Mūsų žurnalo konsultantai kartu yra ir skaitytojai – augina mažus vaikus ir savo kailiu patiria įvairias jų kūdikystės ir vaikystės problemas. Visada įdomu, ar batsiuvys turi gerus batus? Ar psichologų vaikučiai auga paklusnūs, miego specialistų vaikai miega kaip angelėliai, o kineziterapeutų mažyliai vartosi, sėdasi ir stojasi ant kojų anksčiau grafikų.
Kalbiname 2 mažylių (Barborai – 7 metai, Jokūbui – vieneri) mamą, šeimos gydytoją Vytenę Menkevičienę. Gydytoja konsultuoja tėvus miego klausimais – jos paskyra vadinasi „Kiškiai sapnuoja“.
Gydytoja, ar jūsų pačios vaikai auga sveiki? Esate batsiuvys su batais?
Skubu pabelsti į medį, bet, visa laimė, jog jie sveiki. Tik tai turbūt ne dėl mano profesijos (beje, mano vyras irgi šeimos gydytojas), tiesiog tokie jie gimė, pakankamai stipriai besiginantys nuo aplinkoje cirkuliuojančių ligų sukėlėjų. Žinoma, nežinau, kaip bus Jokūbui pradėjus lankyti darželį, tačiau pirmagimė puikiai atsilaikydavo.
Ar tiesa, kad gydytojų namuose sukomplektuota ideali vaistinėlė vaikai grūdinami ir nežino, kas yra cukrus?
Atrodo, kad gydytojų šeimoje vaistinėlė turėtų būtį įspūdinga, labai apgalvota, bet dabar joje tik paracetamolio ir ibuprofeno sirupai, kelios likusios pastilės nuo gerklės skausmo (suaugusiesiems), žuvų taukai, vitamino D lašai, pleistriukai ir žaizdų dezinfektantas. Iš papildų vaikams duodu tik vitaminą D ir žuvų taukus. Visus kitus mineralus, vitaminus jie gauna su maistu, to tikrai pakanka. Svarbi bendra jų savijauta, organizmo būklė, profilaktiškai atliekamas kraujo tyrimas, kurie padeda suprasti, jog kažko vaikui trūksta daugiau.
Vaikų negrūdinu taip sąmoningai, kad štai, dabar vaikščiosime basi ar prausimės po drungnu vandeniu. Manau, kad gana stipri jų imuninė sistema jau paveldėta genetiškai, – mes abu su vyru irgi nebuvome daug sergantys vaikai. Taip, aš nešildau jogurto, netirpdau ledų (kaip kad darė mano mama), tad vaiko gerklė, ryklė pripranta prie šalčio ir iškart į jį nereaguoja. Kai močiutė šildo Barborai pieną, išimtą iš šaldytuvo, anūkė visada močiutei praneša, kad to daryti nereikia, nes jos gerklė užgrūdinta. Vaikai namuose vaikšto basi, neskubu rudenį ir pavasarį jiems mauti pirštinių, tad toks ir grūdinimas. Dar stengiamės laisvalaikį kuo daugiau leisti lauke.
Grūdinant vaiką, labai svarbu nepakenkti. Vaikai, kurie yra jautrūs „šilta-šalta“ pokyčiams, basi ar be pirštinių gali greitai susirgti, tad pats grūdinimas turi būti individualus – kartais tikrai reikia neskubėti, stebėti vaiką.
Kalbant apie sveiką mitybą – neslėpsiu, būna visko mūsų namuose. Ir šokolado, ir ledų, ir bandelių. Su saiku, žinoma, bet juos visiškai draudžiant vaikai nesupras, kaip reikia juos valgyti, skanauti. Dabar turime taisykles – saldumynai po pietų, riboti jų kiekiai, pavyzdžiui, jei valgė bandelę, tada ledai lieka kitam kartui. Saldumynai, gauti dovanų, keliauja į dėžutę, kurios turinys irgi paskirstomas. Taip darydavau ir aš vaikystėje.
