Šiuo metu būsimųjų pirmokų tėveliai sprendžia labai rimtą klausimą – kokią mokyklą pasirinkti? Bandysime paneigti arba patvirtinti populiariausius mitus apie mokyklų pasirinkimą, remdamiesi „Saulės“ privačios gimnazijos 26-erių metų patirtimi.
Ši gimnazija aklai neseka kokios nors užsienio šalies švietimo sistema, orientuojasi į tai, kokie yra šeimos, paties vaiko lūkesčiai, ko iš abituriento reikalauja aukščiausio lygio universitetai. Gimnazijai svarbu padėti vaikams susikurti laimingą gyvenimą, būti konkurencingiems ateities darbo rinkoje. „Saulės“ gimnazijos auklėtiniai jau sėkmingai baigę arba mokosi Lietuvos, Europos, Australijos ir JAV universitetuose.
Konsultuoja Evelina Aukštuolienė
„Saulės“ privačios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja pradiniam ugdymui, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė, turinti švietimo vadybos ir lyderystės magistro laipsnį
Pirmas mitas – pradinėse klasėse nesvarbu, kokią mokyklą vaikas lankys, kur kas svarbiau, pas kokią mokytoją jis pateks. Pritartumėte ar paneigtumėte šį mitą?
Svarbu ne tik mokytojo asmenybė, bet ir pati mokykla, nes mokykloje vaikas praleidžia beveik visą dieną. Mokykloje aplink vaiką yra kur kas daugiau žmonių, negu mes įsivaizduojame. Pradinukų pamokos trunka gana trumpai, bet vaikas mokykloje dažnai prabūna iki tėvelių darbo pabaigos. Čia vyksta būreliai, žaidimai, vaikai eina į lauką, dirba su projektais, atlieka įvairius bandymus, laisvą laiką praleidžia skaitydami, bendraudami su draugais. Todėl svarbi aplinka, kurioje vaikas būna, svarbūs šiuolaikiški kursai, integruoti į ugdymo temas, svarbi saugi emocinė, fizinė, socialinė erdvė, mokyklos puoselėjamos vertybės, bendradarbiavimas su tėveliais.
Mokytojo asmenybė, be abejo, irgi yra labai svarbi. Bet geroje mokykloje visi pedagogai bus profesionalai. Tai, kad mokytojas turi diplomą, dar nereiškia, kad jis profesionalas. Profesionalas vaikams yra vedlys, jis parenka tinkamus mokymo metodus, geba sekti vaiko pažangą, motyvuoja, sugeba padaryti taip, kad vaikų akys žibėtų.
Mūsų gimnazija turi unikalią pedagogų kompetencijų kėlimo programą, mokytojai nuolat vyksta į užsienį tobulinti savo kvalifikaciją pagal tarptautinius projektus arba pasisemti patirties iš panašia kryptimi dirbančių prestižinių gimnazijų. Pavyzdžiui, šį rudenį per mokinių atostogas visas kolektyvas važiavome į Prahą, į tris stipriausias privačias mokyklas. Mokytojai stažuojasi Suomijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Estijoje, Ispanijoje. Kai būsimųjų pirmokų tėveliai mūsų klausia, kuris mokytojas geriausias, atsakome, kad tokie yra visi.
Pirmiausia reikia patikėti gimnazija, jos deklaruojamomis vertybėmis ir tuo, ką ji nori suteikti vaikui. Kai yra bendros vertybės, kiekvienas mokytojas dirbs vadovaudamasis tais pačiais kriterijais.
Antras mitas – jau pradinėse klasėse vaikai praranda norą eiti į mokyklą.
Manau, nenoras neiti į mokyklą gali būti kompleksinis dalykas. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kaip vaikas buvo pasirengęs eiti į mokyklą. Kaip tėveliai nuteikė, kas ten laukia. Jei patys tėveliai jaučia įtampą, prie vaiko kalba apie tai, kad mokykloje bus sunku, vaikas visus tuos pokalbius girdi, jo galvelėje jau dėliojasi mintys, kad mokykla – kažkas nemalonaus, priverstinio. Kitas kraštutinumas, kai tėveliai per daug optimistiškai nupiešia mokymosi procesą, sakydami, kad mokykloje bus be galo smagu, ten daug draugų ir įdomių užsiėmimų ir bus tik smagiai leidžiamas laikas. Bet juk mokykla nėra žaidimų kambarys. Kai vaikas pamato, kad mokykla turi tam tikrus reikalavimus, taisykles, jis nebesupranta, kas vyksta, jaučiasi apgautas. Labai svarbu išlaikyti balansą tarp pozityvumo ir realybės.
