Visi vaikai yra svajotojai. Laukdami vasaros atostogų jie prisifantazuoja visokiausių nuotykių ir romantiškų istorijų, kurios nutiks stovyklaujant.
Savarankiškas gyvenimas toli nuo namų labai vilioja. Tačiau jau pirmą dieną romantikos gerokai sumažėja, kai vaikas atsiduria svetimoje aplinkoje tarp nepažįstamų žmonių.
Ir jis skambina verkdamas: „Pasiimkit mane namo“…
Pirmos dienos bus nelengvos
Tėvai, kurie piešia stovyklos gyvenimą vien rožinėmis spalvomis, elgiasi ne visai sąžiningai vaiko atžvilgiu. Jie iš anksto turėtų paaiškinti, kad pirmosios dienos bus sunkesnės, nes teks priprasti prie naujos tvarkos, naujų draugų ir savarankiškumo, tačiau po kelių dienų stovykloje prasidės tikras smagumėlis.
Kad vaikas geriau įsivaizduotų, kas jo laukia, prieš pirkdami kelialapį tėvai galėtų apsilankyti drauge su vaiku stovykloje arba kuo daugiau sužinoti apie tvarką ir gyvenimo sąlygas.
Nauji draugai
Ruošiant vaiką stovyklai, nereikėtų kurstyti tuščių vilčių apie tai, kad jo ten lauks būriai draugų. Susirasti bendraminčių nėra paprasta. Vieni vaikai taps gerais draugais, kiti galbūt visai nesutars. Stovykloje nieko nereiškia vaiko nuopelnai mokykloje. Čia santykiai kuriami iš naujo. Jei vaikas sunkiau bendrauja ar yra labai nesavarankiškas, galbūt išmintinga važiuoti vasaroti su broliu, sesute ar draugu, nes tada jis jausis saugesnis.
Nuo kada galima važiuoti į stovyklą
Manoma, kad iki 7 metų vaikui stovyklauti dar anksti. 2-3 išsiskyrimo savaitės jam gali nepaprastai prailgti.
Bendri dėsniai teigia, kad iki 12 metų vaikui dar labai svarbus ryšys su tėvais. Jam vienodai reikia ir tėvų, ir draugų. Maždaug nuo 13 metų draugai tampa svarbesni. Tėvų įtaka pastebimai mažėja, bendravimas „suaugęs – vaikas“ pamažu virsta „suaugęs – suaugęs“.
Išsiskyrimas be ašarų
Išsiskyrimas – išbandymas ne tik vaikams. Tėvams taip pat skauda širdį ir neramu, ar viskas bus gerai.
Tačiau tėveliai išsiskyrimo metu turėtų valdyti emocijas – jeigu visa šeima nusprendė, kad vaikui naudinga pabūti stovykloje, vadinasi, reikia žengti tą žingsnį. Jokių dramatiškų ir graudžių atsisveikinimų. Tėvai turėtų parodyti, kad pasitiki vaiku, kad jam puikiai seksis pagyventi ir vienam.
Mamytės sūnelis
Yra tėvų, kurie įpratę nuolatos patarinėti vaikams. Vaikui išvažiavus į stovyklą, jiems norisi skambinti kasdien, klausti, ar vaikas pavalgė, ką valgė, kaip susišukavo plaukus ir t.t. Tokios smulkmenos tikrai vaikui nėra labai svarbios. O draugai, matydami, kad bendraamžis kiekvieną dieną turi atsiskaityti mamai, greitai užlipina mamytės sūnelio etiketę. Jeigu nusprendėte, kad vaikui būtų naudinga paatostogauti savarankiškai, tai ir leiskite jam pabūti savarankiškai.
Išbūti iki galo
Ką daryti, jei vaikas, taip svajojęs apie stovyklą, jau kitą dieną skambina apsiverkęs ir maldauja vežtis namo? Bet kokiu atveju tėvai neturėtų pasiduoti emocijoms ir spręsti staiga. Ypač tuomet, kai vaikas susipyko su bendraamžiais. Vaikų jausmai greitai kinta. Šiandien dukra susipešė su mergaite, rytoj jau vėl vaikščios susikibusios už rankų kaip geriausios draugės. Ypač skubotų sprendimų reiktų vengti pirmosiomis dienomis. Tada mažajam stovyklautojui daug kas atrodo svetima ir nemiela. Bet praeina laiko, ir vaikas apsipranta, susiranda naujų draugų, išmoksta naujų žaidimų, dainų. Stovykla – tai nauji įspūdžiai ir labai vertinga vaiko patirtis.
„Mamos žurnalas“
