Vaikai smalsūs, todėl nuolat domisi aplinka, tačiau itin retai įvertina gresiančius pavojus ir geba į juos tinkamai reaguoti. Kasmet vos prasidėjus vasaros atostogoms gaunami iškvietimai apie skęstančius nepilnamečius. Vaiką palikus be priežiūros prie bet kokio vandens telkinio – ne tik prie ežero, bet ir prie pripučiamojo baseino – gali įvykti nelaimė. Tėvai raginami elgtis apdairiai ir pasirūpinti, kad vandens telkiniai prie namų būtų saugūs vaikams.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad šiemet vandenyje jau išgelbėti 46 žmonės – tiek pat, kiek per visus 2020 metus.
„Skendimas yra viena iš labai paplitusių mirties priežasčių visose amžiaus grupėse ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau nerimą ypač kelia tai, kad į šią statistiką pakliūva ir maži vaikai, kurie po vandeniu atsiduria dėl tėvų nepriežiūros arba į kurių skendimą tėvai nesureaguoja, nes nesupranta skendimo požymių“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Skęsdamas vaikas visas pastangas ir kvėpavimo sistemos darbą sutelkia deguoniui įkvėpti, todėl nelaimės metu nešaukia. Be to, užuot mosavęs rankomis, vaikas bando „nustumti“ vandenį, o tai iš šono atrodo kaip pliuškenimasis. Vaikui, kuris nemoka plaukti, be pagalbos įbridus į vandenį, rimtai grėsmei ir galimai nelaimei įvykti gali užtekti vos 30 sekundžių.
1–4 metų amžiaus vaikų gyvybei pavojingas net 20 centimetrų gylis, todėl mažus vaikus kategoriškai draudžiama palikti vienus greta atvirų vandens telkinių. „Jei namų teritorijoje yra šulinys, tvenkinys ar upė, priėjimą būtina užtverti, kad vaikas prie jų neprisiartintų. Pripučiamuosius baseinus ir vonias, kurie dažnai šiltuoju metų laiku naudojami atsigaivinti, rekomenduojama išleisti vos tik baigus maudytis. Siekiant sumažinti riziką, būtina įsitikinti, kad aplink vandens telkinį nėra jokių žaislų ar kitokių vaiko dėmesį galinčių patraukti daiktų“, – kalba V. Katilienė.
Jos teigimu, tėvai turi atkreipti dėmesį, kad ir vonios kambaryje vaikui gali grėsti su vandeniu susiję pavojai. „Ypač vasarą, kai vonioje maudomasi dažniau, tėvai turėtų atminti, kad vonioje vaiko negalima palikti vieno net ir trumpam, pavyzdžiui, išeinant į kitą kambarį paimti rankšluosčio. Vonioje gali būti pavojinga, nes vaikas gali mėginti atsistoti, ir jeigu paslys ar pargrius, gali užspringti vandeniu. Greta vonios ir į pačią vonią būtina pakloti specialius kilimėlius, kad vaikas nepaslystų maudydamasis ar vėliau. Tai taip pat apsaugos vaiką, kad jis neatsargiai judėdamas neatsidurtų po vandeniu“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti skendimo pavojaus, ne ką mažiau svarbu išmokyti vaiką plaukimo įgūdžių. „Nuo kokio amžiaus pradėti mokymus, tėvai sprendžia patys, tačiau rekomenduojama pradėti nuo pat mažų dienų, kai tik vaikas jau yra fiziškai subrendęs, t. y. maždaug 2–3 metų amžiaus. Pirmuosius įgūdžius vaikas įgyja paprastoje namų vonioje. Kai kūdikiui vonia tampa per maža ir jis jau geba vandenyje judinti rankas ir kojas, tėvai raginami eiti į baseiną. Mokyti plaukimo įgūdžių galima patiems, bet techniniu požiūriu geriau išmokys profesionalus plaukimo instruktorius“, – sako V. Katilienė.
Siekdami užtikrinti vaiko saugumą, tėvai taip pat turėtų atsakingai nuspręsti, su kuo galima palikti savo vaiką. Svarbu, kad prižiūrintis asmuo pavojaus atveju galėtų gelbėti vaiką, todėl reikia įvertinti, ar greta vandens telkinių saugu vaiką palikti, pavyzdžiui, su vyresniu broliu ar seserimi, seneliais ar aukle.