Nenoras eiti į mokyklą gali būti adaptaciniu laikotarpiu, kol vaikas dar nepripratęs prie naujos aplinkos, jam sunku atsiskirti nuo tėvelių. Tada mokykla turi padėti adaptuotis kuo lengviau, pedagogų ir psichologų komanda dirba kartu su mokiniais, jų tėveliais, kad palengvintų mokiniui šį laikotarpį.
Pastebiu, kad mūsų mokykloje pradinukai noro eiti į mokyklą nepraranda.
Kai po pamokų ar po visos dienos veiklų tėveliai ateina pasiimti vaikų, šie prašo dar palaukti, dar nenori eiti namo. Tai geriausias įrodymas, kad mokykloje įdomu, vaikas jaučiasi saugus, o ši įstaiga atitinka jo poreikius.
Trečias mitas – vaikai nenori eiti į mokyklą, nes bijo mokytojų.
Tai tikrai mitas! Mūsų mokytojai šiais laikais yra vaiko mentoriai, vyresnieji draugai ir pagalbininkai.
Pirmomis dienomis pirmokėliai galbūt jaučia permainų baimę, nes reikia priprasti prie naujų draugų, mokymosi ritmo, bet kad vaikai bijotų mokytojo, – taip nebūna.
Mokytojas veda vaiką, žadindamas smalsumą, o ne baimę.
Ketvirtas mitas – privati mokykla turi modernesnių mokymo priemonių negu valstybinė. Ar tikrai taip yra?
Manau, jei tėvai renkasi privačią mokyklą, svarbiau yra ne tai, kiek kompiuterių, interaktyvių lentų ir planšečių mokykla turi, bet jos patirtis, emocinis mikroklimatas, abiturientų laimėjimai. Jei atsakyti tiesiai – taip, mūsų gimnazija tikrai turi labai daug naujausios moderniausios įrangos, bet ji tik priemonė mokymosi procesui gerinti, jam tobulinti, priartinti prie vaiko asmeninės patirties. Vaikai nežaidžia tomis planšetėmis ir negyvena įbedę žvilgsnio į ekranus. Modernią įrangą laikome kaip savaime suprantamą dalyką ir jos neakcentuojame.
Tėveliai, rinkdami mokyklą savo pirmokui, jau būna daug informacijos radę internete. Bet su kiekviena šeima pasikalbame asmeniškai, kad išsiaiškintume, kokie yra lūkesčiai, norai. Dažniausiai tėvelių lūkesčiai yra paprasti, žemiški: kad vaikas būtų saugus, gerai jaustųsi ir gerai mokytųsi. Būtent dėl saugumo jie renkasi mažesnę mokyklą, mažesnes klases, mažesnę bendruomenę. Kalbu ne tik apie fizinį vaiko saugumą, bet ir psichologinį. Juk iškilus kokiai nors problemai, mes galime reaguoti iš karto, ieškoti sprendimų. Lietuvos mokyklose kartais to nepavyksta padaryti dėl didžiulio mokinių skaičiaus, individualaus požiūrio į konkretaus vaiko problemą trūkumo. Kartais tėvai apie patyčias ar mokymosi sunkumus sužino po pusės metų, kada problema būna jau įsisenėjusi.
Labai džiaugiamės tuo, kad mūsų gimnazija išlaikiusi vertybinį moralinį stuburą ir čia labai svarbu tarpusavio pagarba, supratimas, tolerancija, bendradarbiavimas, vaiko interesų užtikrinimas. Norime, kad mokslas taptų vaiko savastimi, jis gerbtų ir vertintų patį mokymosi procesą.
Penktas mitas – privačioje mokykloje vaikai mokosi geresniais pažymiais.
Vienas iš mitų, kad atvesime bet kokį vaiką į supermokyklą, ir jis taps vunderkindu. Jeigu taip būtų, jau gimusius vaikus užrašinėtų į tokių mokyklų eiles. Mūsų mokykla vaikų nesirenka pagal gabumus, nėra jokių testavimų nei pagal gebėjimus, nei pagal psichologinius kriterijus. Manome, kad tai yra nenaudinga. Kuo labiau atpažinti vaiko gebėjimus ir padėti jiems maksimaliai atsiskleisti jau pradinėje mokykloje – čia mūsų mokyklos stiprioji pusė, pridėtinė vertė.
Nors pradiniame ugdyme vaikų žinios, gebėjimai nevertinami pažymiais, bet tėveliai mūsų mokykloje tikrai žino, kaip vaikui sekasi, – tam sukurta visa tėvų informavimo sistema. Mes stebime kiekvieno vaiko asmeninę pažangą, padedame, kad kiekvienas vaikas galėtų pasiekti asmeninį savo gebėjimų maksimumą. Gimnazija sudaro visas sąlygas, kad vaikas galėtų kokybiškai tobulėti visose ugdymosi srityse. Kaip teigia neuromokslininkai, rezultatas yra tik ledkalnio viršūnė. Visa kita – emocijos, jausmai, įpročiai – kuriami nuo pirmųjų klasių. Pagrindas yra mąstymas, kuris padeda siekti asmeninio rezultato. Spaudimo dėl rezultatų mūsų gimnazijoje nėra. Mes skatiname motyvaciją, mokome vaikus dėti pastangas, kad asmeniniai laimėjimai būtų kuo geresni.
