Sigita ir Titas – gerai sustyguotas kelionių duetas. Apkeliauta daugybė šalių. Tačiau viena kelionė – geriausia, ką galima buvo sugalvoti. Perskaičius Sigitos pasakojimą, tikriausiai ne viena šeima ryšis kelionei po Vokietijos linksmybių parkus.
Kelionės faktai
Maršrutas: Kaunas-Klaipėda-Kylis-Hanoveris-Gegenas-Miunchenas-Zirndorfas-Kylis-Klaipėda-Kaunas
Kaina: Apie 2000 Lt. Benzinas atsiėjo apie 800 Lt, paketas į Legolendą 589 Lt (171 eu).
Laikas: Gegužės mėnuo.
Nuvažiuota kilometrų: 2600 km Vokietijoje+ kelias nuo Kauno į Klaipėdą ir atgal. Bendrai 3000 km.
Trukmė: 7 dienos (kitą tokią kelionę Sigita planuotų bent 10-12 dienų).
Aplankyti objektai: Vokietijos Legolendas, Margaret Steff Meškiukų muziejus, Playmobil Fun parkas, Serengeti nacionalinis parkas.
Kelionė labiausia tinka: šeimoms, auginančioms ikimokyklinukus, nes galima išvažiuoti per mokslo metus, kai bilietai ir nakvynė gerokai pigesni, žmonių srautai – mažesni, keliai neužkimšti.
Kelionės planas – internetu
Sigita moka nustebinti – moteris augina sūnų viena, bet puikiai atstoja ir tėtį, ir mamą. Iki šiol keliavusi tik su agentūromis ar bent jau draugų kompanija, šiemet ji ryžosi sėsti už vairo viena ir be jokios pamainos bei palydovų, tik su 4 metų sūnumi leistis į tolimą kelionę.
Rudenį moteris pradėjo internete dairytis įdomesnių pasiūlymų – norėjo sūnų nusivežti į Legolendą. Kai Titui buvo 1 metai 8 mėnesiai, jis lankėsi Anglijos Legolende, vartydamas nuotraukas vis užsimindavo, kad labai norėtų vėl pabuvoti tokioje nuostabioje vietoje. Kadangi angliškas Legolendas Sigitai pasirodė gana brangus, ieškojo informacijos apie Vokietijos arba Danijos Legolendus. Tai, kad pasirinko Vokietiją, irgi nulėmė kaina – čia pragyvenimas ir nakvynės gerokai pigesni nei Danijoje.
Nors Sigita nemoka vokiečių kalbos, nesunkiai susirado visą informaciją apie lankytinus Vokietijos objektus (informaciniai tinklapiai – keliomis kalbomis). Moteris gruodžio mėnesį susidėliojo kelionių maršrutą ir internetu nusipirko bilietus bei nakvynes. Žiemą pirkti bilietus labai apsimoka – skelbiamos įvairios akcijos, o ne vasaros metu bilietai ir taip gerokai pigesni.
Sigita nusipirko puikų akcijinį paketą – už 2 nakvynių kainą viešbutis siūlė 3 nakvynes+2 nemokamas dienas Legolende. Jei Sigita būtų pasirinkusi kelionei liepą ar rugpjūtį, būtų sumokėjusi 3 kartus daugiau.
Bauginanti Lenkija
Kai nusipirko bilietus, Sigita truputį išsigando – juk viena pati turės pervažiuoti Lenkiją… Kadangi Sigita daug keliauja, yra užsisakiusi elektroninių naujienų iš įvairių kelionių agentūrų. Kaip tyčia, atėjo pranešimas, kad keltai skelbia akciją iki birželio – išplaukimas ir grįžimas (iš Klaipėdos į Kylį) 330 Lt abiems ir automobiliui. Sigita nutarė, kad tai puikus būdas išvengti ilgos kelionės per Lenkiją. Tiesa, nuo Kylio iki Legolendo (kuris yra Miunchene) reikėtų dar nuvažiuoti 980 km, tačiau tai būtų kelionė ne Lenkijos, o Vokietijos keliais. Kad tie beveik 1000 km neprailgtų, Sigita suplanavo užsukimų (nukrypstant nuo kelio 100-200 km) į kitas Vokietijos lankytinas ir vaikui įdomias vietas – Serengeti parką netoli Hanoverio ir Playmobil Fun parką.
