Prieš kelis metus Lietuvoje viešėjo legendinis akušeris-ginekologas Michelis Odentas, pirmasis Europoje įkūręs namų aplinkos gimdyklas, parašęs daug knygų apie natūralaus gimdymo aplinką. Viena jų – „Gimdymo atgimimas“, išleista 1995 m., tebėra populiari iki šiol.
Tik kas dešimta pagimdo natūraliai
Ar gali būti žmogaus gyvenime natūralesnis dalykas už gimdymą ir gimimą? Turbūt ne.
Atrodytų, kad visos kalbos apie natūralų gimdymą yra beprasmės – gimdymo nepadarysi natūraliu – jis toks yra. Tačiau specialistų teiginiai visai kitokie – pasak statistikos, tik 10 proc. visų gimdančių moterų patiria natūralų gimdymą be jokių medicininių intervencijų – gimdymo sužadinimo, medikamentų naudojimo, vaisiaus vandenų pūslės praplėšimo ir t.t. Iš tiesų šiais laikaisi medicina gali daug ir siūlo daug – pagimdyti be skausmo ar greičiau. „Kam kentėti skausmą, jei galima nekentėti. Juk net dantis taisome be skausmo“, – štai daugelio moterų požiūris. Greitai, saugiai, o svarbiausia – be skausmo. Tačiau medicina ir medikai šiais laikais prabyla už kitokį, galbūt ilgą ir varginantį, tačiau be jokių intervencijų, įsiklausant į savo kūną ir pojūčius, gimdymą. Gimdymą, kuris gali būti tarsi kopimas į kalną, tačiau turintis gilią prasmę.
Drovusis hormonas
Nuo ko prasideda gimdymas? Nuo hormono oksitocino išsiskyrimo. Kaip išsiskiria oksitocinas, kas lemia jo išsiskyrimą? M. Odentas teigia, kad šiais laikais žinome daug apie oksitocino poveikį, sistemą, žinome jo cheminę formulę. Tačiau daug ko ir nežinome. Oksitocinas yra vadinamas „kukliu, droviu“ hormonu, kuris, kaip ir kuklus žmogus, nelinkęs pasirodyti tarp svetimų. Ši savybė yra esminė oksitocino savybė. Kaip ji veikia?
Pasak M. Odento, oksitocinas išsiskiria lytinių santykių, žindymo metu, gimdant ir ką tik pagimdžius. Nuo pat pirmųjų žmonių yra akivaizdi viena tiesa – kad ir kokias laisvas elgesio bei moralės normas būtų priėmusi visuomenė – pora mylėjimui save izoliuoja. Kiekvienas žinduolis traukiasi gimdyti vienumoje – ten, kur būtų nestebimas pašalinių akių, nes jis žino oksitocino išsiskyrimo strategiją. Oksitocinas gali išsiskirti tik būnant nestebimam.
Pasak garsaus mediko, trys dalykai yra būtini, kad gimdančiai moteriai natūraliai išsiskirtų oksitocinas, reikalingas normaliam gimdymui – tai nejausti šalčio, jaustis saugiai ir būti nestebimai.
Per kartų kartas buvo žinoma, kad gimdymo metu moteris siekia būti šalia savo motinos, nori, kad jos niekas nestebėtų.
Tačiau gyvenimas nestovėjo vietoje, vystėsi medicina, o kartu ir akušerija. Vis daugiau ir daugiau akušeriais-ginekologais pradėjo tapti vyrai – taip gimdymas nebeliko vien tik moterų reikalas. Gydytojai ėmė „diriguoti“ gimdymui, stebėti, nurodinėti – aplinka nebeteko savo pirminės ramybės. Gimdymas tapo nebe moterų, bet tarsi gydytojų reikalu – taip buvo pažeista pirminė oksitocino išsiskyrimo sąlyga – vienatvė ir izoliacija. Nenuostabu, kad moterims vis dažniau prireikia intervencijų ir dirbtinio gimdymo skatinimo – nebesiskiriant oksitocinui natūraliai, prireikia jo cheminės formulės. Tiesiog šiais pažangos laikais pamirštama tai, ką žinojo visi – oksitocinas yra drovusis hormonas.
Pasak M. Odento, oksitocino išsiskyrimo pikas moters organizme – iš karto gimus kūdikiui, bet šis pikas gali būti pasiektas tik tada, kai moters ryšys su kūdikiu yra nepertraukiamas, kai moteris gali kūdikį jausti, liesti, laikyti ant krūtinės, žindyti, stebėti ir visą dėmesį skirti tik jam. Jeigu kūdikis paimamas, sveriamas, apžiūrimas, moters dėmesys išsiblaško. Taip oksitocino išskyrimas yra sutrikdomas, tačiau tik oksitocino išsiskyrimas lemia sėkmingą placentos atsidalijimą. Gimdanti moteris yra užprogramuota išskirti meilės kokteilį – oksitociną, endorfiną, vazupresiną, o oksitocinas yra pagrindinė to meilės kokteilio dalis.
