Kai kada tėveliai jau iš anksto žino, kad ugdymo įstaigoje jų vaikui reikės daugiau ir įvairiapusiškesnės pagalbos, nei daugumai bendraamžių. Vaikui jau prieš mokyklą nustatyti specialieji poreikiai. Kaip rengtis sėkmingam startui tokio vaiko šeimai?
Atsako Saulė Šerėnienė, vyresnioji socialinė pedagogė, Kauno lopšelio-darželio „Želmenėlis“ direktorė
Kada sudaroma speciali ugdymosi programa, jei vaikas turi jau nustatytus specialiuosius poreikius? Dar iki rugsėjo pirmosios ar jau pradėjus vaikui eiti į mokyklą?
Ugdymosi programa vaikui, kuriam jau nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, gali būti (ir turėtų būti) pradėta rengti dar iki rugsėjo 1-osios, tačiau galutinai sudaroma dažniausiai jau pradėjus vaikui lankyti mokyklą.
Jeigu vaikas jau turi pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) išvadą su rekomendacijomis, mokykla dar iki mokslo metų pradžios iš tarnybos gauna pažymą. Tada renkama Vaiko gerovės komisija (VGK), kuri analizuoja išvadas, tėvų pateiktą informaciją, pedagogų stebėjimus. Parengiami preliminarūs ugdymo plano pritaikymai, numatomos specialistų pagalbos formos.
Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, atliekama jo adaptacijos stebėsena realioje mokymosi aplinkoje. Tada galutinai sudaroma specialioji ugdymosi programa, jei reikia, koreguojama pagal realią situaciją.
Kodėl ne viskas atliekama iki rugsėjo 1-osios?
Reikia vaiko stebėsenos mokykloje, kad ugdymas būtų pritaikytas realiems poreikiams. Dažnai tik bendradarbiaujant su mokytoju, specialistais ir tėvais galima tiksliai įvertinti, kaip vaikui sekasi.
Kaip pati šeima gali ruošti vaiką mokyklos lankymui – kas tėvų rankose?
Nors ugdymo įstaigos suteikia pagrindus, daug kas priklauso ir nuo tėvų, ypač formuojant įpročius, emocinį pasirengimą ir pozityvų požiūrį į mokymąsi.
Ką gali daryti šeima:
*Ugdyti dienos ritmą ir savarankiškumą. Reguliarus miego, valgymo, veiklų ir poilsio režimas padeda vaikui adaptuotis prie mokyklinio grafiko. O jei mokės savarankiškai apsirengti, susitvarkyti daiktus, pakuotis kuprinę, naudotis tualetu, vaikas jausis labiau pasitikintis savimi.
* Lavinti smulkiąją motoriką („paruošti ranką rašymui“) – tam padeda piešimas, spalvinimas, karpymas, lipdymas, konstravimas, sagų užsegimas. Labai naudingi žaidimai su plastilinu, mozaikos, dėlionės, karoliukų vėrimas, mazgų rišimas.
* Susipažinti su raidėmis, garsais, skaičiais (ne formaliai). Tai galima daryti per žaidimus ir kasdienes situacijas: vardų skaitymą, ženklų atpažinimą, daiktų skaičiavimą.
Svarbu mokyti pažinti garsus, skiemenis, pirmąsias raides be spaudimo. Ta veikla turi būti žaisminga ir motyvuojanti.
Kuo daugiau kalbėsite su vaiku, skaitysite pasakas, aptarsite paveikslėlius, skatinsite išreikšti mintis, tuo labiau lavės jo kalbos supratimas ir žodynas. Tokia veikla ugdo dėmesio išlaikymą ir loginį mąstymą.
Labai svarbu šeimoje mokyti ir socialinių įgūdžių. Pavyzdžiui, laukti savo eilės, susitarti, dalintis, paklausti, kaip jaučiasi kiti. Taip vaikas išmoksta dalyvauti bendrose veiklose su kitais vaikais.
Kad stiprintumėte vaiko pasitikėjimą savimi, girkite pastangas, ne tik rezultatą. Pavyzdžiui: „Mačiau, kaip stengeisi iškirpti tiesiai, – puiku!“ Leiskite vaikui patirti sėkmę, bet ir nesėkmes – mokyti, kad klaidos yra mokymosi dalis.
Šokiai, muzika, žaidimai, sportas padeda lavinti koordinaciją, dėmesį, kūrybiškumą.
Ką galiu pasakyti nuo savęs: pasitikėkite savo vaiku. Nereikia siekti, kad vaikas būtų „tobulai pasiruošęs“ – daug svarbiau, kad jis jaustųsi mylimas, priimtas ir saugus, nes tai pagrindas visiems įgūdžiams augti. Ramybė tėvų elgesyje – ramybė vaiko širdyje, nes vaikai labai jautriai jaučia tėvų emocijas. Jei tėvai nerimauja, lygina, skuba ar abejoja, – vaikas tai sugeria.
Patikėkite, kad vaikas pasiruošęs, ir mokykla pasiruošusi jį priimti, – šis tikėjimas perduoda vaikui pasitikėjimą. Kalbėkite apie mokyklą pozityviai, bet realistiškai.
Nežadėkite, kad viskas bus tik smagu, – pasakykite, kad bus ir lengvų, ir nelengvų dienų, bet jis su viskuo susitvarkys, o jūs visada būsite šalia.
Pasidalinkite savo prisiminimais iš mokyklos, sukurkite „tiltą“ tarp pasaulių. Ir neskubėkite – leiskite vaikui augti savo tempu. Vieni pirmokai iškart skaito, kiti pradeda skaityti antroje klasėje. Vieni drąsūs, kiti – stebėtojai. Tai viskas normalu.
Labai svarbu bendradarbiauti su mokytojais, jie nori gero jūsų vaikui ir dažniausiai pastebi tai, ko nemato tėvai. Atvirumas, pagarba ir pasitikėjimas – esminės vertybės. Išgirskite mokytoją: jei sako, kad reikia pagalbos, tikrai sako ne šiaip sau.
Ugdymas yra ne lenktynės, o kelionė. Svarbiausia ne tai, kiek vaikas moka rugsėjo 1-ąją, o kaip jis jaučiasi gruodį, pavasarį, kitais metais. Geriausi rezultatai ateina tada, kai vaikas džiaugiasi mokymusi. Galite pasakyti sau: „Aš padariau viską, kad mano vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir pasiruošęs. O visa kita jis išmoks – savo tempu, su mūsų palaikymu.“
Tekstas Gintos Liaugminienės
Projektą „Priimti kitokį“ 2025 metais iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 8000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.10.24.
