Šalyje vis garsiau diskutuojama, kaip stabdyti mažėjantį gimstamumą ir skatinti šeimas ryžtis vaikams. Valstybė siekia tai daryti finansinėmis ir socialinėmis priemonėmis, tačiau tuo pat metu priimami prieštaringi sprendimai – viena po kitos uždaromos šeimų pasitikėjimą pelniusios gimdymo įstaigos, kuriose moterys jaučiasi saugios ir išgirstos. Tarp jų – ir Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai.
LSMU Kauno ligoninė teigia, kad sprendimas grindžiamas medicininiu, organizaciniu ir ekonominiu požiūriu – mažėjant gimdymų skaičiui mažėja finansavimas, o visą parą veikiančios komandos užtikrinimas reikalauja didelių resursų.
Tačiau visuomenė sunerimusi – ar gimdymo įstaigai įvertinti pakanka tik finansinių rodiklių? „Šimtai šeimų viešai išreiškė norą gimdyti būtent Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose. Jeigu tokios galimybės neliks, dalis jų svarsto atidėti sprendimą turėti daugiau vaikų arba jo visai atsisakyti. Kiek Lietuvai kainuoja vienas negimęs vaikas? O jei tokių – šimtai?“ – klausia iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ įkūrėja Jarūnė Rimavičė. Ši iniciatyva jau sulaukė tūkstančių žmonių palaikymo visoje šalyje.
Ar vienas modelis tinka visoms?
Pastaraisiais metais Lietuvoje nuosekliai mažėjo gimdymo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius. Po sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos buvo uždaryti keli regionų akušerijos skyriai, o 2025 m. Kaune veiklą nutraukė ir P. Mažylio gimdymo namai. Jų veikla buvo perkelta į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrių. Būtent į šį skyrių dabar planuojama perkelti ir Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus.
Kaune veikiančios LSMU Kauno ligoninė ir LSMU Kauno klinikos siekia stiprinti savo teikiamas paslaugas, tačiau abi įstaigos atstovauja tam pačiam – ligoninės stacionaro – gimdymo priežiūros modeliui. Pasak iniciatyvos autorių, toks modelis negali atstoti natūralaus gimdymo centro, grindžiamo kitokia priežiūros filosofija, skirto mažos rizikos nėštumams ir atliepiančio specifinius šeimų poreikius.
Šiuo metu Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, užtikrinanti natūralaus gimdymo centro alternatyvą. Tokių įstaigų veikla yra skatinama ir pilnai veikia išsivysčiusiose šalyse, tad iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ autoriams ir ją palaikančioms šeimoms kyla pagrįstas klausimas: kodėl optimizavimo vardu atsisakoma išskirtinio, nedubliuojamo gimdymo priežiūros modelio, kai stacionarines paslaugas teikia kelios įstaigos?
Akušerė ir tinklaraščio „Sumani mama“ autorė Marija Mizgaitienė sako, kad vienas gimdymo modelis negali atitikti visų moterų ir šeimų poreikių, todėl pasirinkimo galimybė gimdymo priežiūroje yra itin svarbi.
„Vienoms saugumą suteikia tik didelė ligoninė su visais įmanomais reanimacijos skyriais fone, kitoms ligoninės šurmulys, medicininės aparatūros gausa ir nuolat besikeičiantys veidai kelia didžiulį stresą. Šioms moterims saugumas reiškia ramybę, lėtą tempą ir namus primenančią aplinką“, – teigia ji.
Pasak akušerės, šis tarpinis variantas tarp gimdymo namuose ir didelės ligoninės yra svarbus kaip reali pasirinkimo galimybė: jis leidžia suderinti medicininį saugumą su pagarba natūraliam gimdymo procesui ir individualiems gimdyvių bei šeimų poreikiams.
Norima uždaryti geriausiai Lietuvoje vertinamus gimdymo namus
Visuomenėje kylant nerimui dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų ateities, savo poziciją viešai reiškia ir žinomi žmonės. Atlikėja Ieva Zasimauskaitė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad svarstant apie antrą vaiką viena svarbiausių aplinkybių jai yra būtent gimdymo vieta.
„Kai sužinojau šią naujieną, sunerimau: „O, Dieve! Aš kažkaip net nenoriu galvoti apie gimdymą. Nelieka to, ką kūrė ne tik personalas, bet ir ten gimdančios mamos. Ir sako, jog viskas bus tiesiog perkelta į kitą vietą, nes reikia taupyti. Bet ar tikrai viskas? Ar tikrai įmanoma perkelti energetiką? Tą jausmą? O kaip gimdymas vandenyje? Puikiai atnaujintos šeimos palatos, kuriančios namų atmosferą?” – rašė ji.
Pasak jos, ypač sunku suprasti, kodėl tuo metu, kai viešai kalbama apie gimstamumo skatinimą ir šeimų palaikymą, planuojama atsisakyti vienos jaukiausių ir šeimų labiausiai vertinamų gimdymo vietų Lietuvoje.
Gimdymo patirtis – ne tik medicininis klausimas
Prenatalinės ir ankstyvosios raidos psichologė Inga Drupienė akcentuoja, kad gimdymo patirtis turi ilgalaikį poveikį moters psichologinei sveikatai, ryšiui su kūdikiu ir net sprendimui dėl šeimos planavimo.
