Vaikas ir viduriavimo virusai. Kalbėdami apie vaikų viduriavimus, dažniausiai minime rota- ir noro virusus, tačiau vadinamųjų enterovirusų yra visa galybė. Kas tai? Paklausėme docento Algimanto Vingro.
Trys priežastys, kodėl vaikas viduriuoja
Vaikų žarnynas dar nėra brandus, todėl viduriai gali pasidaryti skystesni dėl įvairiausių priežasčių: netiko maistas, dygsta dantys, pasikeitė aplinka, susirgo sloga ir t.t. Tai nėra tikrasis viduriavimas, o tik kurį laiką vaikas tuštinasi skysčiau ir dažniau.
Tikrąjį viduriavimą tėvai iš karto atpažins: vaikas tuštinasi iki keliolikos kartų per dieną, išmatos virtusios beveik vandeniu, skauda ir raižo pilvuką, vaiko savijauta prasta.
Tikrųjų viduriavimų „nei iš šio, nei iš to“ nebūna, išskiriamos 3 pagrindinės viduriavimų priežastys:
- Neinfekcinis viduriavimas, tuomet, kai vaikas gavo maisto, kurio jo organizmas nesugeba pasisavinti.
- Vaistų pašalinio poveikio sukeltas viduriavimas gydant antibiotikais, prasidedantis dažniausiai trečią antibiotikų davimo dieną.
- Infekcinės kilmės viduriavimas, kurį sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys. Juo galima užsikrėsti, kai nepakankamai paisoma higienos, ypač maisto. Šis viduriavimas yra dažniausias.
Infekcinės kilmės viduriavimą dažniausiai sukelia rotavirusai (jų padermių priskaičiuojama 17), norovirusai, adenovirusai, ir kiti virusai. Būtent tie „kiti“ ir vadinami enterovirusais, jie priklauso visai kitai virusų rūšiai, nei rota- ir noro-, tačiau sukelia panašius simptomus.
Kodėl dažniausiai užsikrečia vaikai
Enterovirusai reiškia „žarnyno virusai“, juos jungia bendra savybė – jie dauginasi žarnyne. Užsikrėtęs vaikas ne tik viduriuoja, bet ir karščiuoja, būna įvairiausių kitų požymių, mat enterovirusai veikia beveik visas organų sistemas. Susirgti enterovirusų sukeliamomis infekcijomis gali kiekvienas, tačiau didžiausią riziką patiria vaikai, besilaukiančios moterys ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Vis dėlto šie virusai labiausiai puola kūdikius ir mažus vaikus, todėl yra dažni „svečiai“ lopšelio ar darželio grupėse.
Tai, jog enterovirusinės infekcijos dažniau pasireiškia būtent vaikams, įtakos turi trys veiksniai.
Pirma, kitaip nei suaugusių žmonių, vaikų organizmas neturi pakankamo imuninės sistemos atsako.
Antra, vaikų higienos įgūdžiai nėra tokie geri kaip suaugusiųjų. Nenuostabu, kad dažniau enterovirusų sukeltomis infekcijomis serga tie vaikai, kurie lanko darželius ir mokyklas.
Trečia. Šių infekcijų inkubacinis laikotarpis gana ilgas, vidutiniškai 10–12 dienų, kai kuriais atvejais ir iki 14 dienų, todėl dar nejausdami jokių simptomų vaikai lengvai ir greitai infekciją sukeliantį virusą perduoda vieni kitiems.
Kaip plinta enterovirusai
Enterovirusinės infekcijos paplitusios visose pasaulio šalyse, įvairiausio klimato zonose, cirkuliuoja ištisus metus, o pastaruoju metu sergamumo protrūkiai dažnėja. Kai kurių mokslinių šaltinių duomenimis, enterovirusai net laikomi plačiausiai paplitusia virusų grupe visame pasaulyje. Koks konkrečiai enterovirusas „prasinešė“ darželyje, mokykloje ar šeimoje, paprastai nenustatinėjama, nes enterovirusų šeima labai didelė.