Gamindama maistą, stengiuosi, kad būtų kuo daugiau daržovių, įvairių kruopų (soros, bolivinės balandos), o blynams renkuosi avižų miltus, vietoj cukraus tarkuoju obuolį ar trinu bananą. Jei ruošiu spagečius, į padažą dedu daug pomidorų, cukinijų. Manau, kad svarbiausias yra balansas, ne kraštutinumai.
Tėveliams vedate miego konsultacijas. Ar buvo asmeninis impulsas domėtis vaikų miegu, tarkime, savas vaikas blogai miegojo?
Vaikų miego tema susidomėjau gimus vyresnėlei, prieš septynerius metus. Mane pribloškė, kiek aš, būdama tuomet vaikų ligų rezidentė, nežinojau apie jų miegą. Taip savo žiniomis, atradimais pradėjau dalintis su kitais tėvais, o gimus Jokūbui, supratau, kad noriu žinoti daugiau, giliau, kad galėčiau padėti šeimoms.
Baigiau „Institute of Sensitive Sleep Consulting“ (Australijoje) ir „Holistic Sleep Couching“ (Anglijoje) kursus, esu sertifikuota specialistė. Vaikų miego mano kasdienoje yra labai daug – nuolat skaitau, dalyvauju įvairiuose seminaruose, klausau tinklalaidžių vaikų miego temomis.
Ar vaikų miego tema nėra per daug išpūsta?
Miegas mūsų gyvenime yra išties labai svarbus, juk mes tiek daug laiko praleidžiame miegodami! Ir nors žinome, kad gimus kūdikiui miegosime mažiau, pasiruošti tam miego trūkumui ir nuovargiui, kuris mus užgriūna susilaukus savo mažutėlio, yra neįmanoma. Tėvų nuovargis, be abejonės, skatina ieškoti atsakymų, todėl ir ši tema labai dažnai gvildenama įvairiuose informaciniuose šaltiniuose. Mes visi norime miegoti. Tik kūdikių ir mažų vaikų miegas yra kitoks, to mes laukdami susitikimo labai dažnai nežinome, todėl ištinka šokas.
Kitas dalykas – didžiuliai skirtumai tarp vaikų. Kaimynės vaikas užmiega paguldytas į lovelę, tai kodėl mano verkia ir prašosi laikomas ant rankų? Turbūt todėl, kad išlepinau, pripratinau, ką žino ji, ko nežinau aš? Tik tai du skirtingi vaikai, ir jie miega kitaip, jiems reikia kitokios pagalbos. Labai daug kalbama apie tai, kaip padėti vaikams miegoti geriau, bet labai mažai apie jų skirtumus ir tai, kad pagalba turi būti individualizuota, pritaikyta konkrečiam vaikui ir šeimai. O ir vaiko miegas yra savotiškas tėvystės išbandymas – jei vaikas miega blogai, vadinasi, esi bloga mama/tėtis. O jei dar daug nuovargio… Tada viskas natūraliai tampa labai juoda, be jokios šviesios tunelio gale. Manau, kad tėvams nereikia specialaus pasiruošimo, jiems tiesiog reikia palaikymo, žinios, kad jų intuicija, jų vaiko poreikiai yra labai svarbūs.
Prieš pokalbį tėvai užpildo klausimyną, jo atsakymai man padeda pasirengti konsultacijai. Pokalbis vyksta nuotoliniu būdu – skambučiu arba specialia programa. Po konsultacijos susirašome su tėvais elektroniniais laiškais, tėvai pasakoja, kas pavyko, kas ne, kartu aptariame, kaip elgtis toliau.
Kokia dažniausia miego problema pagal vaikučio amžių – kūdikystėje, darželyje, mokykloje?
