MUŠEIKA STUMIA IR SPIRIA
Vaikui 1 metai ir 7 mėn. Prieš 3-4 mėnesius pradėjo muštis. Negali ramiai praeiti pro svetimą vaiką nesudavęs, nepastūmęs. Kaip reaguoti į tokį vaiko elgesį?
Toks netikėtas vaiko elgesio pasikeitimas susijęs su kažkuo, ką vaikas nori tuo pasakyti.
Atidžiau stebėkite situacijas: kas vyko prieš tai, kai vaikui kilo noras muštis, kas vyksta po to.
Gali būti, kad savo elgesiu vaikas nori išprovokuoti Jūsų reakciją, net pyktį. Gali būti, kad vaikas pyksta ant visų pasaulio vaikų. Už ką? Sunku pasakyti, priežasčių būna nepaprastai daug.
Gal vaikiukas jaučiasi skriaudžiamas (jei barate ar barasi ir mušasi vyresni vaikai), todėl bando tą pačią moralę pritaikyti kitiems. Gal vaikelis taip rodo savo jėgą ir įtaką, nes jam tai tinkamiausias būdas. Gal jis jaučiasi pernelyg silpnas ir priklausomas nuo suaugusiųjų, o gal tokiu būdu (agresija, isterijos priepuoliais) gauna tai, ko nori iš tėvų. Kaip matot, paaiškinimų – labai daug, be detalesnės analizės atsakyti sunku. Jei pavyktų surasti tokio elgesio logiką, būtų daug lengviau. Kol kas stenkitės savo elgesiu parodyti, kad taip daryti negalima. Kai vaikelis užsipuola kitus, nemuškite ir nebarkite. Pakelkite jį ir perneškite į kitą vietą, sakydami, kad muštis negalima. Jei incidentas kartojasi, pakelkite savo vaikelį ir kartu pasišalinkite iš įvykio vietos.
KLYKIA PAMATĘS VANDENĮ
1,3 metų mergaitė bijo atsisėsti į vonią, stovi nepalenkiama. Ką daryti?
8 mėn. sūnelis labai bijo maudytis, kai pradedu nurenginėti, verkia. Bandžiau maudyti su marškinėliais, nepadėjo.
1,5 mėn. dukrytė labai bijo būti išrengta, ypač kai ruošiamės maudytis. Klykia nuo tol, kol nurengiu paskutinį drabužėlį iki tol, kol išmaudžiusi aprengiu ir priglaudžiu prie krūtinės. Patarkite, kaip elgtis.
Ko gero, kiekviena situacija truputį kitokia. Jas išnagrinėjus kartu su mamomis, paaiškėtų daugiau detalių ir būtų galima geriau padėti. Bendras baimių bruožas – mes pakliūvame tarsi į aklavietę, nei švelnūs įkalbinėjimai, nei pikti pabarimai nepadeda. Vienintelis būdas, padedantis įveikti baimes – palaipsnis situacijos švelninimas nelaukiant greito rezultato.
Visada vonios situacijose padeda mamos artumas. Jei tai neprieštarauja Jūsų įsitikinimams, maudykitės kartu. Vaikas jausis saugiau, kai mama vonioje. Į vonią įlipkite pirma, paskatinkite vaiką prisijungti. Pamirškite, kad šlapiomis rankomis sušlapinsite rūbus, padėdama jam nusirengti. Juk Jūsų tikslas – padėti vaikui nebijoti, o dėl to galima paaukoti kelias sušlapintas rankoves. Jei vaikas atsisako prisijungti, paskatinkite jį pabūti kartu, šalia savęs, pažaisti su Jumis, su vandeniu. Kai vaikas įsidrąsins, paraginkite jį mesti šalin rūbus ir šokti pas Jus į vonią. Jei vaikas atsisako, nespauskite, baimė išeina pamažu, ne visiems taip paprasta. Kitą kartą vėl pamėginsite. Jei vaikiukas nenori sėstis į vonią, pasiūlykite jam tokių žaidimų, kuriuos reikia žaisti atsisėdus.
