Apie vaiko saugumą automobilyje rimčiau susimąstome po kokios nors socialinės reklamos (kai mergaitė išskrenda per priekinį automobilio stiklą, o lieka tik batukas) arba kai nelaimė atsitinka artimiems žmonėms.
Mokymai atvėrė akis
Šia tema pasiūlė parašyti skaitytoja Aušra Žvinklienė. Moteris kurį laiką organizavo saugaus eismo mokymus įvairiose Lietuvos mokyklose. Kad vaikams būtų įdomiau ir suprantama, kelių inspektoriai juos pavėžindavo specialiuose automobiliuose, kuriuose vaikas pats gali naudotis stabdžio pedalu ir realiai pamatyti, kiek ilgai automobilis dar rieda jį paspaudus. Kitas triukas – staigus stabdymas, kurį instruktoriai demonstruodavo vaikams, kai automobilis judėdavo vos 10 km per valandą greičiu. Vaikai pamatydavo, kad net ir tokiu mažu greičiu važiuojant, stabdymas yra pavojingas, tad prisisegti diržą būtina.
Aušra pasakoja: „Visada su vaikais pasikalbėdavome, ką jie žino apie saugų eismą. Supratome, kad spragos – didžiulės. Vadinasi, tėvai apie saugumą automobilyje nekalba, vaikų nemoko. Mokinukai pasakoja, kad jų broliukus ar sesutes (kūdikius) mamos vežiojasi pasisodinusios ant kelių ir prisisegusios suaugusiųjų diržais. Mamos jaučiasi saugios, nes jos juk prisisegusios! Bet per avariją vaikutis būtų visiškai sužalotas, nes jį prispaustų diržas. Mamos grėsmės neįžvelgia, nes „mūsų tėtis vairuoja labai atsargiai“. Bet juk kiti vairuotojai, ypač jauni, nėra tokie patyrę. Ir nebūtinai reikia įvažiuoti jums, užtenka, kad į jus atsitrenktų kita mašina, net ir nestipriai.
Tada staigiai įsitemptų diržas, ir vaikutis būtų stipriai prispaustas prie mamos, gal net prismaugtas. Vaikai nesupranta, kodėl negalima kaišioti rankų ir galvos per važiuojančio automobilio langą, atidarinėti durelių į gatvės pusę, salone vežtis daug daiktų (šie smūgio metu skraido su didžiule jėga) ir t.t.“.
Iš mokinukų pasakojimų Aušra suprato, kad jie net nenutuokia, kas gali nutikti per avariją ir kodėl reikia saugotis.
Pavyzdžiui, ne vienas vaikas pasakė: „Aš avarijos metu nežūsiu, nes mama sakė, kad esu apdraustas“. „Manau, toks suvokimas ateina iš tėvų kalbų ir pavyzdžio (tikriausiai esate girdėję, kaip vaikai per radiją dalijasi mintimis – vienas jų pasakoja, kad tėtis segasi saugos diržą tam, kad negautų baudos). Todėl tikiuosi, kad šią „automobilinę“ temą iš tiesų pavyks gerai išnagrinėti. Gal kvailai skambės, bet gal geriau kiek pagąsdinti mamas ir tėčius, kad paskui būtų mažiau aukų keliuose…“, – sako Aušra. Moteris minėjo, kad net jos pažįstami, išsilavinę žmonės, neturi supratimo apie saugumą automobilyje. Baisiausia, kai vežasi pasisodinę kūdikius ant kelių ar įguldę į medžiaginius lopšelius, nusegtus nuo vežimėlio, leidžia vaikams stovėti automobilio gale. Smūgio metu svoris padidėja 20-30 kartų. Jei kūdikėlis sveria vos 5 kg, smūgio metu jis svers jau 100 kg. Tiek sveria jaunas begemotukas. Kuri mama išlaikys iš rankų skriejantį tokį svorį? O jei vaikas sunkesnis?
Vaikai – ne bulvių maišai. Jie tokie patys automobilio keleiviai, kaip ir suaugusieji, tad turi teisę saugiai važiuoti jų ūgiui ir svoriui pritaikytomis sėdynėmis.
Kalbamės su Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) klubo korespondente Egle Kesteniene.
