Bene kiekvieno žmogaus spintoje galima rasti jam netinkamų drabužių ir batų – tai per siauros kelnės, į kurias planuojama įlįsti po kelių mėnesių, tai rankas veržiantys nepatogūs marškiniai, tai per išpardavimą pirkti bateliai, po kurių avėjimo prireikia ne vieno pleistro. Tačiau nedažnai susimąstoma, kad netinkama apranga ir avalynė – ne tik kliūtis minimalistiniam gyvenimui, bet ir žala sveikatai.
„Aptempti ir nepatogūs drabužiai gali sukelti įvairiausių sveikatos problemų – pilvo skausmą, kraujo krešulius, šlapimo pūslės bei makšties infekciją moterims. Dėmesį atkreipti turėtų ir vyrai, nes dėvint aptemptus džinsus galimi sėklidžių veiklos pakitimai. Todėl drabužių nuolat spaudžiamose kūno vietose pajutus skausmą reikėtų kreiptis į gydymosi įstaigą“, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Pasak jos, reikia nepamiršti ir avalynės, juk būtent kojoms kasdien tenka atlaikyti didžiausią krūvį. Vaistininkė pataria nepasiduoti pagundai pirkti batus tik dėl jų išvaizdos, mat vėliau vienadienis grožis gali atsiliepti sveikatai.
„Dėl netinkamos avalynės daugiausiai problemų turi moterys, ypač mėgstančios avėti aukštakulnius, kurie gali negrįžtamai pakenkti pėdos ir kulkšnies būklei. Kai kurios moterys yra linkusios pirkti per mažus ar itin siauru priekiu batus, o tokio tipo avalynė gali sukelti pirštų deformacijas, įaugusius nagus, dėl kurių tenka gultis ir ant operacinio stalo“, – aiškina L. Vanagaitė.
Drabužis turi tikti kūnui, o ne atvirkščiai
Vaistininkės teigimu, vienas dažniausių klaidingų gyventojų įsitikinimų yra tai, kad nusipirkus per mažus drabužius, juos galima „pranešioti“, neva ilgainiui dėvimi jie prisitaikys prie kūno ir bus tinkami.
Tačiau per šį „pranešiojimo“ laiką žala organizmui jau gali būti padaryta.
„Perkant drabužius ir batus reikėtų atsižvelgti į tai, kad jie atitiktų žmogaus kūno formas, dydį. Negalvoti, kad kūnas turi prisitaikyti prie norimo drabužio dydžio. Patarčiau klausytis savo kūno. Jeigu jis siunčia signalus, kad jam yra nepatogu, išgirskite – tai gali padėti išlaikyti gerą sveikatą ir jaustis laisvai bei patogiai“, – sako L. Vanagaitė.
Ji pataria prieš perkant avalynę ar tam tikrus drabužius tiksliai save išsimatuoti. Pavyzdžiui, renkantis batus – pėdos ilgį ir plotį, renkantis kelnes – kojų ilgį, klubų apimtį. Skirtingų gamintojų drabužių dydžiai skiriasi, tad perkant, rodos, savo įprastą dydį, galima ir apsigauti.
„Batus ir drabužius rekomenduojama matuotis pirmoje dienos pusėje, nes vakare dydžiai gali pakisti dėl skysčių pasiskirstymo ar nuovargio. Pėdos ar kitos kūno dalys gali būti šiek tiek patinusios, padidėjusios, todėl ir dydis gali būti netikslus. Taip pat viena pėda gali būti didesnė už kitą, todėl renkantis avalynę rekomenduojama dydį rinktis pagal didesnę pėdą“, – pataria vaistininkė.
L.Vanagaitės teigimu, žalos gali pridaryti ne tik pernelyg aptempti džinsai, bet ir kompresiniai drabužiai ar kūno linijas formuojantys apatiniai.
„Dėl nuolatinio spaudimo gali atsirasti nervų pažeidimų. Bet jeigu akį vis tiek traukia itin aptempti drabužiai, patarčiau rinktis elastingus audinius, kurie padės išvengti tirpstančių galūnių ar rimtesnių problemų“, – siūlo ji.
Nepralaidūs audiniai ir chemikalai drabužiuose
Pasak vaistininkės, dermatitą neretai sukelia vilna ir sintetiniai audiniai. Todėl nenuostabu, kad praleidus dieną su šiltu vilnoniu paltu ar sintetiniais marškiniais, gali padidėti prakaitavimas ar sudirgti oda.
„Dėl nepralaidžių drabužių ar avalynės gali net išsivystyti grybelis. Taip nutinka todėl, kad oda sulaiko visą drėgmę, kuri nepasišalina dėl netinkamų audinių. Drėgmė ir šiluma sudaro puikią terpę veistis bakterijoms. Todėl vertėtų rinktis medvilninius ar natūralius audinius, kurie leidžia orui laisvai cirkuliuoti“, – tikina L. Vanagaitė.
Dėvimuose drabužiuose pasitaiko net ir toksiškų cheminių medžiagų, kurios gali patekti į organizmą.
Pavyzdžiui, beveik prieš dešimtmetį keli žymūs prekiniai ženklai pateko į skandalo sūkurį paaiškėjus, kad jų drabužiuose yra sveikatai kenksmingo formaldehido. Juoduose drabužiuose ir dažuose, naudojamuose odai dažyti, taip pat neretai randamas sveikatai žalingas p-fenilendiaminas.
„Šios medžiagos ne tik dirgina odą, bet ir gali sukelti anafilaksinį šoką ar vėžį. Vos pastebėjus įtarimą keliančius kūno signalus, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išmesti drabužį iš spintos. Gera žinia ta, kad vis daugiau drabužių gamintojų naudoja ekologiškus audinius ir dažus“, – sako vaistininkė.
Nuospaudos ir nutrynimai – netinkamų batų pasekmė
Anot L. Vanagaitės, avint aukštakulnius gresia lėtinis kulnų, kelių, nugaros ir pečių skausmas, taip pat didesnė tikimybė pasitempti kulkšnį ar susilaužyti koją. Avint juos dažniau nei kelis kartus per savaitę pėdoms sukeliamas stresas dėl nenatūralios kelties. Kasdien vaikštant su aukštakulniais, galima pakenkti pirštų sąnariams, dažniau jaučiama kojų įtampa, kuri ir sukelia skausmą.
„Kai žmogus stovi be batų, kūno svorio spaudimas tolygiai pasiskirsto tarp sąnario ir stuburo ašies. Šis stipriai pasikeičia avint aukštakulnius, mat stuburas lenkiasi į priekį, kad išlaikytų svorio centrą, taip sukeldamas juosmens ir stuburo deformacijas. Tačiau ir lygiapadžiai batai gali pridaryti bėdos – neturint tvirtos atramos, gali kilti kelio, klubo ar nugaros problemos“, – pabrėžia vaistininkė.
L.Vanagaitė pasakoja, kad į vaistinę užsukę pacientai skundžiasi nuospaudomis ir kojų pūslėmis, atsiradusiomis dėl per mažų ar nepatogių batų avėjimo. Ilgai delsiant, pastovus kojų trynimas gali dirginti pėdos sąnarį, o vėliau išsivystyti į artritą. Jeigu problema pastebima laiku, ją galima išspręsti į pagalbą pasitelkus specialius kojų pleistrus ir tepalus nuospaudoms bei nutrynimams gydyti, žinoma, būtina pakeisti ir avalynę.
Susiję straipsniai
