Kai vienos mamos giriasi, kad jų 7 mėnesių kūdikėlis taikiai sėdasi ant puoduko, kitos griebiasi už galvų, nes jų 3 metų darželinukas „varo“ į sauskenes dieną ir naktį.
Kurios teisios: dresiruojančios nieko nenutuokiantį kūdikį, ar laukiančios, kol vaikas pats susivoks.
Pakalbinome vaikų ligų gydytoją dr. Algimantą Vingrą.
Kada laikas kūdikį pradėti pratinti prie puoduko?
Kūdikiai nėra pratinami prie puoduko, vaikai – taip. Pastebėta, kad vaikai naujų įgūdžių įgyja greičiau ir geriau tuomet, kai supranta jų prasmę. Kadangi kiekvienas vaikas tobulėja skirtinga, todėl neįmanoma nurodyti tikslaus laiko, kada konkretų mažylį paradėti sodinti ant puoduko.
Dabar pediatrai pataria kūdikio „nespausti“, kai pats užsinorės sėsti ant puodo, tada tegul ir sėda. O juk anksčiau mamos nuo 6 mėnesių išmokydavo kūdikius daryti į puoduką. Nejau anų laikų kūdikiai buvo gudresni?
Tai, kad kūdikiui buvo sukeliama daug nemalonių emocijų, o mama prarasdavo daug brangaus laiko, kažkodėl nutylima. Jeigu kurią nors mamą ramina pats darbas, kaip procesas, ji gali sodinti ant puoduko tokį kūdikį, kuris pats gerai sėdi. Ne visi 6 mėnesių kūdikiai gerai savarankiškai sėdi, todėl sodinimas ant puoduko juos vargina. Mama gali pasirinkti, ką daryti, nes tai yra jos kūdikis, kuris dar nemoka pasakyti „nedaryk to ar to“.
Darymas į kelnes nuo gudrumo nepriklauso – kūdikio ir vaiko protinė branda priklauso nuo to, kiek laiko ir kaip nuoširdžiai su juo tėvai ir kiti suaugę dirba, ar palieka jį vieną su savo mintimis, apkrauna žaislais, kad tik netrukdytų.
Pediatrai teisinga sako, vaikas puodukui „turi subręsti“.
Anksti sodinti ant puoduko nėra prasmės, nes iki tam tikro laiko (kiekvienam vaikui individualaus) vaiko nejaudina švarios ir nešvarios kelnaitės, sauskelnės, išteptos kojos ir pan. Vienas, lyg nieko nebūtų atsitikę, toliau žaidžia, liečia rankomis šlapias kelnaites, gali tyrinėti savo išmatas. Kitas kai tik atsitiko nelaimė, nepriklausomai nuo to, ar jis su sauskelnėmis ar be jų, tampa neramus, pradeda verkti ar kitaip reikšti savi nepasitenkinimą. Vaiką, kurį jaudina jo patogumo pokyčiai, pratinkite fiziologinius reikalus atlikti į puoduką kuo anksčiau ir netrukus pasieksite teigiamų rezultatų.
Jeigu vaikas parodė norą, kad jam reikalingas puodukas, nedelskite ir tuoj pat jį atneškite.
Kaip turėtų vykti pratinimo prie puoduko „akcija“? Gal pirkti grojantį ar šviečiantį puoduką?
Kol vaikas pats nesubręs poreikiui būti švariam, atrakcioniniai puodukai negelbės.
Puodukas visų pirma turi būti patogus, atitikti vaiko ūgį (vaikas turi sėdėti tiesiai), būti pagamintas iš tokios medžiagos, kuri blogai praleistų šilumą – neatšaldytų sėdimosios vietos, būtų lengvai plaunamas ir džiovinamas. Puodukas neturi būti įmantrus, nes ant tokio atsisėdęs vaikas pradės žaisti ir užmirš, ko ant jo atsisėdo. Jis turi būti ir ne per didelis, toks, kad jį būtų galima pasiimti kelionėn. Vaikai pamėgsta savo puoduką. Ant kitų vaikų puodukų jų nedera sodinti ir higienos sumetimais.
Iki kada normalu, kai vaikas nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi?
Amerikiečių psichologas A. Fromas mano, kad geriausiai vaiką sodinti ant puoduko tuomet, kai jam sukanka 13-15 mėn. Pirmiausia vaikas išmoksta pasituštinti, ir tik po to pasišlapinti į puoduką.
Štai keli patarimai:
Kai vaikas pabunda, tuoj sodinkite ant puoduko, patariama ir sodinti prieš ir po valgio.
Nesodinkite prievarta!
Neverskite vaiko sėdėti ant puoduko ilgiau kaip 10 minučių.
Su vaiku, sėdinčiu ant puoduko, intensyviai nežaiskite, nes išblaškysite mažylį, ir jam gali nepavykti padaryti į puoduką.
Jeigu pavyko pasišlapinti arba pasituštinti į puoduką, vaiką pagirkite.
Jeigu nepavyko, nebarkite, nuraminkite, kad kitą kartą jis tikrai padarys į puoduką.
Elkitės taip, kad nesugadintumėte nuotaikos nei vaikui, nei sau. Šitaip mamos noras tampa vaiko noru, ir mažyliui lengviau išsiugdyti dar vieną būtiną įprotį.
Kartais vaikas, kai jam nuolatos primeni, padaro į puoduką, bet užsižaidęs visada prisišlapina į kelnes. Kaip išugdyti budrumą?