Kalbatės su vaikais apie eismo saugumą. Kokią susidarote nuomonę apie vaikų išprusimą šioje srityje? Ar paklausinėjate, kiek tėvų liepia segtis saugos diržus, o kiek numoja ranka? Kodėl tėvai neaugo savo vaikų?
Kalbuosi ir su vaikai, ir su tėvais. Darau išvadą, jog dauguma vaikų žino, jog reikia segtis saugos diržus ar važiuoti specialioje kėdutėje.
Juk su vaikais apie tai kalbama darželiuose, mokyklose. Deja, „prieš vėją nepapūsi“ – jei mama ar tėtis pasakė, jog „nesijaudink, mes čia tik už kampo pavažiuosim“ ar „nebijok, sūnau, aš gerai vairuoju“, ar „sėskis ant kelių, aš tave pasaugosiu“ – ką turi daryti vaikas – juk nei kėdutės pats nenusipirks, nei saugos diržo neužsisegs, nes tėvai vaikams – autoritetas. O jei dar ir pavyzdžio nemato…
Vykdydami saugaus eismo akciją „Apsaugok vaiką nuo pavojų kelyje!“ atlikome apklausą ir paaiškėjo priežastys, kodėl suaugusieji nenaudoja automobilinių saugos kėdučių. Pirmoji – jie nesuvokia realios grėsmės, todėl tokiems tėvams skiriamos edukacinės priemonės, remiamasi įvairiais tyrimais, tam kad įrodytume, kaip pavojinga vežioti vaikus be saugos priemonių. Kita priežastis – lėšų stygius. Tėveliai sako: „Mes neturime pinigėlių saugos kėdutei, jos labai brangios“. Šiems patarčiau pakoreguoti šeimos finansinį planą.
Laukiantis vaikelio ir planuojant jį vežioti automobiliu, saugos kėdutė turi būti tarp prioritetinių pirkinių: lovytės, vežimėlio, kraitelio.
Kūdikiui nesvarbūs raukinukai, mezginukai ir kitos grožybės, jam svarbiausia – artimų žmonių meilė ir saugumas. Saugos kėdučių kainos yra labai įvairios, todėl jos tikrai įperkamos – pvz. įdėjus į taupyklę kasdien 3 litus, per 5 mėnesius, kol vaikelis laukiamas, galima sutaupyti pinigų jau tikrai gerai kėdutei. Pagaliau, jau galima rasti parduotuvių, kurios saugos kėdutes parduoda išsimokėtinai.
Dar viena priežastis – saugos kėdutės naudojamos per trumpai. Vaikas gali būti segamas automobilio saugos diržais tik kai paaugs tiek, kad saugos diržai juos petį ir dubens sritį, o ne kaklą ir pilvą.
Dar viena priežastis – vaikas nenori sėdėti kėdutėje, tėvai iš didelės meilės, o gal neapsikentę zyzimo nuolaidžiauja ir leidžia važiuoti bet kaip. O suvokdami didelę grėsmę vaikučio sveikatai ar net gyvybei, tėvai turėtų apsiginkluoti kantrybe ir naudodami visokias „diplomatines“ priemones, pratinti vaiką važinėti tik kėdutėje. O kad būtų paprasčiau, vaikas turi būti vežiojamas kėdutėje nuo gimimo.
Pakomentuokite, kaip vežti vaikus automobilyje (saugiai) nuo gimimo iki 12 metų, kai jie jau gali sėstis į priekinę sėdynę ir segtis saugos diržais kaip suaugusieji?
Vaikus vežti saugos kėdutėse būtina jau nuo gimimo, nes tai darydami, mes juos saugome nuo sužalojimų ar mirties avarijos atveju.
Pirmosios turi būti naudojamos saugos kėdutės, tvirtinamos nugarėle į priekį – jos yra pačios saugiausios ir tokias kėdutes reikėtų naudoti kuo ilgiau. Šiose kėdutėse po nugarėle įdedamas minkštas padėkliukas, todėl kūdikio nugarėlė išlieka tiesi.
Žinoma, jei vaiko galvelė jau praauga kėdutės nugarėlę – tai ženklas, jog kėdutę reikia keisti į didesnę. Labai svarbu žinoti, jog tokių kėdučių negalima tvirtinti ant priekinės automobilio sėdynės, jei keleivio pusės oro pagalvė neišjungta, nes išsiskleisdama oro pagalvė gali smarkiai sužaloti kūdikį.
