Vienoje šeimoje anksčiau, kitoje – vėliau ateina dramatiška diena, kai reikia ieškoti auklės. Čia stipriais pasijus tie, kurių mažylius sutinka prižiūrėti močiutės arba mama gali pasėdėti namuose, kol vaikutis subręs darželiui. Tik, deja, tokių išrinktųjų – mažuma. Kalbamės su psichologe Erika Kern.
Kada geriausia vaiką palikti auklei? Sakoma, kad yra tam tikri jautrieji kūdikystės ir vaikystės periodai, kai vaikas liguistai prisirišęs prie mamos, nepaleidžia jos net į tualetą. Kaip nepataikyti į tuos periodus?
Vaiką auklei geriausia palikti ne anksčiau kaip vienerių metų. Žinoma, nekalbu apie trumpus, valandinius mamos išvykimus „pasižmonėti“. Pirmaisiais gyvenimo metais svarbiausias ryšys – mamos ir kūdikio.
Per šį ryšį vaikas susipažįsta su pasauliu. Žinoma, galima sakyti, kad kūdikis tą patį gali sėkmingai daryti ir su kitais suaugusiaisiais: tėčiu, močiute, aukle… Deja, tik vienas (turiu galvoje ne du ir ne trys) suaugęs žmogus yra pats svarbiausias pirmaisiais gyvenimo metais. Paprastai juo tampa tas, kuris daugiausia laiko praleidžia su vaiku. Įprasta, kad tai yra mama.
Šio ryšio pagrindu susidaro visi kiti vaiko santykiai. Nuo šio ryšio stiprumo ir saugumo priklauso tai, kiek vaikas sugebės pasitikėti kitais žmonėmis, kurti saugius ir artimus santykius, siekti ilgalaikių, stabilių santykių su žmonėmis. Jei neturite galimybės auginti vaiko iki metų, tikrai nuoširdžiai užjaučiu, tačiau jei tai įmanoma, būtinai tuo pasinaudokite. Šio ryšio, kuris turi susidaryti per pirmuosius metus, vėliau jau nesukursi ir neatstatysi.
Jei auklė ar močiutės vaiką augina nuo pirmųjų dienų, būtų prasminga iš anksto pasirūpinti, kad šie žmonės šalia vaiko būtų iki jo suaugusio gyvenimo, na bent jau iki 16 metų.
Žinau, kad tai neįmanoma, kai kalbame apie auklę, tačiau tuo noriu pabrėžti jūsų sprendimo dirbti ar nedirbti, kol vaikui nesuėjo metai, svarbą. „Pirmųjų metų žmogus“ yra svarbiausias asmuo visame vaiko gyvenime, tad jo išėjimas ar pakeitimas vaikui yra didžiulė trauma ir reiškia beveik tą patį, ką reikštų tėvų mirtis. Kartais tiesa yra žiauri.
O visi kiti periodai – jau labai subjektyvūs kiekvienoje šeimoje. Jei trejų metų vaikas nepaleidžia mamos net į tualetą, tai jau ne vaikystės periodas, bet jų santykių dalis.
Auklė ar darželis – kaip apsispręsti? Ar yra vaikų, kurie sutverti tik darželiui, arba tik auklėms?
Tokių vaikų, kurie sukurti auklėms, beveik nėra. Tačiau gali būti išimčių. Tikrai yra šeimų, kurios negali vesti savo vaiko į darželį dėl vaiko sveikatos ar fizinių ypatumų. Jei 4-7 metų vaiko negalite vesti į darželį dėl jo emocinės savijautos, tai nereiškia, kad šis vaikas netinka darželiui. Tokiu atveju jums reikia specialistų pagalbos.
Darželis – pirmoji mažoji vaiko visuomenė. Prasminga, kad nuo 4 metų vaikas mokytųsi dalintis, būti kartu tarp bendraamžių, žaisti kartu. Jei iki mokyklos tėvai neveda vaiko į darželį, prasminga jį vesti į mokyklėles, leisti susitikti su vaikais įvairioje aplinkoje, kur suaugusiųjų dalyvavimas būtų tik šalutinis.
Nebūtina vaiko vesti į darželį ir anksčiau nei ketverių metų. Iki tokio amžiaus vaikui bendraamžiai (na bent jau daugumai vaikų) nėra iš principo reikalingi jo asmenybei vystytis, tad jam darželis nekenks, bet ir nereikalingas.
Jaunesnį nei trejų metų vaiką į darželį vesčiau tik dėl vienos svarios priežasties – pinigų trūkumo auklei. Tai vienintelis poreikis vaiką „atiduoti“ į darželį anksčiau, nei jam sukako treji. Net jei namuose jį augina lepinanti močiutė, darželis dvejų metų vaikui – ne išeitis. Šiame amžiuje jau geriau lepinimas nei bendruomenės (tokiame amžiuje tai panašiau į džiungles) taisyklės.