Pasaka apie kelionę
Sigita nesakė, kad Tito laukia svajonių kelionė, tik vakarais pasakodavo pasaką apie mažą berniuką, kuris automobiliu iškeliavo į sunkią ir ilgą kelionę, labai pavargdavo, kartais būdavo piktas, bet labai labai ilgai keliavęs pamatė užrašą „Legolendas“. Pasakoje Sigita bandė nupasakoti, kokie sunkumai lauks, kad Titas iš anksto būtų pasiruošęs ir nuovargiui, ir ilgam važiavimui. Titas kartą išsitarė: „Kaip aš norėčiau būti to berniuko vietoje…“.
Tandemas pajuda
Atėjo gegužės mėnuo, ir kelionių tandemas patraukė į žygį. Penktadienį vakare – mama po darbo, o Titas po darželio – sėdo į mašiną ir išdūmė į Klaipėdą. Ten nusiplovė automobilį ir įvažiavo į keltą. Vaikui keltas paliko didžiulį įspūdį. Kilo klausimų – ar tikrai gerai pritvirtinta mašina ir ji nenuriedės į jūrą?
Kadangi Sigita kai kurias nakvynes buvo palikusi ekspromtui, pasiėmė patalų, miegmaišių, pagalvių – jei reikėtų miegoti automobilyje. Tačiau Titas iš anksto įspėjo: „Mama, aš mašinoje TIKRAI nemiegosiu“. Argumentų neišsakė. Kai abu išlipo Kylije, reikėjo ieškoti nakvynės, Titas vėl kategoriškai atsisakė miegoti mašinoje, tad abu susirado viešbutuką.
Serengeti parkas
Ryte patraukė į Serengeti parką – Sigita ryžosi važiuoti į ekskursiją ne safari autobusiuku, o savo automobiliu (to kartais pabijo ir vyrai, nes gyvūnai vaikšto laisvėje ir drąsiai mašinas baksnoja). „Esame be galo patenkinti, kad važiavome savo mašina. Susitikimas su žirafomis buvo toks įspūdingas, kad savo jausmų stengiausi neparodyti vaikui. Baimės tikrai buvo. O kiek emocijų užplūdo, kai tikras tigras pasikasė šoną į mūsų automobilį! Arba kai strutis barbeno snapu į stiklą ir supyko, kad neatidarėme. Iš mašinų išlipti kategoriškai draudžiama, negalima signalizuoti, atsidaryti langų, erzinti gyvūnų. Yra nurodytos tam tikros nepavojingos vietos (ten ganosi poniukai ar ožiukai), kur galima sustoti, pasivaikščioti ar net paglostyti gyvūnėlius.
Titas iš arti pamatė kupranugarius, stručius, beždžiones, liūtus, dramblius ir begales kitokių gyvūnų. Vaikas patyrė tiek įspūdžių, kad net nesišypsojo, nenorėjo miegoti pietų miego, valgyti ir gerti. Parke išbuvome nuo 11 iki 19 val., ir Titas per tą laiką priverstas nurijo tik kelis gurkšnius vandens“, – pasakoja Sigita.
Nakvynė automobilyje
Po įspūdžių pilnos dienos Titas užmigo automobilyje. Sigita pagalvojo – minsiu, kol pavargsiu (iki Legolendo buvo likę 700 km). Nuvažiavusi gerą kelio galą moteris sustojo aikštelėje, išsitraukė iš bagažinės patalus, ištiesė sėdynes, jaukiai įtaisė miegantį vaiką. Ryte Titas atsibudo su didžiausia šypsena, puikiai išsimiegojęs. Sigita paklausė, kodėl jis taip spyriojosi ir nenorėjo miegoti mašinoje? Titas atsakė: „Mamyte, aš galvojau, kad man reikės lįsti miegoti į bagažinę…“ Matyt, Titas matė, kaip mama krovė patalus į bagažinę ir šventai tikėjo, kad jam teks ten įlindus miegoti.