Šios kėdutės, priklausomai nuo to, kaip greitai auga kūdikis, tinkamos naudoti iki vienerių metų arba iki 13 kilogramų.
Kita kėdutė jau tvirtinama veidu į priekį, ją irgi rekomenduojama tvirtinti ant galinės sėdynės, jei ji vis dėlto tvirtinama ant priekinės, tuomet keleivio sėdynė turi būti maksimaliai atitraukta atgal. Ši kėdutė tinka 1-4 metų vaikučiams, sveriantiems 9-18 kg.
Kitą kėdutę, tinkamą nuo ketverių metų (nuo 15 kg), rekomenduočiau pirkti su nuimama nugarėle, tuomet vaikui paaugus (maždaug nuo 6 metų), galima bus naudoti tik paaukštinimą, kuris pakels vaiką iki tokio ūgio, kad automobilio saugos diržai teisingai juostų vaiką: viršutinis diržas – petį, bet ne kaklą, o apatinis – dubens sritį, bet ne pilvuką.
Kai vaikas paaugs tiek (apie 1,50 m), kad automobilio saugos diržai jį teisingai apjuos, kėdutės galima atsisakyti.
Pagrindinis rodiklis renkant vaikui kėdutę – ne amžius, bet ūgis ir svoris. Visas kėdutes tvirtinti ir paaugusius vaikus rekomenduojama vežioti ant galinės sėdynės, nes kaip rodo tyrimai, apsaugotam vaikui 15 proc. mažesnė rizika būti sužalotam avarijos metu sėdint ant galinės sėdynės, neapsaugotam vaikui – net 25 proc.
Kokias dažniausias klaidas daro lietuviai tėveliai, veždami vaikus automobilyje?
Didžiausia tėvų, senelių ar globėjų klaida – visai nenaudoti saugos priemonių. Tikrai baisu žiūrėti, kai vaikai stovi tarp sėdynių, ar vežami ant priekinės sėdynės net neprisegti. Panašu, kad dar daug suaugusiųjų nesuvokia realios grėsmės, kas gali nutikti bent šiek tiek stipriau paspaudus stabdžio pedalą.
Klysta tie tėvai, kurie mano, jog trejų metų vaiką jau galima segti suaugusiųjų automobilio saugos diržais (Kelių Eismo
Taisyklėse saugos kėdutės nuo 3 metų tik rekomenduojamos). Kadangi vaiko ūgis dar per mažas, saugos diržai juosia vaiko pažeidžiamas vietas – kaklą, pilvuką. Saugos kėdutės, kurios naudojamos jau vaikui paaugus, tam ir reikalingos, kad vaiką pakeltų iki reikiamo aukščio, ir saugos diržai jį teisingai apjuostų. Naujesnių automobilių galinėse sėdynėse galima suformuoti specialų paaukštinimą vaikui, tuomet kėdutės paaikštinimo naudoti nereikia.
Vaikas ant kelių – tai ne išeitis, nes mamos glėbys neapsaugo avarijos metu. Vežamas ant kelių vaikelis avarijos metu patenka tarp suaugusiojo, kuris jį laiko, ir automobilio interjero detalių, todėl gali būti rimtai sužeistas. Tyrimai rodo, jog stipraus smūgio metu vaikas tiesiog išplėšiamas iš rankų didele jėga, gali būti rimtai sužalotas, sužaloti kitus keleivius ar net būti išmestas iš automobilio.
Labai dažna klaida – kai pasirenkama netinkama kėdutė ar ji įtvirtinama neteisingai. Renkantis kėdutę būtina, kad ji tiktų konkrečiam vaikui ir konkrečiam automobiliui. Vaikui – pagal ūgį ir svorį. Tam yra sudaryta speciali lentelė, kad tėveliai žinotų, kokia kėdutė tinka jų vaikui. Negalima pirkti per didelės kėdutės „išaugimui“, nes ji neatliks savo funkcijų, dėl tos pačios priežasties negalima sodinti ir į per mažą kėdutę. Paprastas ženklas – kai vaikelio galva praauga kėdutės atlošą, kėdutę jau reikia keisti. Automobiliui kėdutė taip pat turi tikti – turi stovėti tvirtai, į šonus ar į priekį judėti daugiausiai 2-3 cm.
