Dar visai neseniai mokyklinės kuprinės turinį buvo galima nuspėti beveik nežiūrint: vadovėliai, pratybos, sąsiuviniai, penalas, liniuotė ir pieštukų rinkinys, tačiau dabar šis sąrašas gerokai prasiplėtė.
Konsultuoja „Pegaso“ rinkodaros vadovas Tautgirdas Budrys
Kaip pastebi didžiausio knygynų tinklo Lietuvoje „Pegasas“ rinkodaros vadovas Tautgirdas Budrys, šį rudenį šalia būtinų mokyklinių priemonių vaikų kuprinėse atsiras daiktų, kurių paskirtis ne visai akademinė.
Pasak jo, šie pokyčiai neatsitiktiniai, nes kuprinė ir jos turinys tapo savotišku veidrodžiu kartos, kuri auga kitaip nei ankstesnės – greičiau, garsiau ir nuolat prie ekranų.
„Šiuolaikiniams vaikams, ypač Alfa kartai, kanceliarinės priemonės nebėra tik praktiniai daiktai, reikalingi mokykloje, jos tampa jų tapatybės dalimi: kuprinė – nuotaikos atspindys, penalas – asmenybės išraiška, o gertuvė ar priešpiečių dėžutė – kasdienio ritualo simboliu.
Žinoma, tėvai visada pirmiausia žiūri į daiktų kokybę, ergonomiką, talpą ir patvarumą, tačiau nereikia pamiršti, kad vaikai mokyklines prekes vertina daug emocingiau – jiems svarbu kuprinės spalva ir ant jos pavaizduotas mėgstamas personažas, penalas, kurį malonu liesti, gertuvė, kuri atrodo gražiai ar pakabukas, kuris gali numalšinti stresą.
Dėl to mokyklinės prekės dabar konkuruoja ne tik funkcija, bet ir emocija – ar ši kuprinė atspindi mano pomėgius, ar šis pakabukas atrodo „mano“, ar šis daiktas patiks klasės draugams? Kitaip tariant, vaikas renkasi ne tik daiktą, bet ir jausmą – kaip išskirtinai jis pradės rugsėjį“, – sako T. Budrys ir išvardija keturias pagrindines šių metų mokyklinių prekių tendencijas.
Nusiraminimo daiktai – jau kasdienybė
Kaip teigia „Pegaso“ rinkodaros vadovas, viena ryškiausių krypčių šį rudenį – sensoriniai ir antistresiniai daiktai: minkomi žaisliukai, silikoniniai pieštukų ir liniuočių antgaliai, minkšti raktų pakabukai, malonūs liesti penalai ar sąsiuviniai tekstūriniais viršeliais.
„Iš pirmo žvilgsnio – tai malonios smulkmenos, tačiau daugeliui vaikų jos padeda sumažinti nerimą, užimti rankas, susikaupti, kai kūnui sunku ramiai išbūti ilgesnę pamoką.
Pavyzdžiui, šių metu hitas – kanceliarinis rinkinys, kuriame drožtukas, liniuotė ir trintukas yra su lytėjimą skatinančiais įvairaus rašto silikoniniais paviršiais, o pieštukas – su maistinio silikono antgaliu, kurį galima kramtyti. Kitas daiktas, kuris tikrai keliaus į mokinio kuprinę šį rudenį, – nerimą mažinantys „koldūnai“ ar „kiaušiniai“, kurie ramina vaiką ir padeda jam susikaupti mokyklinėms užduotims.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug vienas iš septynių paauglių visame pasaulyje patiria psichikos sveikatos sunkumų, tad poreikis savireguliacijos įrankiams nėra išgalvotas, – jų paklausa kartais auga ne tik užsienio platformose, bet ir mūsų knygynuose“, – apie mokyklinių prekių naujienas pasakoja T. Budrys.
Kuprinė, kuri pasako, kas aš esu
Kita didelė tendencija, kurią įvardija mokyklinių prekių ekspertas, – personalizuotos kuprinės. Pasak jo, prisegti pakabukai, vardinės etiketės, lipdukai, spalvoti užtrauktukų priedai ar mini talismanai tampa ne tik dekoracija, tai būdas vaikui pasakyti „čia mano“.
Tai ypač aktualu pradinukams ir jaunesniems paaugliams, nes jiems mokykla yra vieta, kur tenka nuolat derinti du poreikius – pritapti ir išsiskirti.
„Kuprinė ar penalas dabartinei vaikų kartai yra tarsi asmeninė vizitinė kortelė – vaikas nori, kad daiktas atspindėtų jo asmenybę, o ne būtų toks pat kaip visų. Būtent todėl vieni renkasi kuprines su gyvūnėliais, kiti – dekoruotas sporto motyvais, treti – pastelinius tonus ar blizgius akcentus, dėl tos pačios priežasties kartu dažnai į pirkinių krepšelį keliauja ir prisegami pakabukai, kuriais vaikai mainosi tarpusavyje ir kuriuos vertina kaip kolekcines vertybes.