Kūdikystėje tėvus dažniausiai vargina dažni vaiko atsibudimai, kyla daug klausimų dėl miego įpročių pokyčių, pavyzdžiui, kaip pakeisti supimą. Vėliau kyla iššūkių dėl migdymo ir ribų: vaikas priešinasi migdomas, lipa iš lovos. Mokyklinukams sudėtingiausia su miego higiena: televizorius, planšetės, telefonas, trumpa naktinio poilsio trukmė.
Kokie miego ritualai ir taisyklės jūsų namuose?
Vakare stengiamės pritemdyti apšvietimą namuose, ypač prausiantis vonioje. Turime trumpą ritualą. Su vyresnėle visada skaitome vakaro istoriją. Gimus Jokūbui, vakarui vaikus ruošiame kartu su vyru – aš prausiu juos abu vonioje, tada vyresnėlė savo kambaryje piešia ar skaito, aš tuomet maitinu Jokūbą, paskui keičiamės su vyru ir aš einu pas dukrytę skaityti ir myluotis. Stengiamės, kad aktyvios veiklos pasibaigtų iki vakaro, valandą iki miego nejungiame televizoriaus. Vaikų kambaryje nėra jokių planšečių, kitų ekranų. Ir niekada neiname miegoti susipykę.
Ar „gero“ miego galima išmokti, ar tai vis dėlto įgimtas dalykas?
Auga vaikas, auga ir jo miegas, todėl net ir nieko nedarant, vaikai galų gale pradeda miegoti. Žinoma, kartais tėvams prireikia pagalbos, nes net ir fiziologinis, normalus vaikų miegas gali varginti. Ir tuos pokyčius galima įgyvendinti, tik ramiai, švelniai, atliepiant vaiko poreikius, nepaliekant jo vieno su jo neigiamomis emocijomis, būnant kartu ir šiame pokyčių kelyje dar labiau sustiprinant savo tarpusavio ryšį. Tai įmanoma, tik, deja, nėra greito ir lengvo būdo. Reikia kantrybės, pasirūpinti savo energijos ištekliais, ieškoti būdų, kaip visų pirma galime nurimti mes, tėvai, patys.
Kaip šeimos gyvenimas priklauso nuo vaiko miego?
Išties vaikų miego konsultacijos nebūna tik apie vaikų miegą, bet ir apie tėvus – jų emocijas, tarpusavio santykį, sveikatą. Kartais pokalbio metu paaiškėja, kad nemiga vargina ne vaiką, o… mamą. Ir pradėjus spręsti šią problemą, pagaliau sugrįžta ramybė.
Mes kiekvienas labai skirtingai reaguojame į vaiko miego ypatumus. Vieniems šeši atsibudimai per naktį yra „viskas puiku“, o kitiems ir du yra tragedija. Galvodami apie vaiko miego iššūkius (nevartoju žodžio „problema“, nes labai dažnai tai nėra problema, o tiesiog fiziologija), visų pirma turime suprasti, ko galime tikėtis fiziologiškai iš tokio amžiaus mažylio. Labai dažnai tėvams palengvėja išgirdus, kad tai – normalu.
Pradėjusi mokytis, tikėjausi išgirsti kokių nors ypatingų triukų, kurie padėtų vaikams miegoti, bet pats svarbiausias dalykas – tai pradėti nuo savęs. Ką aš galiu padaryti, kad jau šiandien galėčiau miegoti geriau? Nerealu tikėtis, kad vaiko miegas pasikeis per parą, bet visiškai realu per tokį laiką pakeisti savąjį. Galbūt ankščiau atsigulti, gal dieną išeiti į lauką, galbūt nepamiršti pavalgyti ir atsigerti, gal labiau įtraukti partnerį, supaprastinti buitį. Taip atsiras daugiau jėgų, o turėdami jų į savo ir savo vaiko miego situaciją galėsime pažvelgti kitomis, pailsėjusiomis, akimis.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