Iki trejų metų vaikui dar labai svarbus individualus dėmesys ir globa. Šurmulio, triukšmo, stumdymosi ir konkurencijos vaikui dar visai nereikia. O išmokti bendrauti su bendraamžiais dar nesubrendęs poreikis. Net jei jūsiškis muškietininkas apkulia vaikus smėlio dėžėje, darželis jo neišmokys, kol jis pats nebus pasirengęs mokytis prisiderinti. O tam ateis laikas, dažniausiai ne anksčiau kaip ketverių metų.
Kaip susirasti auklę? Ar tikite atsitiktine sėkme? O gal vis dėlto geriausia pasikliauti rekomendacijomis?
Atsitiktinė sėmė – tai tas pat, kas ištekėti už pirmo jums nusišypsojusio vyriškio. Kiek šansų, kad santuoka bus sėkminga?
Rekomendacijos – vienas iš paprasčiausių auklių tikrinimo būdų. Tik reikia tikrinti ne rašytines rekomendacijas, o skambinti šeimoms, kuriose prieš tai dirbo toji auklė. Gali būti, kad rekomendacijas teikianti mama yra auklės giminaitė ar draugė, tad rekomendacijos nebus objektyvios. Jei turėtumėte laiko susitikti su rekomendacijas teikiančiu asmeniu, sužinotumėte daugiau.
Net jei kalbėsite telefonu, būtinai pasiteiraukite, kurias sritis būtų galima išskirti, kaip auklės stiprybes, ir kurias – kaip trūkumus. Kas jai lengviausiai sekdavosi, kas būdavo sunkiau. Kokius darbus auklei patikėdavo šeima, kaip auklei sekėsi tai daryti.
Vienas slidžiausių būdų ieškant auklės – pasikliauti pažįstamų rekomendacijomis. Dažniausiai taip rekomenduojamos moterys, kurioms reikia darbo, tačiau vargu ar jos turi pakankamai motyvacijos gerai dirbti auklėmis. Jei priimsite žmogų pagal pažįstamų rekomendacijas, jums bus sunkiau jį atleisti.
Ieškoti auklės – tai tas pat, kas ieškoti darbuotojo įmonėje. Jei to nedarote savo darbe, šansas, kad išsirinksite jums tinkamą žmogų, prilygsta stebuklui. Dauguma mamų taikstosi su tuo, ką turi.
Jei įmanoma, geriau kreiptis į auklių agentūras. Esu girdėjusi, kad galima testuoti savo kandidatus, vadinasi, galima gauti specialisto konsultaciją apie konkretų žmogų.
Jei auklės ieškote savo jėgomis ir galite pavartyti interneto puslapius, paieškokite informacijos apie tai, ko klausinėja darbdaviai būsimojo darbuotojo įdarbinimo pokalbio metu. Jei rasite informacijos darbdaviui, ji padės jums apgalvoti pokalbio struktūrą. Galbūt šie mano patarimai pasirodys tiesmuki, bet renkantis auklę reikia ir „kietumo“.
Tad:
Su kandidatėmis į aukles susitikite ne vieną kartą.
Neskubėkite.
Pirmojo pokalbio metu darbo sąlygų detaliai neaptarinėkite.
Negaiškite laiko kandidatėms, kurios jums nepatiko iš karto.
Ilgiau pakalbėkite su tomis, kurios sukėlė susidomėjimą.
Atsiprašykite, kad turite svarbių reikalų, jei kalbėtis reikės su itin kalbia kandidate (juk tai irgi informacija).
Atkreipkite dėmesį į smulkias detales, elgesio, kalbos manierą. Net jei nesuprantate, ką tos detalės jums reiškia, užsirašykite (kai susitiksite su daugiau kandidačių, gali būti, kad suprasite – juk kartais intuicija geriau atpažįsta žmones nei mūsų protas, tad visokia informacija svarbi).
Sutarkite, kad pirmosios dienos – bandymas, tik po to jūs priimsite sprendimą, ar auklė dirbs.
Kokios auklės reikia vaikui? Ar renkantis reikėtų atsižvelgti į vaiko būdą, temperamentą?
Be abejo. Auklės būdas turi atitikti vaiko temperamentą. Jūs gerai pažįstate savo vaiką, tačiau visai nežinote, kokius bruožus vertina jūsų auklė. Jau pirmojo pokalbio metu paklauskite: kokius žmonių bruožus ji vertina labiausiai, o kokie bruožai ją pykdo, erzina. Pasakykite, kad jūs, be abejo, žinote, kad jai patinka vaikai ir ji juos myli, tačiau vaikai būna labai skirtingi, o kokie vaikų bruožai jai patinka labiausiai. Kokį ji įsivaizduoja svajonių vaiką. Kaip ir visi žmonės, vaikai būna geri, kartais – ne tokie geri. Kokius dalykus ji vertintų kaip netinkamą elgesį.
Lai auklė tiesiog pasvarsto, pakalba. O jūs – vertinkite mintyse jos atsakymus.
