Samdome auklę. Karantinas sudrebino auklių rinką, tačiau atnešė ir gerų naujovių. Apie šeimų, samdančių aukles, aktualijas kalbamės su agentūros „Mama ir auklė“ vadove Ieva Augustiniene, www.aukles.lt
Ieva, kaip pirmoji karantino banga palietė jūsų darbo rinką? Kaip elgėsi klientai? Ar skubiai atleido savo aukles ir nebeieškojo kitų iki pat karantino pabaigos?
Maniau, kad turinčios dirbti iš namų šeimos – be darželių, be mokyklų, patiriančios įtampą keičiant įprastus darbo metodus – plūstels į agentūrą ieškodamos laikinų variantų, tačiau nutiko atvirkščiai. Maniau, būsiu ta, kuri dažniau primins apie saugumą, o išėjo, kad visi nauji potencialūs klientai tiesiog saugiai užsibarikadavo namuose ir sodybose.
Tie, kurie susirado aukles iki karantino, džiaugėsi laiku tai padarę. Pirmiausia, žinoma, visiems buvo nerimo: ar pati auklė neatsisakys dirbti, o jei neatsisako, – kaip tai padaryti saugiai? Dauguma auklių nevairuoja, tai apsunkino situaciją (viešasis transportas).
Problemų sukėlė ir momentai, apie kuriuos nepagalvotum, – pvz., šeima gyveno sostinės dangoraižyje, ir jos auklė visiškai nenorėjo per karantiną važinėti nuolat pilnu liftu.
Apie skubų atleidimą girdėjau tik vieną istoriją. Ir po mėnesio –didžiulį apgailestavimą. Auklė nebesutiko sugrįžti… Tačiau buvo ir labai gražių susitarimų. Pvz., auklė tiesiog ateidavo nuvalyti dulkes namuose ir pašerti katiną, kol šeima buvo sodyboje, o atlyginimą gavo tą patį. Suprantama, kad auklės lojalumas šiai šeimai dar labiau išaugo.
Kaip išgyvenote jūs – agentūra? Ar atėjo į atranką nors viena auklė?
Per karantiną pasidžiaugiau dirbanti su išties patikimais klientais. Visi iki vieno, kurie tuo metu buvo jau išsirinkę aukles, sumokėjo už paslaugas. Tačiau nauji klientai dingo kaip nušluoti. Aukles „priėmiau“ į atrankas tik internetu. Juk jei rimtai ribojame kontaktus, taip ir turi vykti: ir dėl šeimų, ir pačių auklių saugumo. Aš juk – irgi kontaktas. Nors mano biuro paviršiai buvo dezinfekuojami, man neatrodė saugu priiminėti interesančių srautą.
Beje, vyresnio amžiaus moterys, kurios norėjo darbo, kuo puikiausiai susiorganizavo, kas joms ir kur prijungtų vaizdo pokalbius. Darbo mums buvo daug, bet daugiausia – nukreipto į ateitį. Atrankos internetu užtrunka ilgiau, nes auklėms nufotografuoti tą, atsiųsti aną, užpildyti šitą užtrunka ilgiau nei tiesiog parašyti ranka ar paduoti dokumentą.
Ko karantinas išmokė? Minėjote, kad dabar atrankos kuo puikiausiai gali vykti nuotoliniu būdu, tačiau esate sakiusi, kad jums labai svarbu pamatyti žmogų, kaip jis apsirengęs, ar sutvarkyti nagai, dantys, ar jis nedvokia prakaitu. Kaip tuos niuansus pastebite zoom’u?
Auklės ir nuotolinis būdas – gana sudėtinga tema. Esu minėjusi, kad dauguma auklių – beviltiškos kalbėtojos telefonu. Tačiau per karantiną pradėjusi atrankas internetu pastebėjau, kad tada, kai jos žiūri tau į akis, viską suvokia daug geriau. Be to, vaizdo pokalbis atspindi kai ką daugiau –auklės gyvenamąją aplinką, o kartais ir jos gyventojus, tiesa? Rankas, beje, visų matėme.
Klientų susitikimams su auklėmis paruošėme visą metodiką: pirmiausia susipažinti su mūsų jiems pateikta išsamia auklės anketa, tada pasikalbėti vaizdo skambučiu. Kam to reikia? Kai auklė jaučia, kad ją jau pažįsta, daug žino apie ją, bendravimas vyksta visiškai kitaip. Tik tuomet, jei šeima mato, kad šis žmogus jiems patinka, siūliau susitikti laikantis saugaus atstumo parke.
