus turi turėti motyvą keisti savo mitybą.
Nerekomenduoju stačia galvą daryti pokyčių. Bet koks staigus pokytis mūsų organizmui yra stresas. Ir taip gyvenime jo pakankamai, tad kam dar ieškoti papildomai? Dauguma žmonių pasirenka šią mitybą dėl to, kad negaluoja. Išbandę mano sudarytas mitybos programas, pajutę kitokią – geresnę – savijautą, nori tęsti natūraliai, tai tampa gyvenimo būdu.
Maitintis augaliniu maistu tikrai nėra sudėtinga. Sudėtinga, manau, maitintis tuo, kas kenkia kūnui, tada esi apsunkęs, nerangus, be nuotaikos, be energijos ir be įkvėpimo. Tada toks žmogus ieško įkvėpimo be perstojo žiūrėdamas televizorių, svaigindamasis ir dar labiau nematydamas prasmės bei noro ką nors gyvenime keisti. Jis tarsi liūne, iš kurio labai sunku išbristi.
Tada užpuola negalavimai ir ligos.
Kai žengi bent vieną teigiamą žingsnį mitybos pokyčių link, pasikeičia viskas – mąstymas, draugai, žmogus daugiau juda, sportuoja, atsiranda daugiau optimizmo, skaito visai kitokią literatūrą, domisi kitokiais dalykais nei ankščiau. Tai ir yra kitoks gyvenimo būdas.
Ar Lietuvoje žmonės pakankamai valgo žalio maisto? Ar jo reikėtų valgyti kasdien?
Jei palygintume, kas buvo prieš trejus metus, dabar valgoma kur kas daugiau augalinio, arba žalio, maisto. Manau, kad vaikams labiausiai patinka tai, kas saldu. Tad visų pirma reikėtų ir pradėti nuo vaisių kokteilių. Žaisdami kartu ruoškite kokteilius. Pavasarį eikite į laukus ir kartu susipažinkite su augalais, kurių galite papildomai dėti plakdami kokteilius.
Vaikams labai patinka tokia žaidimo forma ir jie mielai geria tai, ką patys ar kartu paruošia. Aš pati kažkada taip savo sūnų išmokiau gerti žaliuosius kokteilius, kuriuos jis ir dabar, jau būdamas paauglys, mielai geria.
Vietoj termiškai apdoroto pieno pradėkite ruošti augalinį pieną. Vaikams jis labai patinka, ypač kakavos, vaisių ir pieno kokteiliai. Tai itin maistingas ir gyvas pienas. Svarbu parinkti riešutus ar sėklas, kurie patiktų jums ir jūsų vaikui.
Pasidomėkite, kaip reikia paruošti gyvą augalinį pieną. Informacijos gausu knygose ir internete.
Kas, jūsų nuomone, renkasi alternatyvią mitybą? Daugiau dėl įsitikinimų, gyvenimo filosofijos ar sveikatos problemų?
Labai įvairiai. Daugelis tampa vegetarais dėl pasaulėžiūros, tačiau nemažai žaliavalgių ir veganų anksčiau yra turėję sveikatos problemų. Gaunu laiškų, kuriuose žmonės džiaugiasi ir dėkoja, kad mityba gydosi tokias ligas kaip cukrinis diabetas, kraujo problemos, nutukimas, migrena, virškinimo negalavimai ir kt. Labai džiugu, kai mitybos įpročius šeimoje pradeda keisti kelios kartos – ir seneliai, ir tėvai, ir vaikai. Išmokę maitintis sveikiau, seneliai nebeperša anūkams visokių netinkamų produktų, kuriuos ankščiau patys valgė ir anūkams pirkdavo.
Iš tiesų geriausia prie vienokios ar kitokios mitybos pereiti visai šeimai, o ne tik tėvams ar tik vaikams. Juk ilgainiui gaminti po keletą skirtingų patiekalų pasidaro per sudėtinga. Be to, nėra jokios logikos versti vaikus valgyti tai, ko pats nevalgai. Būtų idealu, kad tokią mitybą pasirinktų visa šeima. Juk tikrai paprasčiau ir smagiau, kai jungia toks pat gyvenimo būdas.
Ar tinka augalinė mityba vaikams nuo pirmųjų metų?
Nenorėčiau kategoriškai kažko teigti, juk tai, kaip maitinti vaiką, sprendžia tėvai. Bet augant vaikui ir jam panorėjus, manau, tikrai reikia leisti paragauti ir pačiam spręsti, nori jis to produkto ar ne. Su vaikais nuo pat mažumės reikėtų kalbėti ir aiškinti apie sveikos mitybos, gyvenimo būdo aspektus ir svarbą, kad formuotųsi įgūdžiai, suvokimas, kaip svarbu rūpintis savimi.
„Mamos žurnalas“