Žinodami auklės požiūrį, lengviau nuspręsite, ar jūsų vaikui toks charakteris tinka, ar ne. Tarkim, auklė sako, kad jai ypač nepatinka, kai išlepintas vaikas komanduoja suaugusiems. Jūs gerai žinote, kad jūsiškis – mėgėjas pavadovauti. Akivaizdu, kad su šia aukle jūsų vaikui bus nelengva.
Kokias auklės savybes reikėtų labiau vertinti? Mamos pabrėžia tvarkingumą, o gal vaikui svarbiau mokėjimas bendrauti?
Tvarkingumas – gal ir svarbi savybė, tik ką ji turi bendro su vaikų auklėjimu, nelabai suprantu. Jei auklė tik tvarkinga, bet nesupranta, kaip elgtis su vaikais, jūsų namai blizgės, o vaikai bus apleisti. O jei ji tvarkinga ir moka auklėti vaikus, rezultatas jau bus kitoks. Žinoma, jei auklė apsileidusi, ji taip pat žiūrės ne tik į tvarką, bet ir į darbą. Jei auklė tik netvarkinga, ji gali būti ypač kūrybinga. Kokius stebuklus su jūsų vaikais gali nuveikti kūrybinga auklė, tvarkingoji gali tik svajoti. Žinoma, svarbiausia jūsų nuomonė. Jei tvarka jums gyvybiškai svarbi, su kūrybingomis auklėmis geriau nerizikuokite.
Mokėjimas bendrauti – esminė, visoms auklės privaloma savybė. Tai gebėjimas kalbėtis su jumis, su vaikais (ne iš aukšto, ne pernelyg vaikiškai), girdėti ir išklausyti.
Kaip pačiai mamai įveikti „auklės atsiradimo“ krizę?
Laukti, kol ji praeis ir guostis, kad visoms praeina.
Kaip Jūs pati ieškojote auklės?
Turiu du vaikus, kuriuos kartkartėmis paaugindavo auklės. Mano kelyje, kaip ir daugumos mamų, buvo ir puikių pasirinkimų, ir klaidų. Visada geriau sekdavosi tada, kai turėdavau tam pakankamai laiko, suplanuodavau savo veiksmus, apgalvodavau pokalbius, ko aš noriu, kokie mano tikslai. Visada padeda galimybė pasitarti. Dažnai pasitardama tiesiog sudėlioju visus „,už“ ir „prieš“, pašnekovo reikia tik tam, kad paklausytų.
Ar auklės rinkimuose turi dalyvauti tik mama, ar visi šeimos nariai?
Jei auklę renka visi šeimos nariai, mama patiria mažiau streso dėl atsakomybės už parinktą žmogų. Kai dalyvauja visa šeima, tai gali tapti savotiška šeimos pramoga, irgi sumažinančia įtampą. Tokiais atvejais visada padeda kitų žmonių (sutuoktinio, mamos, vaikų) nuomonė.
Ar pajutus, kad vaikui auklė nelabai tinka, verta ieškoti kitos? Juk tai alinantis darbas, gal neverta kankintis, juk po metų vaikas eis į darželį…
Jei auklė netinka tik šiek tiek, gal galima ir palaukti. O štai jei auklė visai netinka, geriau ją keisti. Auklės atleidimas iš darbo tik nedaugeliui žmonių yra lengvas ir paprastas dalykas. Jei jau nusprendėte kentėti, vis tiek nepalikite taip, kaip yra, tarkitės, kad auklė keistų savo elgesį, nurodykite konkrečiai, kokio elgesio tikitės.
Kaip patikrinti, ar auklė sąžininga, juk kūdikis nepasakys…
Turbūt daugumai mamų teko matyti paslėptos kameros siužetus apie auklių elgesį. Auklės sąžiningumo taip lengvai nepatikrinsi. Pasitikėti žmonėmis – gerbtina savybė, tačiau visiškai pasitikėti svetimu žmogumi sudėtinga, o jei dar nesi žmonių elgesio ekspertas, tai išties sunki užduotis. Girdime istorijų apie tai, kaip auklės išsineša namo maistą, skalbimo miltelius, pasakoja nebūtas istorijas apie šeimas. Jei auklei jūsų šeima pirmoji ir negalite apie ją paklabėti su buvusia šeima, turbūt privaloma stebėti. Kai kurios mamos tikrina auklių rankines. Man toks elgesys nepriimtinas ir nepagarbus.
Pakankamai garbingu atrodo susitarimas priimant į darbą, kad jei namuose kas nors dings, mama nesiaiškins ir nedirbs detektyvu, tiesiog atleis auklę.
Kai esate apsisprendimo kelyje:
Kol vaikui nesuėjo metai, nė negalvokite apie auklę.
Nebūtina vaiko vesti į darželį anksčiau nei jam sueis ketveri metai.
Ieškodami auklės prašykite rekomendacijų, tačiau aklai jomis nepasitikėkite – rekomenduoti gali ir auklės draugė ar giminaičiai, kurie nebus objektyvūs.
„Mamos žurnalas“