Dėl karantino pradėjome teikti nuolatinės auklės paieškos paslaugas visoje Lietuvoje, taip pat neseniai startavo paslauga „Ekspertitė“ – pagalba tėvams, kurie ieškosi auklės patys, tačiau – savaime suprantama – nori tai padaryti kuo geriau.
Kokia tai paslauga – „Ekspertitė“?
Įsivaizduokite, kad gyvenate mieste, kuriame nėra auklių agentūros arba ta, kuri yra – tiesiog įdarbinimo biuras, o ne specializuota atrankos įstaiga. O auklės jums reikia. Ir ne bet kokios, juk ieškote savo vaikui.
Ką daryti? „Ekspertitė“ – pagalba nuo pat pirmojo savarankiškos auklės paieškos žingsnio. Kokį skelbimą parašyti, kad pritrauktume tinkamiausias kandidates? Apie ką su kandidate kalbėti? Kokios jos savybės mums svarbiausios? Kas lemia, kad turėčiau šią kandidatę atmesti? Ar mano pasirinkta kandidatė – tikrai tokia, kokia dedasi?
Tokias atrankas galite daryti tiek gyvai, tiek internetu. Su agentūra susitikti nei jums, nei kandidatei nereikia. Asmens dokumentų ar tikslių asmens duomenų taip pat neprašome, jie reikalingi tik patiems tėveliams.
Ar auklės, kurios, mūsų įsivaizdavimu, yra vyresnio amžiaus, moka naudotis technologijomis? Kaip vyksta nuotolinė auklės atranka?
Tiek per karantiną, tiek dabar daug kalbuosi internetu. Pvz., klientai iš Kauno gauna aptarnavimą, kokio niekada nėra buvę: su jais bendrauja ir direktorė iš Vilniaus, ir Kauno vadybininkė. Su Kauno auklėmis karantino metu buvo irgi taip pat: prisijungdavome jų garbei dviese.
Internetu reikia aiškinti ir rodyti šiek tiek daugiau, sunku atrankose su pleputėmis, į kurių kalbos srautą įsiterpti nebeišeina, nes jos tiesiog neišgirsta. Tačiau galima pateikti daugiau užduočių ir pamatyti, kaip į jas reaguoja. Pvz., susitarti, kad atlikusi užduotį auklė iškart paskambins.
Internetu ieškojausi ir savo asistentės biure. Reikėjo ypač kruopštaus, į detales įsigilinančio žmogaus, todėl parašiau, kokiu būdu lauksiu susisiekiančios kandidatės – tik elektroniniu paštu! Per valandą gavau 22 CV… feisbuke. Vadinasi, nė viena iš 22 kandidačių neperskaitė paskutinės skelbimo eilutės.
Kam per karantiną auklė? Papasakokite, kokios gali būti situacijos, kai auklė tikrai reikalinga.
Pažvelkime, kokiomis sąlygomis per karantiną gyveno daug vaikų.
Dvimetis su planšete visą dieną. Kad ir kaip stengiasi tėvai, koks formuojasi vaiko imunitetas, koks jo ugdymasis, emocinė būklė? Darželinukas ir jo užduotėlės internetu. Jam reikia pagalbos ir elementarių vaikiškų džiaugsmų.
Pradinukui reikia, kad jam ne tik lieptų mokytis, o nuoširdžių pokalbių, įdomių istorijų, kad galėtų atbėgęs pasakoti mamai ar tėčiui: o žinai, kad?
Visi prisimename, kaip jautėsi mamos, kurios kepa, verda, dezinfekuoja, ruošia sutartis, mokosi, visus palaiko, veda konferencijas.
Neseniai kalbėjausi su kliente, kuri jau kelis kartu yra į mane kreipusis anksčiau. Ji prisipažino, kad buvo labai sunku, tačiau net nepagalvojo apie tai, kad kažkur šalia yra pagalba, kad ji labai lengvai pasiekiama. Tik tada, kai draugės ėmė rašyti pagyrimus savo auklėms socialiniuose tinkluose, ji susimąstė: o ko aš čia įspraudžiau save į kampą?
Ar saugu dirbti aukle per karantiną?
Auklei tenka įvertinti, kokio „saugumo“ yra šeima, kurioje dirba. Koks jų požiūris? Viena auklė atsisakė dirbti šeimoje, nes jie akivaizdžiai šaipėsi iš karantino ir saugumo reikalavimų. Kitai šeimai grąžinau pinigus iškart sužinojusi, kad auklėms bus nesaugu: atskridę į Lietuvą privačiu lėktuvu šeima nustebo, kad reikia karantinuotis dvi savaites. Kaip tik per šias savaites man buvo užsakę auklę.