Pirkti kėdutę patarčiau dalyvaujant ir vaikui (jei jau didesnis, galės pats spalvą išsirinkti, mieliau sėdės kėdutėje), prieš perkant pasimatuoti savo automobilyje, jei neįmanoma – pirkti su grąžinimo garantija.
Įtvirtinti kėdutę būtina vadovaujantis pridedama instrukcija, kurią patarčiau laikyti automobilyje, jei kartais pasimirštų, kaip teisingai apjuosti kėdutę automobilio saugos diržais.
Vaikai – tikri šaunuoliai, jie labai greitai perpranta taisykles ir dauguma labai sąžiningai jų laikosi. Ir jei tėveliai tokie patys šaunuoliai ir pratina vežioti vaikus kėdutėse nuo gimimo ir daro tai subtiliai, nenaudodami prievartos, bet nuosekliai ir pastoviai, tuomet paaugusiems vaikams net nekyla abejonių, kad įsėdus į automobilį reikia užsisegti saugos diržą, kad einant į/iš mokyklos reikia naudoti atšvaitus tamsiu paros metu ar reikiamoje vietoje pereiti gatvę… Aš tai vadinčiau įpročių formavimu. Juk mes mokome vaikus higienos taisyklių, saugumo namuose. Taip pat turime mokyti ir saugaus elgesio automobilyje, gatvėje.
Papasakokite, ar ženklas „Vaikas automobilyje“ rekomenduojamas ir ką jis duoda?
Bet koks ženklas atkreipia dėmesį ir kiekvienam mąstančiam vairuotojui sukelia tam tikrų minčių. Na, o ženklas „Vaikas automobilyje“ paskatintų laikytis saugaus atstumo, ar net primintų, jog reikia prisegti vaikus savame automobilyje.
Pakomentuokite situaciją, kai tėtis ar mama, sėdėdami prie vairo, pasiima ant kelių vaiką ir „leidžia“ jam vairuoti. Tėvams ir vaikui labai linksma. Bet ar saugu?
Sutinku, kad smagu, tačiau kelių eismo priežiūros tarnybos pareigūnai turi griežtą nuomonę šiuo klausimu – tai nesaugu. „Mokant“ vaiką vairuoti tokiu būdu automobilio variklis turi būti išjungtas, nes būna atvejų, kai tokie „mokymai“ net ir savame kieme netyčia baigiasi nelaimingu atsitikimu. Važiavimas su vaiku ant kelių – rimtas kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl linksmybės gali baigtis bauda (čia geriausiu atveju).
O jei vaikai nenori sėdėti kėdutėje. Kaip priversti, įtikinti? Tėvai irgi dejuoja, kad kėdutėje vaikas kaip surakintas, negali judėti.
Pirmiausia reikia rodyti asmeninį pavyzdį ir visuomet užsisegti saugos diržus. Nemažiau svarbu – nuoseklumas ir pastovumas. Jei vieną kartelį leisite vaikui važiuoti ne kėdutėje, kitą kartą bus labai sunku vaikui įrodyti, jog reikia laikytis saugumo taisyklių. Na o toliau mamos fantazija – beribė. Kūdikiams yra specialių žaisliukų (net ir grojančių), tvirtinamų prie kėdutės rankenos. Didesni vaikai gali vežiotis savo žaisliukus, knygeles, labai padeda vaikiškos dainelės, galima kartu dainuoti. Tiems tėveliams, kurie gali sau leisti, rekomenduočiau mažytį automobilinį televizoriuką – vaikai mielai pasižiūri mėgstamą filmuką ilgesnės kelionės metu. Galima žaisti žodinius žaidimus. Kartais būna tokių automobilių, kurie „neužsiveda“ jei keleiviai neužsisegę saugos diržų ar nesėdi kėdutėse. Ir jei mažylis labai labai nori važiuoti kur nors, jam teks vis dėlto laikytis saugumo taisyklių. Svarbu, kad veikla netrukdytų vairuoti.
Vaikas neturi galvoti apie saugos kėdutę kaip apie kokį kankinimo krėslą ir „surakinti“ jo nereikia – tarp vaiko ir saugos diržiukų gali tilpti du pirštai. Vaikui – jo saugos kėdutė turi būti savaime suprantamas, normalus dalykas.