„Gimdymo aplinkos pasirinkimo galimybė nėra tik komforto klausimas – tai esminė psichologinio saugumo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką gimdymo patirčiai“, – pabrėžia ji.
Šią mintį papildo akušerės M. Mizginaitės įžvalgos. Pasak jos, emocinė aplinka gimdymo metu turi tiesioginį fiziologinį poveikį: „Moksliniai tyrimai patvirtina, kad saugumo jausmas, privatumas ir rami aplinka tiesiogiai lemia pagrindinio gimdymo hormono – oksitocino – išsiskyrimą. Jei moteris jaučia baimę ar įtampą, organizmas pradeda skirti streso hormonus, kurie gali slopinti sklandžią gimdymo eigą.“
Specialistės teigimu, stresinė aplinka gali turėti labai konkrečias pasekmes: gimdymas gali sulėtėti ar sustoti, stiprėja skausmas, didėja intervencijų tikimybė. Be to, neigiama gimdymo patirtis siejama su didesne pogimdyminės depresijos ir potrauminio streso rizika.
Inga Drupienė atkreipia dėmesį, kad gimdymo patirtis gali būti svarbi ir demografinių sprendimų kontekste.
„Kalbant apie demografinius iššūkius, svarbu suprasti, kad sprendimas turėti daugiau vaikų gali būti tiesiogiai susijęs su ankstesnėmis gimdymo patirtimis.“
Investicijos – milijoninės, sprendimai – skuboti?
2018 metais į Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus investuota apie 7 mln. eurų – įrengtos modernios gimdyklos, šeimos kambariai ir naujagimių priežiūros patalpos. Todėl planuojamas perkėlimas kelia klausimų ne tik dėl jau padarytų investicijų panaudojimo, bet ir dėl papildomų lėšų, kurių pareikalaus pats perkėlimo procesas.
Sprendimas atrodo skubotas ir dėl to, kad po P. Mažylio gimdymo namų uždarymo praėjusių metų spalį dar nebuvo pakankamai laiko įvertinti, kaip realiai pasiskirsto gimdyvių srautai ir ar likę padaliniai gali juos sklandžiai atliepti.
Viešojoje erdvėje vis dažniau siūloma vietoje perkėlimo pilnai įveiklinti Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, juose koncentruojant mažos rizikos gimdymus ir taip mažinant tretinio lygio stacionaro apkrovą.
Šeimų balsas turi būti išgirstas
Reaguodamos į planuojamus pokyčius, šeimos subūrė iniciatyvinę grupę „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ ir parengė peticiją, kurią iki kovo 22 d. jau buvo pasirašę daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų.
Per pastarąsias savaites tapo akivaizdu, kad Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai nėra tik viena iš daugelio gydymo įstaigų. Tai vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio mažos rizikos gimdymo alternatyva, kuria šeimos realiai pasitiki ir kurią jos aktyviai gina.
Todėl sprendžiant šios įstaigos ateitį būtina vertinti ne tik finansinius ar organizacinius rodiklius, bet ir paslaugos kokybę iš šeimų perspektyvos. Gimdyvės ir jų šeimos aiškiai sako, kad tokio modelio naikinimas joms reikštų ne kokybės gerinimą, o pasirinkimo mažinimą ir gimdymo priežiūros blogėjimą.
Demografinė situacija negali būti priežastis atsisakyti pasirinkimo. Priešingai – ji turėtų būti priežastis išsaugoti ir stiprinti tai, kas šeimoms suteikia saugumo, pasitikėjimo ir drąsos planuoti daugiau vaikų. Jei Lietuvai iš tiesų rūpi jos demografinė ateitis, tai turi atsispindėti ne tik viešuose pareiškimuose, bet ir konkrečiuose sprendimuose.
Turėti tokią unikalią ir šeimų itin vertinamą gimdymo įstaigą Lietuvai yra didžiulė vertė, sukurta tik ypatingai savo darbui atsidavusių žmonių dėka. Todėl sprendimas ją uždaryti yra visiškai priešingas tam, ko šiandien reikia mūsų valstybei. Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai galėtų tapti strategiškai valstybės palaikomu ir vystomu pavyzdžiu, atskleidžiančiu, kokia pagarbi, saugi ir šeimai palanki gali būti gimdymo patirtis. Tai iki šiol neišnaudotas potencialas – ši įstaiga galėtų veikti kaip pozityvus etalonas nacionaliniu mastu, stiprinantis moterų pasitikėjimą gimdymo sistema ir drąsinantis jas planuoti daugiau vaikų. Šio modelio išsaugojimas, nuoseklus plėtojimas ir gerosios praktikos sklaida galėtų realiai prisidėti prie ilgalaikio Lietuvos demografinės situacijos gerinimo.
Šeimos ir toliau sieks, kad jų balsas būtų girdimas tiek instituciniu lygmeniu, tiek viešojoje erdvėje.
Šiandien klausimas jau nebėra, ar Lietuvai reikia tokių gimdymo namų. Klausimas – ar kaip valstybė siekiame tik trumpalaikio finansinių rodiklių gerinimo, ar kuriame sistemą, kuri ilgainiui stiprintų Lietuvos demografinę situaciją.
PRANEŠIMĄ SPAUDAI RENGĖ MIGLĖ PAŠNIKOVIČĖ
Susiję straipsniai
