Apie motinystės pradžią dažnai kalbame labai šviesiai – kaip apie laiką, kupiną meilės, švelnumo ir naujų atradimų. Ir tai tiesa. Tačiau daugelis mamų tyliai pripažintų: pirmieji mėnesiai su kūdikiu būna ir vienas intensyviausių gyvenimo laikotarpių. Staiga pasikeičia beveik viskas – miegas, dienos ritmas, santykiai, kūnas, atsakomybės. Atsiranda begalė naujų klausimų ir kartu didžiulis noras viską padaryti tinkamai.
Iš šalies gali atrodyti, kad mama tiesiog džiaugiasi nauju gyvenimo etapu. Tačiau viduje tuo metu dažnai vyksta didžiulis virsmas. Tai laikas, kai gimsta ne tik kūdikis. Gimsta ir mama.
Apie pirmuosius mėnesius su kūdikiu – tarp meilės, nerimo ir nuovargio – kalbamės su jauna mama, šeimos gydytoja ir psichologe-psichoterapeute.
MAMA. Euforija labai greitai susidūrė su realybe
Pasakoja mama Ieva:
Pirmoji diena man buvo stebuklas. Džiaugsmas. Meilė. Kažkas neįtikėtina – kaip kažkas toks tobulas yra mano? Tačiau labai greitai euforija susidūrė su realybe. Dėl skirtingų kraujo grupių kūdikiui buvo nustatyta naujagimių gelta, todėl jis turėjo daug laiko praleisti atskirai nuo manę po fototerapijos lempa. Tai reiškė, kad negalėjau leisti jam ilgai žįsti ir snūduriuoti mano glėbyje. Buvo labai liūdna stebėti jį vieną tokį mažutį lovelėje. Tuo metu galvoje sukosi visi nėštumo kursuose girdėti patarimai, staiga supratau, kad realybė gali būti visai kitokia.
Dar vienas išbandymas buvo žindymo sunkumai. Nėščiųjų kursuose nuolat kartojo: žindykite. O štai man jau trečią ar ketvirtą dieną prireikė mišinuko, nes kūdikis nepriaugo svorio. Jaučiausi nevykusi mama – „net nesugebu maitinti savo vaiko.“ Dabar suprantu, kad tai buvo labai griežtas savęs vertinimas, bet tuo metu mano nerimas visiškai pašėlo.
Sugrįžus namo, prasidėjo naujas etapas – intensyvus ir nenutrūkstantis. Atrodo, nelabai žinai, kaip čia viską tinkamai daryti. Bet imi ir darai. Keliesi kas tris valandas, maitini, keiti sauskelnes, mokaisi laikyti galvytę, stebi svorio priaugimą, bandai suprasti, kodėl šiandien kūdikis verkia kitaip nei vakar.
Pirmieji mėnesiai buvo tarsi nuolatinis mokymasis. Kartu su nuovargiu buvo ir daug švelnių momentų. Kai paimdavau į glėbį, ir vaikutis nurimdavo. Kai glostydavau mažą nosytę. Kai išgirsdavau naują juokingą garsą. Kai pirmą kartą man nusišypsojo. Atrodo, daugelį nerimo prisiminimų vėliau užpildė būtent šios mažos, labai jaukios akimirkos.
Didžiausia vidinė įtampa kilo ne tik iš nuovargio, bet ir iš labai aukštų reikalavimų sau. Naiviai buvau įsitikinusi: „Taigi aš natūraliai jausiu savo vaiką. Išpildysiu jo poreikį, ir tuomet jis bus laimingas.“ Norėjau 100 procentų viską padaryti tinkamai.
Tačiau realybė pasirodė sudėtingesnė. Ne visada suprantu, ko mažasis nori. O verkdavo jis daug – gal aš kažko nesuprantu? Kartais tiek nerimaudavau, kad tas nerimas mane „ėdė“. Atrodė, kad visos kitos mamos tvarkosi geriau. Socialiniuose tinkluose mačiau idealiai atrodančius namus, gražias mamas su vežimėliais, jos visur spėja ir viską daro lengvai. Kodėl aš taip nesugebu?
Tik vėliau pokalbiai su kitomis mamomis padėjo suprasti, kad daugelis išgyvena labai panašius jausmus, sunkesnių momentų, o „mamų olimpiada“ neegzistuoja.
Vienas sunkiausių momentų buvo tada, kai pabandžiau pasakyti, jog man sunku. Parašiau artimam žmogui: „Man labai sunku. Gal galėtum atvykti?“ Atsakymas buvo: „Kodėl?“ Tai nustebino.
Kaip paaiškinti, kodėl? Kaip išvardinti viską – nuovargį, nerimą, chaosą galvoje, tą jausmą, kad nebespėji net pagalvoti?