Svarbiausia, kad tėveliai suprastų labai paprastą dalyką, jog atsitikus nelaimei laikas atgal nebeatsisuka. Ir tai, jog aplaidumas, skubėjimas ar tiesiog nepagalvojimas gali kainuoti vaikui sveikatą ar net gyvybę.
Kokią kėdutę rekomenduotumėte – universalią, kai vaikas joje gali sėdėti metų metus, ar kelias kėdutes, specialiai skirtas tam tikram amžiui?
Kad ir kaip būtų gaila, deja, net labai taupant negalima išsiversti su viena kėdute – mažiausiai turi būti naudojamos 2 kėdutės ir paaukštinimas (gali būti jau automobilinis).
Kaip manote, ar turėjo poveikį visuomenei reklama, kurioje mergaitė iškrenta prie priekinį langą, o stikle lieka batukas?
Kiek teko kalbėtis – poveikis tikrai buvo, ir jei kai kuriuos vaikus dar tekdavo įkalbinėti segtis saugos diržus, tai po reklamos jie jau tai darė patys. Tik labai gaila, kad mūsų visuomenėje, norint įrodyti tokį svarbų dalyką kaip saugumas kelyje, reikia naudoti tokias baisias reklamas ir dideles baudas. Labai norėtųsi daugiau sąmoningumo sulaukti iš pačių eismo dalyvių.
Keista, kai reikia įrodinėti saugoti savo pačių vaikus, kuriuos mylime labiau už viską.
Pakomentuokite apie kėdutes, kurios tvirtinamos atlošu į priekį. Kai kuriuose automobiliuose yra lipdukas, draudžiantis tvirtinti kėdutę atlošu į priekį ant priekinės sėdynes. Kodėl? Dėl saugos pagalvių?
Šios kėdutės naudojamos vežioti kūdikiams nuo gimimo iki maždaug vienerių metų, iki 13 kg. Pritvirtintos prie galinės automobilio sėdynės, jos yra pačios saugiausios, todėl kol leidžia vaikelio ūgis ir svoris, jas reikėtų naudoti ir neskubėti keisti į didesnes.
Tvirtinti ant priekinės sėdynės šias kėdutes draudžiama, nebent keleivio vietos oro pagalvė yra išjungta. Net ir tokiu atveju tvirtinti ant priekinės sėdynės reikėtų tik kraštutiniu atveju, pvz., jei vaikelį reikia stebėti dėl medicininių priežasčių.
Ką manote apie vaiko vežimą nepritvirtintoje kėdutėje?
Kad tėvams nekiltų tokių minčių, siūlyčiau eksperimentą – pabandyti pavažiuoti tik su nepritvirtinta kėdute už vairuotojo sėdynės ir paspausti stabdžio pedalą. O paskui įsivaizduoti, kas būtų, jei tarp besitrenkiančios kėdutės ir automobilio sėdynės atsidurtų mažas vaikelis. Deja, pasitaiko tėvelių kurie turi laiko tik įmesti kėdutę į automobilį, pasodinti į ją vaiką, bet neranda minutėlės jai pritvirtinti.
Labai svarbu kiekvieną kartą sodinant vaiką į automobilio kėdutę, teisingai ją pritvirtinti ir teisingai užsegti kėdutės saugos diržus, tik tuomet kėdutė atliks saugos funkciją. Tiesiog tam reikia skirti keletą minučių. Nepriklausomai nuo vaiko aprangos, diržai turi būti įtempti tiek, kad tarp vaiko krūtinės ir diržo tilptų tik 1-2 pirštai, saugos diržo sagtis neturi būti iškilusi virš vaiko pilvelio. Jei kėdutė tvirtinama automobilio saugos diržais, įstrižinis diržas turi juosti vaiko petį, o apatinis – dubens sritį.
Apie saugumą – trumpai
Staigia stabdant automobilį, važiuojantį 50 km per valandą greičiu, vaikas neužsegtu saugos diržu metamas į priekį 25 kartus (ar net daugiau) didesne už jo svorį jėga, prilygstančia jėgai, kokia būtų krentant iš 5 aukšto. Taigi vaikui be saugos diržo gresia 7 kartus didesnis pavojus susižaloti nei saugos diržą užsisegusiam vaikui.