Meškiukų muziejus
Šalia Legolendo paketo Sigita (kaip priedą) gavo ir pigesnius bilietus į Margaret Steff Meškiukų muziejų Gegene. Moteris nepasidomėjo, kas tai per muziejus, bet kadangi akcijinė kaina dviems buvo tik 11 eurų, nutarė užsukti. Sigita įsivaizdavo, kad pamatys namuką su pora kambarių ir keliais meškiukais. Tačiau pateko į tikrą meškų rojų! Visas miestelis, kuriame įsikūręs muziejus, apipavidalintas meškiukų tematika. Ant šaligatvių – meškų pėdos, ant stulpų sėdi butaforiniai meškinai. Pats muziejus (kurio plotas 2400 kvadratinių metrų!) – trijų aukštų modernus pastatas, kuriame begalės salių, atrakcionų, ekspozicijų, edukacinių programų.
Margaret Steff buvo pliušinių žaislų siuvimo pradininkė Vokietijoje, todėl jos garbei ir įkurtas unikalus pliušinių žaislų muziejus. Margaret XIX amžiaus pabaigoje dėl poliomielito neteko kojų. Tėvas jai nupirko siuvimo mašiną – pirmą visame Gegeno miestelyje – ir prasidėjo didžiulis pliušinių žaislų siuvimo verslas. 1901 metais firmos apyvarta siekė daugiau nei milijoną dolerių. Tiems laikams tai buvo astronominė suma.
Sigitą nustebino, kad muziejuje vaikšto solidaus amžiaus vokiečiai, paaugliai, bevaikės poros. Pasak aprašymų, šis muziejus rekomenduojamas įvairiausio amžiaus žmonės, kuriems reikia gerų emocijų. Ir tikrai – emocijų netrūko, nes būtent čia Titas ištarė: „Mamyte, šiandien pati laimingiausia mano gyvenimo diena“.
Legolendo magija
Mama sugebėjo išlaikyti paslaptį – Titas iki paskutinės akimirkos nežinojo, kad važiuoja į Legolendą. Staigmena pavyko.
Titas praregėjo: „Mamyte, man atsitiko kaip tam berniukui iš pasakos!“ Sigita su Titu Legoende praleido dvi darbo dienas nuo ryto iki vakaro. Titas tikriausiai ten būtų praleidęs ir savaitę. Čia mama vėl išgirdo firmine tapusią frazę: „Mamyte, šiandien mano laimingiausia gyvenimo diena“. Didžiulį įspūdį Titui paliko Lego fabriko programa – ten pasakojama, kaip kaladėlės gaminamos, dažomos. Į šia programą Titas ėjo 3 kartus.
Playmobil Fun – dar vienas vaikų rojus
Kadangi iki kelto liko 2 dienos, porelė patraukė į dar vieną netoliese esantį vaikų parką Playmobil Fun (Zirndorfe). Šį parką Sigita atrado paprasčiausiai į navigacijos sistema suvedusi paiešką „Lankytinos vietos“. Parke daug laisvės skiriama vaikų kūrybai – galima žaislus konstruoti, ardyti. Čia pat kavinukėse laiką leidžia tėvai. Šeimynėlės ant pievutės valgo savo sumuštinius. Žodžiu – nuostabi vieta šeimos laisvalaikiui, kur galima praleisti visą dieną. „Laivai, kanalai, žemės ūkio dalis, piratų zona. Neįmanoma išvardinti visų įdomybių. Viską galima liesti, čiupinėti, žaisti. Stebėjau Tito veido išraišką. Jo akys visada buvo išpūstos, o veide – siaura, suspausta, jaudulio kupina šypsena“, – juokiasi mama.
Sigita degalinėje rado lankstuką apie viliojantį Hansa atrakcionų parką, tačiau jau pritrūko laiko, be to, Titui suskaudo pilvuką. Tad abu patraukė namo.
