Vaikui plaukai išdygo ne vietoje ir ne laiku – tai gali būti visiškas niekis, tačiau gali siųsti informaciją apie organizmo sutrikimus ir labai išgąsdinti mamas. Konsultuoja Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Plaukuoti vaikeliai
Padidėjęs vaikų plaukuotumas yra gana dažnas reiškinys. Neretai jis pastebimas vos kūdikiui gimus ar išryškėja per pirmuosius kelerius metų po gimimo, o kartais pasireiškia tik vyresniame vaikų amžiuje.
Padidėjęs plaukuotumas nereiškia, kad nereikalingų plaukų turi būti daug – tai gali būti pavieniai plaukai pasmakrėje, ties kryžkauliu ar kitose kūno vietose – ir tai jau yra padidėjusio plaukuotumo požymis.
Padidėjęs vaiko plaukuotumas priverčia rūpestingas mamas sunerimti ir kreiptis į gydytojus. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo geriau, nes tai yra problema, kai „nieko neskauda“, bet gali būti labai rimtos ligos požymis. Šeimos gydytojai negali įvertinti, ar plaukuotumas pasididėjęs, ar ne, tai gali padaryti tik endokrinologai, kurie pritaiko tam tikra skalę, pagal kurią balais paskaičiuojama, kiek plaukuotumas yra padidėjęs.
Kada plaukų per daug?
Neturint medicininių žinių, sunku suprasti, ar plaukuotumas apskritai yra padidėjęs ar nepadidėjęs, ir kur yra riba tarp normos ir nenormalumo.
Tam, kad suprastumėte, kas yra padidėjęs plaukuotumas, ir kada reikia sunerimti, turite susipažinti su keliais pagrindiniais terminais, apibūdinančių šią būklę:
Hipertrichozė – medicininis terminas, apibūdinantis padidėjusį kūno plaukuotumą, kuriam nebūdingas vyriškų hormonų perteklius. Hipertrichozė gali pasireikšti viso kūno plaukuotumu arba tik tam tikrų kūno dalių simetrišku plaukuotumo padidėjimu. Ji gali būti įgimta arba įgyta.
Įgimta hipertrichozė būna labai retai, ji atsiranda dėl tam tikrų genų mutacijų. Visas gimusio kūdikio kūnelis būna padengtas lanugo tipo plaukais. Lanugo tipo plaukai yra ilgi, minkšti, šviesūs, būdingi vaisiui. Dar bebūnant gimdoje, apie aštuntą nėštumo mėnesį, jie savaime nukrenta, juos pakeičia vellum – trumpesni, kietesni, tamsesni nei lanugo gyvaplaukiai. Lanugo tipo plaukais būna padengtas visas kūdikio kūnas, išskyrus delnus, padus, gleivines ir lytinius organus.
Gali būti įgimta vietinė hipertrichozė, kai padidėjęs plaukuotumas būna priekinėje kaklo dalyje, užpakalinėje kaklo dalyje, ant alkūnių („plaukuotų alkūnių“ sindromas), ant kryžkaulio („fauno uodegos“ sindromas).
Šios būklės gali būti susijusios su kitų vidaus organų įgimtomis anomalijomis, kurių nematyti kūdikį iš išorės apžiūrint. Todėl, jei gimė vaikutis, kurio plaukuotumas akivaizdžiai didesnis, nei įprasta, reikia kreiptis į kompetentingus specialistus.
Apgamų plaukuotumas nėra retas dalykas, jis gali būti įgimtas arba atsirasti vėliau. Tai nepavojinga būklė paprastai nesusijusi su kitomis patologijomis.
Įgyta hipertrichozė, kuomet plaukuotumas būna padidėjęs ne nuo gimimo, o išryškėja tam tikru gyvenimo tarpsniu, dažniausiai pasireiškia veido (ūseliai virš lūpų, smilkinių, pasmakrės plaukuotumas, vešlūs, kartais susisiekiantys antakiai) ir/arba galūnių padidėjusiu plaukuotumu.
Netikėtai atsiradusio plaukuotumo priežastys gali būti:
Piktybinė liga.
Hormonų balanso sutrikimai.
Šalutinis poveikis vartojant kai kuriuos vaistus (acetazolamidą, ciklosporinus, kortikosteroidus, heksachlorbenzeną, interferoną, penicilaminą, fenitoiną, streptomiciną, minoksidilį).
Plaukuotumas taip pat yra vienas iš mitybos nepakankamumo požymių bei pasireiškia sergant nervine anoreksija.
Tai gali būti ir vienas iš apsinuodijimo sunkiaisiais metalais požymių.
Plaukuotumas gali pasireikšti ir kūdikiams, kurių motinos nėštumo metu piktnaudžiavo alkoholiu.
Esant skydliaukės funkcijos sutrikimui – hipotirozei, kuomet skydliaukė išskiria per mažai savo hormonų, – taip pat gali būti padidėjęs kūno plaukuotumas, plaukuotumas šiuo atveju išnyksta, kai vaikas pradeda gauti gydymą skydliaukės hormonais.
Lokalus tam tikrų kūno vietų plaukuotumas gali atsirasti išoriškai vartojant kai kuriuos vaistinius preparatus (minoksidilį, kortikosteroidų tepalus), taip pat po traumų bei esant lėtinėms odos uždegiminėms ligoms ar po vakcinacijos.