Tos dienos, kai atvykdavo mano mama, – buvo svajonė. Ir jėgų suteikiantis naminis maistas, ir vaikutis močiutės pakalbintas, ir namai kažkaip susitvarko, ir aš šiek tiek daugiau išsimiegojusi.
Žvelgdama atgal, galiu pasakyti – motinystė su palaikymu ir be jo yra du labai skirtingi pasauliai.
Akimirkos iš „Mama mums rūpi“ mamų susitikimų:
GYDYTOJA: Kartais mamai tiesiog per daug atsakomybės
Šeimos gydytoja Ignė Kairienė, @vaikuciu_gydytoja
Savo kabinete sutinku labai skirtingas jaunas mamas. Tikrai ateina džiugių, ramių, savimi pasitikinčių mamų, kurios džiaugiasi kiekviena kūdikio diena. Tačiau yra ir labai jautrių, įsitempusių mamų, kurios nuolat dėl visko išgyvena.
Šiais laikais nerimą dažnai sustiprina informacijos perteklius. Tėvai viską žymisi programėlėse: kiekvieną nubudimą, verkimą, pieno porcijos mililitrą. Kartais vizito priežastys mums, gydytojams, net atrodo keistos.
Tokiomis situacijomis matau ne tik rūpestingumą, bet ir didžiulę įtampą. Kartais mamai tiesiog per daug atsakomybės, ji bando ja pasidalyti su gydytoju. Tai rodo, kad jai labai rūpi vaikas, bet kartu ir tai, kiek daug nerimo ji nešasi.
Jaunoms mamoms dabar dažnai trūksta ne informacijos, o pasitikėjimo savimi. Socialiniai tinklai sukuria įspūdį, kad mama turi viską spėti, – būti ir pasitempusi, ir aktyvi, ir visur dalyvauti. Jei to nedarai, gali pasijusti nevykusia mama.
Todėl mamoms dažnai kartoju paprastą mintį: „Vaiką auginkite širdimi.“
PSICHOLOGĖ: Mama, kuri gauna palaikymo, gali lengviau pasirūpinti ir savo vaiku
Psichologė-psichoterapeutė Ignė Lukminė, „Pokyčių namai“.
Motinystės pradžia yra vienas didžiausių gyvenimo virsmų. Per labai trumpą laiką pasikeičia beveik viskas – kūnas, miegas, dienos ritmas, santykiai, atsakomybė ir net moters tapatybė. Todėl šiuo etapu natūraliai atsiranda daug skirtingų emocijų.
Mama gali jausti didžiulę meilę ir švelnumą savo vaikui, bet kartu patirti ir nuovargį, nerimą ar vienišumą. Šie jausmai vienas kitam neprieštarauja.
Daugeliui mamų sunku pripažinti, kad joms sunku. Dažnai tam trukdo įsitikinimas, kad gera mama turi susitvarkyti pati. Tačiau iš tiesų pagalbos priėmimas yra svarbi rūpinimosi savimi dalis. Mama, kuri gauna palaikymo, gali lengviau pasirūpinti ir savo vaiku.
Kartais padeda labai paprasti dalykai
Iniciatyvos „Mama mums rūpi“ kuratorė Asta Petraitienė:
Psichologai pabrėžia, kad pirmosiomis motinystės savaitėmis labai svarbus paprastas žmogiškas ryšys – galimybė išeiti iš namų, pabūti tarp kitų žmonių, pasikalbėti su mamomis, kurios išgyvena panašų etapą. Dažnai būtent tokių paprastų dalykų ir pakanka, kad moteris galėtų šiek tiek atsikvėpti, normalizuoti savo savijautą ir suprasti, jog su tuo, ką ji išgyvena, nėra viena.
Jau ketvirtus metus Lietuvoje iniciatyva „Mama mums rūpi“ kviečia Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną minėti renginiais „Stipresnės kartu“, kurie vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose.
„Kartais mamai labiausiai reikia ne dar vieno patarimo, o paprasto žmogiško ryšio – išėjimo į lauką, pokalbio su kita mama, jausmo, kad ji nėra viena“, – sako iniciatyvos vadovė Asta Petraitienė.
Šiemet tokie susitikimai planuojami 36 Lietuvos miestuose. Informaciją apie renginius mamos gali rasti „Mama mums rūpi“ FB paskyroje ir svetainėje www.mamamumsrupi.lt.
Kartais pirmas žingsnis į lengvesnę savijautą būna labai paprastas – išeiti iš namų ir sutikti kitą mamą, kuri supranta, ką reiškia pradėti šią naują, jautrią kelionę.