Enterovirusai plinta dviem būdais – oro lašeliniu per tokius organizmo skysčius kaip nosiaryklės sekretas (nuo sergančiojo) ir fekaliniu – per išmatas (nuo viruso nešiotojo).
Kas atsitiks su vaiku
Enterovirusų sukelti negalavimai gali pasireikšti labai įvairiai, o konkretūs simptomai ir jų pasireiškimo sunkumas priklauso nuo viruso serotipo ir vaiko imuninės sistemos. Dažniausiai susirgimas primena peršalimo ligą – pakyla aukšta temperatūra, net iki 39–40ºC, skauda gerklę, parausta ir peršti akys. Enterovirusines infekcijas lydi viduriavimas – tai padeda atskirti ligą nuo įprastų peršalimo ligų. Gydytojai mini ir dar vieną gana dažną enterovirusinės infekcijos formą, vadinamąją rankų-kojų-burnos ligą. Paprastai ši liga pasireiškia pūsleliniu ryklės, delnų ir padų bėrimu ir dažniausiai 1–2 dienas trunkančiu karščiavimu. Kai kuriais atvejais, ypač tarp vaikų iki 5 metų, liga pasireiškia tik bėrimu, kuris trunka apie 3–5 dienas.
Gydymo nėra, bet padėti reikia
Kai vaikas suserga enterovirusine infekcija, gydytojas skirs tik simptomus lengvinančius vaistus, priklausomai nuo ligos išraiškos. Jei karščiuoja, – reikės duoti vaistų nuo temperatūros, jei skauda gerklę, – nuo gerklės skausmo, jei atsirado sloga, – lašų į nosį ir t.t., kadangi enterovirusines infekcijas lydi viduriavimas, bus skirtas kursas gerųjų bakterijų, kurios trumpina viduriavimo trukmę ir padeda žarnynui atsigauti. Probiotikai – tai gerosios bakterijos, jos subalansuoja žarnyne tarpstančių bakterijų, grybelių ir virusų lygį, palaiko sveiką žarnyno gleivinę. Probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams. Apsigyvenusios žarnyne, gerosios bakterijos pakeičia jo pH terpę į rūgštesnę. O žarnyno infekcijų sukėlėjai negali pakęsti „rūgštaus gyvenimo“ ir tokiomis sąlygomis žūva. Idealus laikas vartoti probiotikus – prieš pat einant miegoti, kadangi naktį žarnyno veikla ne tokia aktyvi. Pavartojus probiotikų vėlai vakare, kai žarnyno judesiai aprimę, yra didesnė tikimybė, kad jie ramiai tarps viduje, pasidalys ir veikiausiai integruosis į žarnyną.
Kaip elgtis, kad nesusirgtų
Visada straipsnių apie ligas pabaigoje paklausiame gydytojų – o ką daryti, kad vaikas nesusirgtų?
Enterovirusinės infekcijos turi tą patį standartą, kaip ir kitos užkrečiamos ligos, o to standarto puikiai išmokome per COVID-19 pandemiją. Pasikartosime, kad svarbu dažnai ir kruopščiai plauti rankas su vandeniu ir muilu, gerai nuplauti maisto produktus, vaikų darželiuose ir žaidimų kambariuose dezinfekuoti žaislus, aplinkos paviršius.
O svarbiausias gydytojų patarimas – po ligos neskubėkite vaiko vėl leisti į darželį ar mokyklą. Jeigu vaikui nustatyta enterovirusinė infekcija, jis į darželį ar mokyklą gali eiti tik pasibaigus inkubaciniam periodui, kuris trunka 14 dienų.
Beje, persirgus vieno iš enterovirusų sukelta liga, žmogus tam virusui tampa atsparus, tačiau kadangi šių virusų tipų yra labai daug, panašią ligą gali sukelti artimas buvusiajam virusas.
„Mamos žurnalas“
