Idėja sukurti pirmąjį Lietuvoje šunų darželį, kuriame augintiniai gyvena kaip tikruose namuose Povilui Butkevičiui kilo prieš septynerius metus, kai draugė paprašė pasaugoti du jos šunis atostogų metu. Ji nenorėjo jų palikti tiesiog šunų viešbutyje, kur šunys yra uždaromi voljerose ar narvuose po vieną, nes augintiniai buvo labai socialūs, draugiški.
„Nėra, kur palikti, kad būtų ramu“, – šie draugės žodžiai Povilui labai įstrigo ir jis pradėjo mąstyti, jog Lietuvoje reikia alternatyvos šunų viešbučiams. Taip kauniečiui gimė idėja sukurti „Šunų darželį“, kuriame augintiniai neuždarinėjami į voljerus, nerišami grandinėmis ir gyvena tarsi namuose.
Įdomiausia tai, jog prieš atsirandant šiam darželiui Povilas svarstė apie vaikų darželį, buvo gauta nemažai reikalingų leidimų, vyko patalpų pritaikymo veiklai darbai. Supratus, jog keliami reikalavimai yra milžiniški ir nenusimato jų pabaigos, Povilas tiesiog sustojo ir šiuo sprendimu dabar labai džiaugiasi.
Apsvarstęs iš aplinkos kylantį poreikį, įvertinęs namų įrengimą, jis suprato, jog „Šunų darželis“ – pati geriausia idėja. Per dvejus metus vyras įgijo Gyvūnų prižiūrėtojo specialybę Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, susipažino su šunų viešbučių situacija Graikijoje bei šiaurės Amerikoje ir jau septintus metus sėkmingai vykdo veiklą.
Antrieji namai augintiniams
„Priimame šunis ir kelioms valandoms, ir keliems mėnesiams. Esame puiki išeitis mažųjų triukšmadarių šeimininkams, kurie skundžiasi augintinių lojimu. Turime šunį, kuris jau tris metus kasdien vežiojamas pas mus dėl šios problemos. Porai valandų dažniausiai palieka iš kitų miestų atvažiavę žmonės, kada reikia atlikti tam tikras procedūras, laukia kažkoks renginys. Pusė metų buvo ilgiausias laiko tarpas, kada mums buvo paliktas šunelis“, – pasakoja Povilas ir priduria, jog darželyje šunys yra suskirstomi pagal dydį ir charakterį bei agresyvumą.
„Mums daug paprasčiau kai šuo draugiškas, nelinkęs dominuoti ir toleruoja kitus keturkojus. Tačiau ne visi tobuli. Agresyvius kitų atžvilgiu atskiriame dėl jų pačių ir kitų saugumo. Tada toks pikčiurna daugiau laiko praleidžia su mumis, atskirai eina pasivaikščioti ir žaidžia tik su žmonėmis. O jei labai piktas, tai tiesiog atsiprašome ir nepriimame“, – teigia Povilas ir priduria, jog priimami tik paskiepyti ir sveiki keturkojai.
Panemunėje veikiančiame darželyje daug žalumos, visai šalia teka Nemunas. „Įprastiniuose viešbučiuose augintinius uždaro atskiruose voljeruose. Aš juos vadinu „arklidėmis“. Šunys tampa izoliuoti, tarsi narve, lyg už bausmę. Po jaukios namų aplinkos, toks pokytis gali būti didžiulis stresas. Pas mus to nėra.
Darželinukai gyvena kaimą primenančioje aplinkoje. Kasa duobes, voliojosi, tad tenka dažnai juos maudyti prieš atiduodant šeimininkams. Šunys gyvena namo-darželio kambariuose, kur stovi sofos, jų guoliai, visą laiką būna kartu didesnėmis ar mažesnėmis grupelėmis. Prisiimu atsakomybę už tai, kas čia vyksta. Noriu, kad jie pavargę, sveiki ir laimingi išvažiuotų namo bei vėl trokštų sugrįžti.
Vieniems adaptacija vyksta greičiau, kitiems, senesniems šunims, kiek ilgiau. Kiekvienas šuo yra unikalus, atsižvelgiame į kiekvieną individualiai,“ – darželio išskirtinumus pristato šeimininkas.
Nuolatinis bendravimas su šeimininkais
Povilas pasakoja, jog jam svarbu ne tik keturkojų gerovė, bet ir tai, kaip jaučiasi šeimininkai. „Kartais palikdami savo mylimus augintinius, šeimininkai labiau stresuoja nei jų keturkojai draugai.
Šunys iš karto čia randa veiklos. Stengiuosi nuolat šeimininkus informuoti trumposiomis žinutėmis, video reportažais, skambučiais apie jų šunelius. Pirmosiomis naujų darželinukų dienomis šeimininkai skambina labai intensyviai ir tikrai reikia juos raminti. Po to staiga įvyksta persilaužimas, nes mato, kad šuo atsipalaidavęs, laimingas. Visada stengiamės šeimininkus supažindinti su galimais nelaimingais atsitikimais. Juk ir vaikų darželiuose visko nutinka“, – pasakoja Povilas.
„Įgijęs gyvūnų prižiūrėtojo specialybę Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre – įgijau ir didesnio pasitikėjimo savimi. Tai dariau labai sąmoningai, juk mokslus baigęs žmogus kelia didesnį pasitikėjimą ir klientams. Jie jaučiasi saugiau, kai mylimą šunį palieka ne savamoksliui, o turinčiam žinių apie šunų fiziologiją, elgesio savybes, higienos procedūras, pirmąją veterinarinę pagalbą ir tt.“
Įkvepia augantis poreikis
Anot „Šunų darželio“ vadovo, Lietuvoje profesionalios gyvūnų priežiūros paslaugos dar tikrai turi kur plėstis. Šiuo metu Povilas klientų priima tiek, kiek geba pasirūpinti, nes dirba vienas. „Šiai dienai kartais jau nebespėju patenkinti poreikio. Mano klientai jau žino, kad norint palikti žiemos švenčių dienomis, ilgųjų savaitgalių metu rezervuoti vietą reiktų bent mėnesį į priekį, nes vietos greitai užsipildo“, – pasakoja Povilas ir priduria, jog jam ši veikla – yra jo gyvenimo būdas ir hobis. Taip pat Povilas džiaugiasi, jog lietuviai vis daugiau dėmesio pradeda skirti savo keturkojams draugams – užsiima dresūra, veda į kirpyklas, rūpinasi jų socializacija ir sveikata.