Įrodyta, kad vaikų iki 2 metų, o kartais ir vyresnių, šlapimo pūslę ir išangę reguliuojantys raumenys silpni, todėl neįmanoma jų tobulai ilgėliau valdyti. Dėl to normalu, kad maži vaikai žaisdami kartais pasišlapina ar net pasituština. Už suterštas kelnaites nebarkite, nes kitą kartą vaikas nepasisakys, kad atsitiko „nelaimė” ir žais nešvarus. Tai kenkia, ypač mergaitėms. Teigiamos žaidimo emocijos slopina pūslės signalus tol, kol jie nepasiekia maksimumo. Kai tai atsitinka, raukai, būdami silpni, atsidaro, ir vaikas pasišlapina arba pasituština.
Ar bausti, jei į kelnes pridarė 3-4 metų vaikas?
Negalima bausti. Būtina suvokti, kad vienas vaikas švaros įgūdžius suvokia ir išsiugdo greičiau, kitas lėčiau. Sauskelnės netrukdo įgūdžiams išsiugdyti. Išsiaiškinkite priežastis, kodėl vaikas taip padarė, ir pasistengti jas pašalinti.
Kuo ramiau ir kantriau iškentėsite vaiko nesėkmes, nesugebėjimą atlikti fiziologinių reikalų į puoduką, tuo bus geriau. Visi šeimos nariai vaikui turi būti vienodai atlaidūs.
Žinokite, griežtumu, barimu, priekaištais ar net dovanomis vaikui greičiau teigiamo rezultato nepasieksite. Nepriekaištaukite, nebauskite vaiko už tai, kad jis kartais vis dar suterš kelnaites, nors jau mokės „sėdėti“ ant puoduko.
Kartais mamos, pratindamos vaiką prie puoduko, laiko vargšiuką ant jo kiaurą dieną…
Sodinimas ir ilgas sėdėjimas ant puoduko neturi virsti bausme. Kai vaiką sodinate ant puoduko per anksti, žinokite, kad iš jo reikalaujate to, ko jis dar nei fiziškai, nei psichiškai padaryti negali, nes nesugeba. Vadinasi, savo vaiką skriaudžiate. Dėl to mažylis susierzina, pyksta ir pradeda neklausyti, nenori sėsti ant puoduko, jį pradeda suvokti kaip bausmę. Jeigu vaiką ilgai laikote ant puoduko, jis pyksta dar ir dėl to, kad neleidžiate jam žaisti. Jis nesuvokia, kodėl mama ar kiti suaugusieji taip su juo elgiasi, kodėl ignoruoja jo norus ir su juo visai nepasitaria. Visa tai skatina mažylį priešintis suaugusiųjų nurodymams. Norėdamos suformuoti bet kokį naują įgūdį, niekada nenaudokite prievartos. Sodinimas ant puoduko turi būti susijęs su maloniais pojūčiais.
Atlikdamos bet kokį veiksmą, vaikui lėtai, ramiai paaiškinkite, ką darote. Tą patį kartokite daug kartų. Nenusiminkite, jei vaikas viską suvoks ne tuoj pat, o vėliau. Kai vaikas supras, kodėl jis sodinamas ant puoduko, kelnaitės vis dažniau liks švarios.
Gal refleksus sukelti pasodinus ant puoduko ir pilstant vandenį, kad girdėdamas čiurlenimą kūdikis padarytų į puoduką?
Kai vaikui sukaks 2 metai, į tualetą jį nuveskite vakare prieš miegą, ryte, prieš ir po valgio, prieš eidami pasivaikščioti. Tai darykite prieš užsiimdami kokia nors veikla, o ne pradėjus žaisti, valgyti, išėjus pasivaikščioti, nes vaikas, pradėjęs ką nors daryti, į tualetą neis, nenorės mesti žaidimo, o pradėjęs žaisti – prišlapins kelnaites. Jeigu mažylis visą dieną buvo „sausas“, pagirkite jį. Nepriminkite apie puoduką kas 10 minučių. Už tai, kad prišlapino kelnaites, ilgai nebarkite, nes tai neduos teigiamo efekto. Jeigu vaikas grįžo šlapiomis kelnaitėmis, jį apiplaukite ir permaukite sausomis kelnaitėmis, bet nepriekaištaukite.
Kartais, jau įgijęs reikalingų įgūdžių, vaikas vėl pradeda šlapintis į kelnaites. Tai dažniausiai atsitinka tuomet, kai vaikas dėl ko nors smarkiai sielvartauja, pavyzdžiui, gimė sesutė ir sumažėjo tėvų dėmesys jam, arba pradėjo lankyti darželį.
Nuo kada normaliai augdami vaikai patys nustoja šlapintis į kelnes?
Normaliai augdami 3-3,5 metų berniukai, 2,5-3 metų mergaitės nustoja šlapintis į kelnaites. Nėra taisyklės be išimties. Kai kurie vaikai nustoja šlapintis į kelnaites 4 metų.
Kur laikyti puoduką? Ar puoduką laikyti kambaryje, ar vonioje? Ar vaikas turi puoduką matyti nuolatos prieš akis, kad priprastų?
Puodukas turi būti laikomas greitai randamoje, pasiekiamoje, švarioje vietoje. Matymas nėra priemonė padedanti atlikti funkciją – į jį pasišlapinti ar pasituštinti.
Į skaitytojų klausimus atsakė docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
