Rasa šiandien jau sūpuoja 8 mėnesių sūnų. Šeimos kelionė, siekiant susilaukti vaikelio, nebuvo lengva. Per dešimt santuokos metų tik pakartotina pagalbinio apvaisinimo procedūra tapo sėkminga. „Šis laikas buvo nepaprastai sunkus, tiek daug skausmo ir ašarų pralieta“, – dabar jau su šypsena veide pasakoja moteris.
Iš pradžių pora vaikelio bandė susilaukti natūraliai, tačiau pastoti negalėjo net šešerius metus. „Ieškojome priežasčių, kodėl nepavyksta, ir mano pažįstama rekomendavo pasikonsultuoti su Kauno klinikų akušere ginekologe doc. Egle Drejeriene.“
Moteris į Kauno klinikų specialistus dėl nevaisingumo kreipėsi 2018 metais. Atlikus tyrimus, jai įtarta ir patvirtinta endometriozė. „Kitų vaisingumą trikdančių veiksnių pora neturėjo. Kiaušidėse esanti endometriozinė cista endoskopinės operacijos metu pašalinta, tačiau praėjus dar vieneriems metams, nėštumo vis nebuvo, todėl pora ryžosi pagalbiniam apvaisinimui“, – pasakoja 2019 metų pabaigoje atidaryto Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Drejerienė.
Nors po konsultacijos ir gydymo pacientė jautėsi ramiau, tačiau sužinojo, kad norint susilaukti vaikelio, visgi bus reikalinga pagalbinio apvaisinimo procedūra. „Naujojo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro atidarymo laukėme kaip išganymo“, – prisimena kaunietė, kuri tapo viena pirmųjų šio centro pacienčių.
Pradėjus gydymą, dėl pacientės organizmo reakcijos į vaistus grėsė perstimuliavimo sindromas, todėl tolesnis gydymas buvo laikinai atidėtas. Praėjus dviem mėnesiams, pirmasis embriono perkėlimas į gimdą baigėsi nesėkme, o antrasis – ankstyvu persileidimu.
Tačiau moteris nenuleido rankų ir nenustojo tikėti, kad vieną dieną ant rankų galės paimti savo kūdikį. „Atrodo tik užsimezgė gyvybė, jau yra vilties ir vėl nusvyra rankos. Emociškai buvo labai skaudu. Tuo metu aplinkiniai ragino pailsėti ir daryti pertrauką, tačiau mūsų noras buvo per daug stiprus. Pamenu, kai gydytoja Eglė pasakė, kad be vaikelio manęs iš centro neišleis“, – šypsosi Rasa.
Trečiasis embriono perkėlimas į gimdą buvo sėkmingas, o apie nėštumą Rasa sužinojo atostogaujant pajūryje. „Su vyru nusprendėme, kad turime gyventi toliau ir mėgautis gyvenimu, todėl išvykome pailsėti į Palangą. Ten pasidariau kraujo tyrimus, kurių rodikliai ir rezultatai buvo puikūs – užsimezgusi gyvybė stipriai kabinosi į gyvenimą. Jautėme begalinę laimę.“
Nėštumas vystėsi sėkmingai ir jai gimė ilgai lauktas sūnus. „Labai džiugu, kai moterys pastoja, išnešioja ir pagimdo jau pirmojo gydymo ciklo metu. Deja, taip nutinka ne visada, nes šio gydymo sėkmę lemia daug veiksnių. Tik labai mažai daliai pacientų užtenka vienintelio gydymo ciklo“, – sako Reprodukcinės medicinos centro vadovė.
„Labai noriu padėkoti savo darbui atsidavusiai gydytojai Eglei, kuri mane ramino ir drąsino. Taip pat visada palaikančiam Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro personalui. Noriu pasiųsti žinutę ir kitoms šiuo sunkiu keliu einančioms poroms – nenustokite tikėti ir stipriai norėti. Taip pat pasitikėkite gydančiu gydytoju ir klausykite jo patarimų“, – priduria Rasa.
Docentė sako, kad su vaisingumo sutrikimais susiduria apie 15 proc. porų arba kitaip tariant, kas šešta pora. Nevaisingumą gali lemti vyriškosios ir moteriškosios priežastys. „Sutrikus vyrų vaisingumui, pažeidžiamas vyriškųjų lytinių ląstelių formavimasis ir brendimas, – aiškina centro vadovė. – Moterims vaisingumą trikdo kiaušintakių pažeidimas, sunki endometriozė ar ovuliacijos sutrikimas, kai skiriamas gydymas nesėkmingas.“
Kartais aiškios nevaisingumo priežasties nepavyksta nustatyti, todėl tokios poros priskiriamos neaiškios kilmės nevaisingumo grupei. „Lietuva šiuo metu yra viena iš sparčiausiai nykstančių valstybių pasaulyje demografinių rodiklių prasme, todėl kalbėti apie efektyvią pagalbą poroms, turinčioms vaisingumo sutrikimų, labai svarbu, – pažymi doc. E. Drejerienė. – Džiugu, kad pagalbinio apvaisinimo procedūromis naudojasi vis daugiau žmonių, jos palaipsniui tampa įprastu pasirinkimu, o mitų išgirstame vis mažiau.”
2019 metų pabaigoje Kauno klinikose veiklą pradėjęs Reprodukcinės medicinos centras skaičiuoja pasiekimus. Per trejus metus čia po atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimė 112 vaikųo šiuo metu laukiasi dar 69 moterys. „Iš 107 gimdymų gimė tik 5 poros dvynių. Tai reiškia, kad daugiavaisio nėštumo dažnis nesiekia 5 procentų ir šis rodiklis gali konkuruoti su pažangiausių Europos klinikų rezultatais“, – statistiniais rezultatais dalijasi Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. E. Drejerienė.
Pasak jos, dvynių ar trynių nėštumas priklauso didelei rizikai, o dvynių nėštumo eiga tik 15 proc. atvejų būna fiziologinė. „Naujagimiai dažniau gimsta neišnešioti, mažo svorio, dažniau serga ir miršta. Dvynių mirtingumo tikimybė yra net 10 kartų didesnė nei gimstant vienam naujagimiui. Suteikdami prioritetą gydomų pacienčių ir būsimų naujagimių saugumui, pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti vieno embriono perkėlimo metodiką“, – priduria docentė.
Siekiant sumažinti pacientų patiriamą nerimą ir stresą dėl nevaisingumo gydymo, centro personalas daug dėmesio skiria bendravimui su jais, paaiškina sudėtingo gydymo etapus ir suteikia visą reikalingą informaciją. Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras, dirbančių specialistų komanda vadovaujasi mokslu grįstomis žiniomis, geros medicininės ir laboratorinės praktikos gairėmis, diegia mokslo patikrintas naujoves.
Kauno klinikų informacija
Susiję straipsniai
