Kaip gimdo akušerės, kurios yra gimdymo profesionalės? Ar joms galioja batsiuvio be batų taisyklė, ar atvirkščiai?
Pasakoja akušerė Laura Dabašinskienė, atstovaujanti mamų bendruomenei „Mano mama juda“, dirbo akušere Santaros klinikose, dabar – Tauragės ligoninėje. Augina dvi dukras.
Vyrauja nuomonė, kad medikės dažniausiai gimdydamos patiria komplikacijų. Tokių istorijų, kai akušerėms nepasiseka, tikrai yra. Vienai mano draugei akušerei po epidūrinės nejautros sustojo kvėpavimas. Kitai teko gimdyti vaikutį kojine pirmeiga.
Sau stengiausi įteigti, kad man taip negali būti ir tikrai nebus. Ta savitaiga ir lėmė, kad abu mano gimdymai buvo puikūs. Dirbdama mačiau įvairių komplikacijų – vakuumą, virkštelės užsisukimą, traukimą replėmis, pridususį vaiką. Mintyse užsifiksavau – man taip nebus, o jeigu bus, šalia yra geriausia pagalba ir man padės. Visoms moterims sakau – blogos mintys prisišaukia. Kuo daugiau galvoji ir jaudiniesi, tuo labiau tikėtina, kad prisišauksi. Mačiau daug akušerių, kurios gimdo įsitempusios, nervingos. Jeigu nervinuosi ir jaučiu įtampą savo galvoje, tai įtampa bus ir apačioje, tiesa?
Mano gimdymų istorijos pozityvios, todėl noriu papasakoti ir nuraminti kitas medikes – galite gimdyti labai lengvai, jeigu pasiruošite ir save tam nuteiksite. Žinoma, gimdymas yra toks dalykas, kuris gali pasikeisti akimirksniu, – iš mažos rizikos tapti didelės.
Papildomai gimdymui nesiruošiau, bet prašiau savo draugių akušerių (kurios gimdė), pasidalinti, kaip jos iškentėjo skausmą, ką darė. Mano nuomone, gilintis į blogas gimdymo istorijas neverta. Ypač nepatariu skaityti forumų, kurie nuteikia prieš medikus. Situacija – perskaitysite, kad „toje ligoninėje personalas tragiškas, nemandagus“ ir nuvažiuosite priešiškai nusiteikusi, pasiruošusi kovoti.
Gimdymas nėra SPA procedūra, bet viskas prasideda galvoje, nuo moters požiūrio į jį – į gimtadienį juk nevažiuojame surūgę ar pilni neigiamų emocijų? Kontaktas su medikais gimdant yra esminis, o kaip tu šauksi, taip tau ir atsilieps.
Moterims pasakoju, kiek daug lemia nusiteikimas, bendravimas su personalu. Moterys sako – „ką man sakys, tą ir darysiu, nenoriu pasirodyti nemandagi“. Bet iš kur medikai gali žinoti, ko jūs norite, jeigu jūs pačios nepasakote? Moterys turi viziją apie savo gimdymą, bet kai atvažiuoja, jos tyli ir nebendrauja, nieko nesako.
Pirmąją dukrą gimdžiau P. Mažylio gimdymo namuose Kaune. Apie šiuos gimdymo namus liko daug sentimentų, gaila kad tokie nuostabūs namai su personalu užvėrė duris. Nuvažiavau pasitikrinti, vos prasidėjus paruošiamiesiems sąrėmiams! Kaip akušerė, puikiai žinojau, kad reikia laukti reguliarių sąrėmių ir tik tada vykti į gimdymo stacionarą. Tačiau nežinia ir gimdyvės jautrumas padarė savo. Kaip dažniausiai būna, nuvykau per anksti.
Namai buvo 5 km nuo ligoninės, grįžome. Visą dieną vaikščiojau, ėjau į dušą, sukau dubenį, žiūrėjau per TV laidas apie gyvūnijos pasaulį. Sąrėmiai nebuvo labai skausmingi, tarpuose net pasnausdavau. Vyras padarė valgyti – nors žinojau, kad negalima, bet visą dieną dirbau (gimdžiau), todėl labai išalkau. Taip praėjo visa diena, be jokio chaoso ir panikos, savoje namų aplinkoje.
Vėl nuvykome į skyrių, tačiau kai atvykome, atsidarymas buvo tik 4 cm! Pakraupau. Maniau, jog šį kartą nuvažiavus gimdymas bus gerai įsibėgėjęs. O Dieve, nuo ryto sukau dubenį, o niekas nepasikeitė? Vis dėlto pasikeitė. Vaikas puikiai įsistatė į dubenį. Ligoninėje man nuleido vandenis ir per 2 valandas kaklelis atsidarė likusius centimetrus.
Mamas noriu nuraminti, kad jei labai ilgai neatsidarinėja kaklelis, organizme procesas vis tiek vyksta, vaikas leidžiasi į mažąjį dubenį. Dėl mano atliktų pratimų – esu dėkinga savo žinioms ir sportui – leidau vaikučiui idealiai įsistatyti į dubenį, o paskui dėl to ir pats gimdymas buvo lengvesnis.
Per antrąjį gimdymą pasikartojo panaši istorija. Iš vakaro nuėjome į kiną ir pajutau sąrėmius. Bet supratau, kad paruošiamieji. Ką gi, lekiame į Lino Adomaičio koncertą Kauno pilyje. Tačiau nerimas vėl mane nuginė ne į koncertą, o gimdymo namus. Atsivėrimas buvo 2 cm. Per naktį nieko neįvyko. Nuleido vandenis ir pasiūlė lašinti oksitociną, tai vienas iš skatinimo būdų. Maloniai paprašiau: „Daktare, o gal neskubėkime, palaukime valandą ar dvi“. Gerai, sutiko, jei taip nori. Per tą laiką man sėkmingai užsivedė gimdymo eiga, gimė dukrytė.
Neila Ramoškienė
Nuotraukos Malvinos Visockės
Susiję straipsniai
