Trylikametės Liepos gyvenimas klostėsi įprastai, kol vieną dieną per kūno kultūros pamoką ją netikėtai užklupo stiprus galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. „Radau dukrą gulinčią visuomenės sveikatos specialistės kabinete ant kušetės, visą drebančią, susiėmusią už galvos. Ji skundėsi, kad jai labai karšta ir stipriai skauda galvą. Buvo labai baisu, nes tokių stiprių simptomų anksčiau nebuvo“, – prisimena Liepos mama Akvilė.
Iš pradžių mergaitė buvo nuvežta į miesto ligoninę, tačiau savijautai negerėjant, kitą rytą šeima kreipėsi į Kauno klinikas. Čia atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo tikroji jos būklės priežastis – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis. Liepa buvo skubiai paguldyta į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių, kur gydytojų komanda pradėjo ieškoti kraujavimo priežasties.
Prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, tądien konsultavęs pacientę, pasakoja, kad galvos skausmas yra vienas dažniausių paauglių nusiskundimų, tačiau gydytojo užduotis – atskirti įprastą galvos skausmą nuo galinčio signalizuoti rimtesnę ligą. „Vertinant pacientės simptomus kilo įtarimas, kad tai gali būti vadinamasis antrinis galvos skausmas, kurį sukelia pakitimai pačiose smegenyse. Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą nustatytas pakraujavimas į galvos smegenis, o tolimesni tyrimai parodė jo priežastį – arterioveninę malformaciją“, – aiškina prof. R. Kėvalas.
Arterioveninė malformacija – retas įgimtas kraujagyslių pakitimas, kai tarp arterijų ir venų susiformuoja nenormalus ryšys, aplenkiantis smulkius kapiliarus. Dėl tokios kraujotakos kraujagyslėms tenka didesnis spaudimas, todėl jos gali plyšti ir sukelti kraujavimą į smegenis. Šis sutrikimas nustatomas tik maždaug 0,1 proc. populiacijos, o vaikams diagnozuojamas itin retai ir dažniausiai jau įvykus kraujavimui. Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Algimantas Matukevičius pažymi, kad liga gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo galvos skausmo ar epilepsinių priepuolių iki sąmonės sutrikimo ar net gyvybei pavojingų būklių.
Liepos gydymo taktika buvo aptarta daugiadalykėje specialistų komandoje. Atsižvelgiant į pakitusios kraujagyslių jungties vietą ir kraujosruvos dydį, pasirinktas minimaliai invazinis gydymas – embolizacija. Jos metu per kraujagysles specialiomis medžiagomis uždaroma pakitusi jungtis ir sustabdomas kraujo tekėjimas į ją.
„Liepos atveju pakitusi kraujagyslių jungtis buvo nedidelė, tačiau giliai smegenyse, sunkiai pasiekiamoje vietoje. Atliekant kraujagyslių tyrimą nustatytas ir papildomas riziką didinantis kraujagyslės išsiplėtimas, todėl nuspręsta iš karto atlikti embolizaciją – specialiomis medžiagomis uždaryti pakitusią kraujagyslių jungtį ir taip sumažinti pakartotinio kraujavimo riziką. Procedūros metu, naudojant itin ploną mikrokateterį, pavyko pasiekti tik pakitusią kraujagyslę maitinančią šakelę ir kiek įmanoma apsaugoti aplinkines smegenų struktūras“, – pasakoja procedūrą atlikęs Kauno klinikų intervencinės radiologijos gydytojas doc. Rytis Stasys Kaupas.
Procedūra buvo sėkminga – pašalinta pakartotinio kraujavimo grėsmė, o poveikis smegenims buvo minimalus. Toliau Liepa gydyta Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyriuje, prižiūrint gydytojui neurochirurgui Algimantui Matukevičiui, o jos būklei stabilizavusis galvos smegenyse buvusi kraujosruva palaipsniui sumažėjo.
Nors pradžioje pasireiškė laikini kalbos, atminties ir judesių sutrikimai, šiandien Liepa jau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. „Dabar ji jau vaikšto, mokosi, gyvena įprastą gyvenimą. Gydytojai sakė, kad po tokio įvykio taip gerai atsistatyti – tikras stebuklas“, – džiaugiasi mama Akvilė. Pasak jos, nors kartais mergaitė dar greičiau pavargsta ar jaučia galvos skausmą, jos būklė nuolat gerėja.
Liepa lanko Raseinių rajono kultūros centro dailės studiją, yra tarptautinių konkursų laureatė. Liga jos nepalaužė – pasveikusi ji net laimėjo pirmąją vietą Japonijoje vykusiame tarptautiniame piešinių konkurse, kuriame varžėsi beveik 10 tūkst. vaikų iš viso pasaulio.
Šeima dėkoja Kauno klinikų gydytojams ir slaugytojams už rūpestį, kantrybę ir atkaklumą. „Esame be galo dėkingi gydytojams ir visam personalui už išgelbėtą mūsų vaiką, už palaikymą ir žmogiškumą viso gydymo metu. Jautėme didžiulį rūpestį ir saugumą pačiu sunkiausiu laikotarpiu“, – sako Liepos mama.
Kauno klinikų informacija