Hirsutizmas – medicininis terminas, kuriuo apibūdinama moteris ar mergaitė, kuriai būdingas vyriško tipo plaukuotumas. Tai nenormali būklė bet kokio amžiaus moteriai. Ją lemia vyriškų hormonų androgenų perteklius organizme. Priežastis gali būti vidinė (įgimta arba įgyta gyvenimo eigoje patologija) arba išorinė (dėl įvairių kenksmingų aplinkos veiksnių).
Hirsutizmui būdingas plaukuotumo padidėjimas adrogenams jautriose kūno vietose: virš lūpų, smakre, pilvo vidurio linijoje, gaktoje ir šlaunų vidinėje pusėje, pažastyse bei neretai krūtinės ir nugaros srityje.
Kaip papildomi androgenų pertekliaus simptomai gali būti: aknė (pūlingi spuogai ant veido, sprando odos), žemas balsas, mėnesinių ciklo sutrikimai paauglystėje, vyriško tipo kūno siluetas.
Hirsutizmas, kaip ir hipertrichozė gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šis sutrikimas gydomas antiandrogeniškai veikiančiais medikamentais.
Kaip gydomas padidėjęs plaukuotumas
Plaukuotumas niekuo negydomas, tik plaukų šalinimu, nebent jis susijęs su padidėjusiu androgeno kiekiu kraujyje (tada gydoma antiandrogeniniais vaistais).
Svarbiausia laiku atvykti vaikų endokrinologo konsultacijai, kad būtų įvertintas plaukuotumo laipsnis, lokalizacija, išsiaiškinta priežastis, atlikti visi reikalingi tyrimai dėl su padidėjusiu plaukuotumu galimai susijusių onkologinių ligų, hormoninių sutrikimų ir kitų organų anomalijų.
Plaukų šalinimas įvairiais būdais dažnai yra sudėtingas ir reikalauja daug investicijų. Nežiūrint to, supratimas ir pagalba vaikui yra labai svarbi. Esant itin išreikštai įgimtai hipertrichozei, svarbu padėti kūdikiui ir šeimai kiek įmanoma anksčiau. Šalinti plaukus pagal socialines ir ekonomines galimybes rekomenduojama pradėti nuo tų kūno vietų, kurios labiausiai matomos, nepridengtos drabužiais: veido, rankų nugarinio paviršiaus. Tai padeda šeimai bei kūdikiui išvengti nepageidaujamo dėmesio ir socialinės izoliacijos, nes jau lopšelyje-darželyje vaikui dėl to gali kilti bendravimo ir adaptacijos sunkumų.
Ką daryti pamačius vieną plauką
Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas, kad ir tik ką gimęs, jei pavienis plaukas išdygo ne pažastų arba gaktos srityje – nerimauti nereikia. Tačiau jei plaukas išdygo pažastų arba gaktos srityje ir juo labiau jei jis standus, garbanotas – nedelsdami kreipkitės į endokinologą, nes tai gali būti priešlaikinio lytinio brendimo požymis.
Plaukų šalinimo būdai:
Iš praktikos galiu pasakyti, kad Lietuvoje, deja, mamos ne tik kad nepadeda savo dukroms pašalinti nereikalingų plaukų, bet dar ir priešinasi tam, sako – „nieko tokio ir aš plaukuota, jei šalinsime, plaukai dar storesni ataugs“. Dėl plaukuotumo vaikai dažnai patiria patyčias, ypač mergaitės, joms bendraamžiai liepia „nusiskusti barzdą“ ir pan. Mergaitės verkia kabinetuose, galvoja apie savižudybę, o motinos užsispyrusios ir problemos nemato, joms svarbiausia, kad kraujo tyrimai būtų geri.
Plaukų skutimas – mažiausiai kenksmingas, tačiau efektas laikinas. Žmonėms, kurių plaukuotumas yra didesnis, plaukai atauga daug greičiau nei tiems, kurių plaukuotumas nepadidėjęs. Jei paprastai nuskutus plaukus pakartotinio skutimo prireikia po 7–10 dienų, tai esant hipertrichozei sukutimo gali prireikti jau po 3–4 dienų.
Plaukų mechaninis rovimas depiliatoriais ar vašku – efektas trunka ilgiau, tačiau metodas skausmingas, netinka kūdikiams ir mažiems vaikams, tik paaugliams. Galima hiperpigmentacija dažnai depiliuojamose zonose, plaukų įaugimas po oda, plaukų folikulų uždegimas.
Depiliacija cheminių tepalais-depiliatoriais – neskausminga, santykinai nebrangu, tačiau pasitaiko padidėjusio odos jautrumo ir dirginimo reakcijų.
Plaukų folikulų galvaninė elektrolizė ir termolizė – specialia adata sunaikinamas plauko folikulas, įduriant ją atskirai į kiekvieno plauko maišelį: ilgalaikis efektas, tačiau metodas skausmingas.
Lazerio ir intensyvios šviesos impulso terapija – naujausi, patys efektyviausi būdai, deja, brangūs ir skausmingi.
„Mamos žurnalas“