Sigitos pastebėjimai
Laikas. Į kitą automobilinę kelionę Sigita važiuotų ilgesniam laikui. Juk daug pokyčių maršrute įvyksta ekspromtu – pamačius viliojančią iškabą ar radus reklaminį bukletą. Parkuose smagu praleisti daugiau nei vieną dieną, nes pirmoji diena yra tik apibėgimas, o antrąją dieną jau galima gilintis, mėgautis. Pavyzdžiui, Legolendui reikėtų skirti 3 dienas, o paprastam muziejui (kaip minėtas Meškiukų) – bent vieną visą dieną, kad vaikas galėtų pažaisti, atsipalaiduoti. Jei suplanuota per dieną aplankyti du parkus, vaikui įspūdžiai susipainios, nes jų bus per daug.
Benzinas. Didžioji išlaidų suma teko kurui. Sigita patyrė – nors benzinas Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje (1 litras – 1,55 euro arba 5,34 Lt), jis kokybiškesnis, jo mažiau reikia ir su juo važiuojant kilometro savikaina tampa mažesnė nei pilant Lietuvoje. Be to, mašina geriau „traukia“ – Sigita neteko žado pamačiusi, kad lekia 158 km/h greičiu, nors su lietuvišku benzinu daugiau nei 130 km/h jos 1,4 litro mašinytė neištraukdavo. Tad neapsimoka prisipilti pilno bako lietuviško benzino važiuojant į keltą. Tikrai sutaupysite pildami brangesnį, bet geresnį vokišką benziną.
Automobilis. Specialiai automobilio patikros prieš kelionę Sigita neatliko, tačiau įsigijo nemokamos techninės pagalbos kelyje draudimą (gavo dovanų drausdama savo automobilį kasko draudimu). Jei automobilis būtų sugedęs Vokietijoje, Sigitai būtų reikėję paskambinti į Lietuvą, o paslaugos teikėjai atsiųstų sutartinės firmos atstovus, kurie pasirūpintų remontu.
Sveikatos draudimas. Prieš kelionę Sigita iš Ligonių kasų gavo pažymėjimą, kad jos ir vaiko sveikatos draudimai galioja visoje ES.
Navigacija. Ji, pasak Sigitos, būtina. Navigacija padėjo ir buitiniais klausimais. Kartą sustoję autostradoje abu užsimanė pieno. Suvedė į navigacinę sistemą užklausą „Supermarketai“ ir gavo atsakymą, kad už 500 m yra parduotuvė.
Pirkiniai. Kelionei išleidusi apie 2000 Lt panašią sumą Sigita skyrė pirkiniams, kurių pakaks bent metams. Tai irgi sutaupymas, nes drabužiai, batai ir buitinė technika Vokietijoje kainuoja apie 40 proc. pigiau nei Lietuvoje, o kokybė – puiki.
Pavyzdžiui, už mėgstamos firmos pudrą veidui, kuri Lietuvoje kainuoja 28 Lt, Sigita sumokėjo 2 eurus (7 Lt). Apsipirkinėti patogiausia mažuose miestukuose, ten kainos mažesnės.
Kelionės laikas. Geriausia keliauti iki birželio 1 ir po rugsėjo 1. Tiek gegužę, tiek spalį Vokietijoje šilta, mažai žmonių, nereikia laukti eilėse prie atrakcionų, grūstis. Be to – nesezoninės kainos gerokai mažesnės.
Ne tik dėl vaiko
Grįžęs iš kelionės Titas dvi dienas darželyje pasakojo savo įspūdžius iliustruodamas žemėlapiais, bukletais, nuotraukomis (paprašė mamos, kad įrašytų į kompaktinę plokštelę ir būtinai VISAS, nė vienos nepraleidžiant).
Pasak Sigitos, įspūdžiai iš tokių vietų be galo malonūs ir suaugusiesiems. „Aš nesijaučiu šią kelionę suorganizavusi dėl vaiko. Pati patyriau nuostabių akimirkų, man buvo labai gera. Tai buvo minkštos, gražios, švelnios, šiltos atostogos. O matant, kad vaikas spinduliuoja iš laimės, emocijos padidėja šimtą kartų“, – sako mama.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