Oksitociną išskiria pačios primityviausios smegenų struktūros, jo išsiskyrimas priklauso nuo aplinkos veiksnių.
Gimdanti moteris užmiršta visą pasaulį, gali elgtis taip, kaip nepriimtina civilizacijai – rėkti, blaškytis, ieškoti tik jai vienai priimtinos padėties. Gimdymo metu reikia iš naujo atrasti tylos reikšmę. Pasak M. Odento, procentas moterų, kurios gimdo tik dėl natūralaus oksitocino išsiskyrimo – artėja prie nulio. Dauguma moterų gimdo atliekant cezario pjūvio operaciją, nes tai greita, lengva, saugu ir daugelyje pasaulio vietų tai tapo beveik pagrindiniu būdu gimdyti.
Toms moterims, kurios gimdo natūraliais gimdymo takais, natūralus oksitocino išsiskyrimas taip pat pakeičiamas chemine formule.
Gimdymo įtaka tolesnei žmogaus sveikatai
Vis daugiau įrodymų byloja, kad sergančių šizofrenija cerebralinės anomalijos išsivysto gimdymo metu. Mažas gimimo svoris bei ūgis irgi yra rizikos veiksniai. Keletas autoritetingų tyrimų atskleidžia didžiulę gimdymo metu įvykusių dalykų svarbą vėlesniems susirgimams autizmu. Buvo ištirta, kad polinkį į autizmą sukelti arba sustiprinti gali gimdymo skatinimas, replių naudojimas, gimdymas su nuskausminimu.
Japonijoje atliktas tyrimas nustatė ryšį tarp autizmo rizikos ir konkrečios gimimo vietos.
Tyrimų apžvalga rodo, jog dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo šaknys glūdi vaisiaus laikotarpyje.
Epidurinio nuskausminimo įtaka motinai ir naujagimiui
Dabar daug moterų gimdo su nuskausminimu. Moterys apie gimdymą dabar kalbasi visai kitaip, negu prieš 10 metų. Anksčiau viena kitos klausdavo: „Ar gimdysi su nuskausminimu?“, o dabar – atvirkščiai: „Ar gimdysi natūraliai?“. Kalbant apie nuskausminimą dažnai manoma, kad „taip daro visa Europa, tik mes atsiliekame“, bet tai ne visai atitinka realybę. Statistikos duomenimis, gimdymo nuskausminimą, taikant epidurinę nejautrą, Danijoje renkasi tik 5 proc. moterų, Vokietijoje – 10 proc., Anglijoje – 20 proc. Daugiausia moterų su epidurine nejautra gimdo Ispanijoje – net 70 proc.
Ištirta, kad epidurinis nuskausminimas pirmajai gimdymo fazei įtakos neturi, o išvarymo laikotarpis prailgėja maždaug 16 minučių. Nustatyta, kad gimdančioms su epidurine nejautra dažniau kerpama tarpvietė, karščiavimo galimybė padidėja 5,6 karto, oksitocinas skirtas 2,8 karto dažniau nei gimdžiusioms be epidurinės nejautros.
Atliktų tyrimų duomenimis, epidurinis nuskausminimas (taikytas tiek gimdymo metu, tiek atliekant cezario pjūvį) apsunkina žindymą 12 savaičių po gimdymo. Per šį laiką po epidurinio nuskausminimo 67 proc. motinų nutraukia žindymą arba primaitina naujagimį. Iš tų moterų, kurios gimdė be nuskausminimo, primaitinti vaiką teko 29 proc.
Michelis Odenas, kalbėdamas epidurinio nuskausminimo tema, pristatė tyrimą, atliktą su avimis. Atlikus nuskausminimą gimdant avims, jos vėliau nebesirūpino savo aviukais. Kadangi natūraliai neišsiskyrė meilės hormonų kokteilis, avys neturėjo motinystės instinkto.
Išvados? Jos priklauso mums. Skausmas, o ypač stiprus, nėra geras dalykas, ir žmogus taip sutvertas, kad šalinasi kančios, visais įmanomais būdais stengiasi jos išvengti. Tačiau yra ir teigiamoji pusė, kad gamtoje galbūt nieko nėra šiaip sau ir ne veltui nuo neatmenamų laikų sakoma: „Per kančias – į žvaigždes“. Skausmas gimdant turi savo prasmę ir tai paliudytų daugelis patyrusių natūralų gimdymą.
Eglė Žemaitienė
„Mamos žurnalas“
Kas čia per rekomendacijos, kurių negalima įgyvendinti? „Svarbu negulėti ant nugaros..“ Bet prasidėjus gimdymui paguldo ant nugaros ir pajungia vaisiaus širdies tonų matavimo aparatą. Šiukštu net judėti negalima! Nes aparatas nusimuša… Todėl apie jokį vaikščiojimą ar pozos keitimą negali būti nė kalbos. Gal būt taip galėtų būti gimdant namuose? Bet reikėtų priminti, kokia tai didelė rizika pačios gimdyvės ir jos vaikučio sveikatai.