Šeštas mitas – leisti vaiką į privačią mokyklą – daugiau prestižo ir mados reikalas.
Jei tai būtų tik mada, ji negyvuotų dešimtmečius. Mūsų mokykla dirba jau 26 metus, išleidome daug abiturientų kartų. („Saulės“ gimnazijoje vaikas gali mokytis nuo priešmokyklinės grupės iki dvyliktos klasės). Apie mokinių parengimą, baigiamųjų egzaminų balus informacijos galima rasti mūsų gimnazijos interneto puslapyje. Mes jau turime įdirbį, kuris kalba pats už save. Visi abiturientai įstoja į tas aukštąsias mokyklas, į kurias jie ir norėjo įstoti. Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio, net ir į pačius prestižiškiausius universitetus.
Didžiausiu laimėjimu laikome tai, kad mūsų auklėtiniai įgyja įprotį mokytis visą gyvenimą ir išeina kaip brandžios, kuriančios ir atsakingos asmenybės. Jie dėkoja ne už šimtuką, bet už tai, kad gimnazija padėjo atskleisti stipriausias asmenybės puses, parodė kryptį, kur link turėtų vykti asmeninis augimas.
Pateikiame šiek tiek gimnazijos istorijos. Ji daug ką pasako. Patikimumas ir stabilumas šiais laikais labai svarbūs visuomenei.
- 1994 m. įkurta „Nykštuko“ pradinė mokykla. Tai buvo Visos dienos mokykla. Tokia mokykla dabar kuriama visoje Lietuvoje.
- 1994 m. anglų kalbos pradėta mokyti nuo 6 metų. Tuo metu tai buvo naujovė. Dabar visi Lietuvos pradinukai mokomi užsienio kalbos.
- 1994 m. pradinėje mokykloje įvesta dalykinė sistema. Šiuo metu tik pavienėse pradinėse mokyklose visus dalykus moko vienas mokytojas.
- 1995 m. sukurta informacinių technologijų mokymo programa ir pradėtas šio dalyko dėstymas pradinėje mokykloje. Dabar mūsų pradinukai jau programuoja.
- 1998 m. „Nykštuko“ pradinė mokykla išaugo į „Saulės“ pagrindinę mokyklą.
- 1999 m. įvesti privalomi ilgalaikiai praktiniai tiriamieji darbai, parengta tokių darbų atlikimo, aprašymo ir pristatymo metodika.
- 1999 m. papildyta antrosios užsienio kalbos valstybinė programa ir paankstintas jos mokymas. Tokia galimybe jau naudojasi ir kitos Lietuvos mokyklos.
- 2000 m. įvesta mokinio konsultavimo praktika šalia pamokinio ugdymo.
- 2000 m. pradėtas nuoseklus papildomas gabių mokinių ugdymas, prieš tai išanalizavus Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio patirtį.
- 2002 m. „Saulės“ pagrindinė mokykla pakviesta į Europos privačių mokyklų asociaciją.
- 2004 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas suteikė teisę teikti vidurinį išsilavinimą.
- 2005 m. surengta tarptautinė ECNAIS konferencija Vilniuje.
- 2009 m. išorės auditas aukštai įvertino ugdymo kokybę. Unikaliu pasiekimu auditoriai pripažino realų mokyklos gebėjimą užtikrinti mokinių fizinį ir psichologinį saugumą, mokinių vertybinių nuostatų puoselėjimą, lankstų aktualaus ugdymo turinio pateikimą bei gebėjimą ugdymo procese atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius.
- 2010 m. po akreditacijos mokykla tapo gimnazija.
- 2014 m. gimnazijoje įsitvirtino personalizuotas ugdymas ir individualios mokinio pažangos stebėsena. Gimnazijos specialistai sukūrė tokio ugdymo metodologiją.
- 2014 m. gimnazijos pedagogų komanda pradėjo kurti integruotas mokinių veiklos programas užsienio mokslo centruose ir didžiuosiuose Europos muziejuose.
- 2015 m. į valstybinius ugdymo planus buvo įtraukti „Saulės“ privačios gimnazijos praktikoje patikrinti teiginiai.
- 2016 m. sukurta ir pradėta nuosekliai vykdyti gimnazijos individuali integruota STEAM programa 1–12 klasėms.
- 2014–2018 m. sukaupta patirtis išleista trimis knygomis, kurios nemokamai dalijamos parodose, renginiuose.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