VĖL ŠLAPIA LOVA
Sūnus, būdamas 2 metų, nustojo šlapintis į lovą. Sulaukęs trejų per savaitę pasišlapindavo 1-2 kartus. Dabar greitai 4 metai, lovytė šlapia kiekvieną rytą. Pasišlapina per naktį net kelis kartus. Atsibudęs sako – „netyčia“. Naktį pažadintas padaro į puoduką. Ar tai liga? Gal segti sauskelnes?
Pirmiausia aplankykite gydytojus. Tik tada, kai jie neras jokių fiziologinių priežasčių, galima ieškoti psichologinių priežasčių ir siūlyti pagalbą. Jei sūnus į lovytę šlapinasi dėl psichologinių priežasčių, kreipkitės konsultacijai, nes situaciją išanalizuoti tiesiog būtina, kad būtų galima ką nors patarti.
DROVUS BERNIUKAS
2 metų sūnus linksmas, judrus, bet labai drovisi svetimų žmonių, net vaikų. Nusivedus į svetimą vietą (pavyzdžiui, polikliniką), ima verkti, apsipranta tik po 10 minučių. Niekada niekuo negąsdinome. Kaip turėčiau elgtis? Gal sūnus drovumą išaugs?
Žinoma, kad išaugs, tik pasistenkite nedramatizuoti ir nedaryti problemos. Kai vaikas drovisi, jo nestumkite ir neskatinkite, nes savo elgesiu parodysite, kad vaikas elgiasi kitaip, nei derėtų. Vaikas Jūsų elgesį priims kaip tikresnį faktą, nei Jūsų kalbos. Jei jis pamanys, kad kažkaip yra kitoks, nei turėtų būti, tuoj pat prisidės kitas įsitikinimas – aš prastesnis už kitus, kiti gali pasijuokti, nustebti ar išsigąsti manęs, kitokio. Baimė nuo tokio vidinio suvokimo tik didės. Tad kai vaikas vėl elgsis nedrąsiai, pasistenkite išlikti rami, lyg nieko ir nevyktų. Jei vaikas ima verkti, ramiai jį palaikykite ant kelių. Kaip sakėte, po dešimties minučių jis apsipranta, vadinasi, nėra ko jaudintis, kad jis neišsijudins. Jei neparodysite, kad tai problema, vaikui tai ir netaps problema. Pamažu jis pamirš savo baimę, ir verksmo bei drovumo intervalas trumpės.
TOLERUOTI NENORIU
7 metų mergaitė masturbuojasi. Dažniausiai tai daro vakare, gulėdama savo lovoje. Žinau, kad barti negalima, bet ir toleruoti nenoriu. Kaip elgtis?
Masturbacija mus gąsdina tik todėl, kad mes, tėvai, augome tuo laiku, kai ji buvo draudžiama ir gėdijama. Mums gėda iki šiol, nėra ko slėpti. Deja, šio komplekso, matyt, jau neatsikratysime, todėl naivu tikėtis, kad galėsime taip ramiai reaguoti į savo vaikų masturbaciją. Užsienio specialistai visi vienu balsu teigia, kad tai nėra blogai. Rūpintis reikėtų tik tada, jei vaikas masturbuojasi viešai, kai masturbacija tampa vieninteliu pozityvių emocijų patyrimo būdu.
Pasistenkite, kad dukrai netruktų meilės ir švelnių prisiglaudimų, kurių ji vis dar turi gauti iš mamos. Taip patenkinsite jos fizinio artumo ir malonumo poreikį. Jei dukra atsigulusi negali užmigti, pasiūlykite paskaityti, arba pati paskaitykite pasakas, jos mėgstamas knygas, pakalbėkite apie jos dienos įvykius. Suteikite jai pakankamai progų gerai jaustis ir patirti malonius jausmus be masturbacijos. Tada poreikis sumažės, bet, žinoma, jis nedings, tik gal bus ne toks reikalingas.
Į tėvų klausimus atsakė psichologė Erika Kern
„Mamos žurnalas“