Šią kryptį smarkiai pakurstė pasaulinė kolekcionuojamų „netikėtumo dėžučių“ populiarumo banga, tad prie kuprinės užtrauktuko prisegtas pakabukas yra ne maloni smulkmena, o Alfa kartai suprantama identiteto kalba“, – kas dar bus populiaru šį rudenį mokyklose, pasakoja Tautgirdas Budrys.
Tyliai grįžtama prie popieriaus
Trečia tendencija tėvus nustebinti turėtų bene labiausiai, nes skaitmeninė vaikų karta vis dažniau renkasi popierių – popierinį užduočių planuoklį, spalvingus lipnius lapelius, gražų sąsiuvinį ar popierinę knygą vietoje ekrano. T. Budrio teigimu, prie to stipriai prisideda populiarėjanti manga, komiksai bei „romantasy“ knygos, kurias paaugliai atranda socialiniuose tinkluose, o paskui nešasi į mokyklą ir skaito per pertraukas.
„Kitaip, nei įprasta manyti, vaikams popierius nėra tik praeities reliktas – jiems tai savotiškas priešnuodis ekranų greičiui, nes padeda susikaupti, įsiminti, aiškiau planuoti dieną ir bent trumpam atsitraukti nuo nuolatinio skaitmeninio triukšmo. Ir ši mada turi tvirtą mokslinį pagrindą: Norvegijos mokslininkų tyrimas parodė, kad rašant ranka smegenyse užsimezga kur kas platesnės jungtys nei spausdinant klaviatūra, – būtent tose srityse, kurios svarbios atminčiai ir mokymuisi.
Taip pat didelė kelių dešimčių tyrimų apžvalga nustatė, kad mokomąjį tekstą iš popieriaus žmonės supranta ir įsimena geriau nei iš ekrano – neatsitiktinai kelios Skandinavijos šalys, anksčiau sparčiai skaitmeninusios mokyklas, pastaraisiais metais dalį popierinių knygų į jas sugrąžino“, – apie nostalgiškų mokyklinių prekių sugrįžimą pasakoja T. Budrys.
Naujas dienos ritualas
Dar viena šių metų tendencija, kuri turėtų pradžiuginti tėvus, – didėjantis vaikų savarankiškumas. Gertuvės, priešpiečių dėžutės, užkandžių indeliai ir prie jų derantys aksesuarai šiuo metu itin madingi vaikų pasirinkimai, nes daugumoje mokyklų užkandžiauti pertraukų metu tampa savotišku dienos ritualu. Tačiau svarbu ne tik turėti vandens ar užkandį, bet ir tai, kad gertuvė ar dėžutė būtų patogi, derėtų prie kitų mokyklinių daiktų ir būtų tokia, kurią norisi kasdien pasiimti su savimi.
„Anksčiau gertuvė ar priešpiečių dėžutė buvo tėvų rūpestis – svarbu, kad neprabėgtų, tilptų į kuprinę ir būtų lengvai išplaunama, tačiau dabar vaikai šiuos daiktus aktyviau renkasi patys. Jie nori gertuvės, kuri vizualiai yra graži ir šiuolaikiškos priešpiečių dėžutės, kurią nėra gėda išsitraukti per pertrauką, nes tai ne tik indas maistui susidėti, bet ir vaiko tapatybės dalis.
Kartais būtent graži gertuvė paskatina dažniau gerti vandenį, o patogi priešpiečių dėžutė – nepamiršti užkandžio, todėl tokie pirkiniai seniai nėra nesvarbios smulkmenos“, – sako T. Budrys.
Pasak jo, ši tendencija rodo ir platesnį pokytį, nes mokyklinės prekės vis dažniau perkamos ne pavieniui, o kaip tarpusavyje deranti sistema – tos pačios stilistikos kuprinė, penalas, gertuvė, priešpiečių dėžutė ar pakabukas vaikui padeda susikurti mažą savo pasaulį mokykloje, todėl tuo tėvai pasirūpina iš anksto. Vis dėlto mokyklinių prekių specialistas pabrėžia, kad tėvams svarbu išlaikyti balansą.
„Vaikui kuprinė ir joje esantys daiktai yra vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuos jis gali kontroliuoti pats, todėl antistresinis žaislas, mėgstamas pakabukas, gražus planuoklis ar į kuprinę įsidėta knyga nebūtinai yra tuščia užgaida – kartais tai vaiko būdas pasirūpinti savimi.
Vis dėlto tėvams siūlyčiau ne tik nupirkti, ko vaikas nori, bet ir su juo pasikalbėti: „Kam tau šis daiktas reikalingas, kada jis tau padeda, ką darysi, jei per pamoką norėsis juo žaisti“?
Tokie pokalbiai moko vaiką atpažinti savo būsenas ir ieškoti tinkamų būdų su jomis tvarkytis – tai daug vertingiau nei tiesiog pasakyti „neimk nesąmonių į mokyklą“, – komentuoja T. Budrys.
Tekstas Aušros Kurtkutės, nuotraukos „Pegaso“
