Adventas – tai metas atrasti vidinę ramybę ir dvasinę šviesą. Šio laikotarpio prasmė slypi maldoje, padedančioje įsileisti Jėzų į savo širdį ir gyvenimo iššūkius. Net tamsiausiose mūsų kasdienybės akimirkose malda gali tapti vilties ir stiprybės šaltiniu. Ilgimės šviesos ne tik gamtoje, bet ir viduje – Kristaus atėjimas kviečia mus į naują pradžią. Tegu ši Advento kelionė įkvepia jus rasti šviesą, tikėjimą ir dalintis ja su kitais.
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos (KET) konsultantė Indrė Alkovskienė, tinklaraščio www.psichologovaltyje.lt autorė
Maldos svarba Advento metu
Advento laikotarpis – tai ypatingas metas, skirtas maldai, atsivertimui ir vidiniam išgijimui. Evangelijos žinia mums primena Jėzaus artumą: „Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas Karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negales.“ Jėzus ne tik stebėjo minias, bet ir gailėjosi suvargusių bei apleistų žmonių, vadindamas juos „avimis be piemens“. Šis Jo žvilgsnis – pilnas gailestingumo ir meilės – primena, kad Jis ateina į tas mūsų gyvenimo vietas, kurios labiausiai kenčia ar yra pasiligojusios.
Ar esame pasiruošę priimti Jėzų į savo širdį? Adventas kviečia mus atverti savo vidų, įsileisti Dievą į tas gyvenimo kerteles, kur jaučiamės vieniši ar bejėgiai. „Įsileisk mane į savo vidų. Leisk man išgydyti tavo sergančią širdį,“ – tarsi sako Jėzus kiekvienam iš mūsų. Šis kvietimas nėra tik simbolinis. Tai raginimas susitikti su Dievu maldoje, kuri tampa tiltu į vidinę ramybę ir tikrąją šviesą.
Malda – tai ne tik žodžiai ar prašymai. Ji yra vidinio pokalbio su Dievu momentas, kai susimąstome apie savo gyvenimo kryptį ir tikėjimo šviesą, kuri gali nušviesti mūsų kasdienybę. Evangelijos žodžiai skatina mus melsti ne tik už save, bet ir už kitus: „Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“ Maldoje galime dėkoti už tuos žmones, kurie atvedė mus ar mūsų artimuosius arčiau Dievo, taip pat prašyti, kad ir mes būtume tokia dovana kitiems.
Advento žvakės – simbolis, padedantis apmąstyti šviesos ir tamsos kontrastą. Ilgiausios metų naktys kviečia susimąstyti, kaip stipriai trokštame šviesos – tiek fizinės, kurią atneša saulėgrįža, tiek dvasinės, kurią simbolizuoja Kristaus atėjimas. „Jėzau, paruošk mane savo atėjimui. Ilgiuosi Tavęs. Ateik!“ – ši malda gali lydėti mus per Adventą, primindama apie tikėjimą, kuris išlieka stiprus net sunkiausiais gyvenimo momentais, kaip Marijos ir Juozapo kelionėje į Betliejų.
Įdomu tai, kad net šiaurės šalių gyventojai – skandinavai – pastebi, jog malda ir vidinės ramybės praktikos yra esminis laimės ir dvasinės gerovės šaltinis. Tyrimai rodo, kad kasdienės tylos akimirkos, susikaupimas ar dvasinis apmąstymas padeda sumažinti stresą, sustiprina emocinę sveikatą ir įkvepia naujos vilties.
Advento metu, kuris skirtas laukimui ir pasiruošimui, esame kviečiami ne tik melstis, bet ir pasitikėti, kad net ilgiausioje naktyje gimsta šviesa ir viltis. Šis laikotarpis – tai proga sustoti, išgirsti save ir priartėti prie kitų. Tegu malda tampa mūsų kelrode žvaigžde, vedančia mus per gyvenimo tamsumas link tikrosios šviesos – Kristaus gimimo džiaugsmo.
Susiję straipsniai