Saugi auklė turi būti visiškai patikima, tokių žmonių tikrai galima rasti, bet negudru tikėtis, jog visos dirbančios auklėmis tokios. Mes atsirenkame 1–2 iš dešimties kandidačių, o karantino pradžioje teko atmesti daug daugiau.
Ar pati mama gali pastebėti įtarimą keliančių bruožų? Pavyzdžiui, tos auklės, kurios ėmė skelbtis internete, kad dirba keliose šeimose, man neatrodo saugios. Arba tos, kurios persiėmusios visomis sąmokslo teorijomis. Arba tiesiog menkų protinių gebėjimų žmonės – jie tiesiog nesupras, ką padarė blogai.
Su kauke dirbti namuose visą dieną turbūt būtų sudėtinga. Labiau su saugumu susijęs kontaktų ribojimas: tai privalomas karantininės atrankos klausimas. Su kuo bendraujate? Kas ir kaip pristato maistą? Ar važinėjate viešuoju transportu? Kai kurios auklės jau dabar yra pasirinkusios darbus, pasiekiamus pėsčiomis iš namų. O auklė, kuri tik išveda vaikus į lauką ir juos pasiima iš laiptinės, kuo puikiausiai gali būti su visomis apsaugos priemonėmis.
Minėjote naują žanrą – auklę sodyboje, papasakokite plačiau.
Kai prasidėjo apribojimai ir ėmė daugėti ligonių, daug kalbėjausi su auklėmis, šeimomis ir pati mąsčiau, kokie gali būti patys saugiausi auklės samdymo būdai. Kartą prisiminiau savo frazę, jog atsirenkame aukles kaip kosmonautes. Ir tada pagalvojau – jei yra žmonių, kurie gali skristi į kosmosą (koks dar didesnis fizinis atstumas nuo artimųjų įmanomas?), tai ir auklė gali būti šimtu procentų saugi, jei atsiribos taip rimtai.
O jei galiu parinkti auklę į Monaką ar Šveicariją, kodėl negalėčiau parinkti auklės toje pat Lietuvoje, kuri dirbtų lyg būtų Monake ar Šveicarijoje – t. y. visiškai nesusitiktų su kitais žmonėmis, o būtų tik šeimoje.
Ir tokių žmonių radau. Taigi, jei šeima gyvena nuosavame name ar sodyboje, ji gali apgyvendinti auklę, kuri nekontaktuos su išore, bendraus tik su ją samdančia šeima.
Jūsų patarimai auklėms, kurios jaudinasi dėl antrosios bangos, kad vėl neteks darbo.
Auklė, kurios nenori paleisti šeima, – tai žmogus, kuris duoda tiek daug naudos vaikams, kad be jo bus daug blogiau. Kaip tokiu tapti? Didinti savo žinių bagažą, būti „saulute“ – kuo geresnes emocijas atnešti į šeimą, bet nevarginti savo reikalais. Aišku, geriau dirbti mokiose šeimose, kurioms nebus didelė problema, jei kartais kelis mėnesius gautų mažesnes pajamas.
Gali būti, kad prisėsiu ir prie kvalifikacijos kėlimo auklėms kursų, jau pavasarį apie tai mąsčiau.
Jūsų patarimai visiems auklių rinkos dalyviams, belaukiantiems kitos bangos.
Man svarbiausia, kaip jaučiasi vaikai. Jiems reikia sveikų emocijų, sveiko maisto, reikia veiklos – kur padėti energiją.
Per pirmąją bangą daug tėvų vaikams pirko dėliones, žaidimus, knygas. Šalia jų pridėčiau aktyvią veiklą: kamuolius šokinėjimui, čiuožynes, gumytes, sūpynes, tinkamas pakabinti namie, tunelius. Gražiai atsiprašykite kaimynų, nupirkite jiems vaisių, bet leiskite vaikams ir išsirėkti: ypač jei žinote, kad turėsite vaizdo konferenciją, pažaiskite prieš porą valandų zoologijos sodą, kur vaikai galėtų mykti, baubti, riaumoti ir cypauti iki valios.
Ir kiek tik galite daugiau praleiskite laiko lauke. Jei nuspręsite samdytis laikiną ar pastovią auklę, tiesiog prisijunkime ir aptarsime jūsų poreikius vaizdo skambučiu: net jei neužsisakysite mūsų paslaugų, mažiausiai vieną kitą gerą patarimą gausite.
Jei seksime Šveicarijos pavyzdžiu, visos šalies turėtų į karantiną neuždarinėti, o tik trumpam tam tikrus regionus. To mums ir linkiu.
„Mamos žurnalas“