Keleivis, sėdintis ant automobilio galinės sėdynės, smūgio metu kelia pavojų žmonėms automobilio priekyje. Statistika rodo, kad nuo vaiko, nepritvirtinto galinėje sėdynėje, smūgių žūsta priekyje sėdėję žmonės.
Smūgio metu, automobiliui judant 50 km/val. greičiu, 20 kilogramų sveriantis vaikas į priekinę sėdynę trenksis beveik 2 tonų jėga.
Laboratorinių tyrimų duomenimis, tokiu greičiu judančio automobilio priekyje sėdinčiam keleiviui rizika susižaloti padvigubėja, jei ant galinės sėdynės sėdi žmogus, nesinaudojantis saugos priemonėmis.
Rizika priklauso nuo žmogaus vietos automobilyje. Galimybė žūti sėdint priekinėje sėdynėje 26 proc. didesnė nei sėdint gale. Priekinėje sėdynėje sėdinčiam vaikui rizika padvigubėja nei sėdint gale. Todėl ir 12 metų sulaukęs vaikas, nors jau pagal KET jį galima sodinti į priekį, verčiau tegul sėdi gale.
Automobilio kėdutės tvirtinimas priešinga automobilio judėjimui kryptimi yra saugesnis dėl to, kad smūgio metu apkrova galvai ir kūnui yra tris kartus mažesnė nei tada, kai sėdynė tvirtinama automobilio judėjimo kryptimi. Be to, yra galimybė, kad pakartotinio stabdymo metu galva gali būti atmesta atgal į sėdynės atlošą arba į automobilio interjero elementus ir dar kartą susitrenkti.
Įsidėmėkite: vaikiškos kėdutės jokiu būdu negalima segti ant priekinės automobilio sėdynės, jei automobilio priekyje veikia oro pagalvės! Jei avarijos metu išsiskleistų oro pagalvė, ji vaiką gali rimtai sužeisti.
Niekada nepamirškite vaikų automobiliuose
Esant karštam orui, temperatūra automobilyje gali pakilti 10-15 laipsnių per 15 minučių! Atviri automobilio langai nuo to neapsaugo.
Vaiko kūno temperatūra kyla 3-5 kartus greičiau nei suaugusiojo, kadangi vaikų organizme yra mažiau vandens. Hipertermija (perkaitimas) gali pasireikšti per 20 minučių, o mirtis gali ištikti po 2 valandų. Dažniausiai hipertermijos aukomis automobiliuose tampa vaikai iki ketverių metų.
Kartais tėvai, norėdami greitai sutvarkyti kokius nors reikalus, sąmoningai palieka vaikus automobilyje. O kartais – kad ir kaip siaubingai skamba –per skubėjimą ar kasdienius rūpesčius nė neprisimena automobilyje palikto vaiko kelias valandas, kai aptinka kūną.
Prancūzų Vartotojų saugos komisijos duomenimis, 2007-2009 metais užfiksuoti 24 vaikų hipertermijos automobiliuose atvejai, penki iš jų baigėsi mirtimi. 54 proc. tėvų tyčia paliko vaikus automobiliuose, neapskaičiavę rizikos. Kiti 46 proc. tėvų tiesiog pamiršo, kad automobilyje kartu su jais buvo ir vaikas, dažniausiai važiuojant į darbą ar iš jo. Per tą patį laikotarpį Belgijoje įvyko du mirtini hipertermijos atvejai.
2004-2008 m. Izraelyje buvo keturi mirtini vaikų, paliktų automobiliuose, hipertermijos atvejai, o vien tik 2008 m. – net 19 nemirtinų atvejų.
Nyderlandai, Islandija ir Vengrija irgi pranešė apie mirtinus vaikų perkaitimus automobiliuose.
JAV nuo hipertermijos automobiliuose kasmet miršta vidutiniškai 36 vaikai, per pastaruosius 12 metų iš viso mirė 468 vaikai. Lietuvoje, deja, tokia statistika nevedama, bet neatmetama galimybė, kad tokių situacijų pasitaiko ir pas mus.
Pastebėję vaiką ar vaikus, vienus paliktus automobilyje, nedelsdami skambinkite 112.
„Mamos žurnalas“
