Gimdymas: šventė ar košmaras? Diskutuoja skaitytojos
ŠVENTĖ
Neskauda vienai iš tūkstančio. Tai buvau aš
Nėščia lankiau R. Šemetos mokyklėlę. Man įstrigo jo pasakyti žodžiai, kad 1 iš 1000 moterų gimdo nejausdama skausmo.
Tada pagalvojau, kad būsiu ta vienintelė. Žinojau, kad mintis – visagalė, ir visą nėštumą tuo šventai tikėjau. Kaip svajojau, taip ir nutiko. Kai nuvažiavau pas ginekologę eiliniam patikrinimui, ji labai nustebo – pasirodo, vaikštau su 4 cm atsidariusiu kakleliu, o nieko nejaučiu.
Patarė atvažiuoti po poros dienų. Jaučiausi puikiai, atvažiavau kaip liepta. Kaklelis jau buvo prasivėręs 6 cm, o aš vis dar nieko nejutau. Gydytoja nebenorėjo manęs išleisti, bet išsiprašiau kelioms valandoms, pažadėjau grįžti po pietų su vyru. Kai grįžau, kaklelis jau buvo atsidaręs 8 cm. Pagaliau pajutau lengvą maudimą, kaip per mėnesines. 17.30 nubėgo vandenys, o 19.45 mūsų mažylis jau gulėjo man ant krūtinės ir šaukė visam pasauliui, kad jis jau čia. Taigi, mielos mamos, įtikinkite save, kad viskas bus gerai, lengva, švelnu, malonu, niekas neplyš, o skaudės tik vos vos.
Mama Daiva
Paulinutė tiesiog iššovė
Nuėjusi pas ginekologę prasitariau, kad lyg šiek tiek silpniau jaučiu kūdikio judesius. Nieko nelaukusi ji mane nusiuntė į ligoninę. Labai patenkinta nuvykau į šv.Jokūbo ligoninę. Mat vos prieš kelias dienas buvome baigę namuose remontą ir aš labai norėjau pailsėti. Ligoninėje mane visapusiškai ištyrė, paguldė į tuščią palatą, davė vitaminų, kvėpuoti deguonies. Dvi dienas pragulėjau kaip sanatorijoje, perskaičiau 3 knygas. Atėjo pirmadienis, ir skyriaus vedėjas nutarė pats mane nuodugniai apžiūrėti. Gydytojas apžiūrėjo mane 7.00 ir pasakė, kad jeigu dar nepagimdysiu, rytoj galėsiu važiuoti pabūti namuose.
12.00 manęs aplankyti atėjo mama. Ji po pusvalandžio išėjo pažadėdama po pietų dar sugrįžti. Mano vyras kaip tik tą pirmadienį buvo išsiųstas dviem dienoms į komandiruotę. Mama aplankydama atnešė vaisių. Suvalgiau porą vynuogių ir staiga taip suraižė pilvą, kad net supykau. Atsiguliau į lovą, ėmiau skaityti, bet vis tiek jaučiau, kad vėl tą pilvą raižo. Išėjau į koridorių pasiguosti sesutei, o ta ir klausia, kas kiek laiko man pilvą raižo?
Pasakiau, kad kas tris minutes. Sesutė tik akis pastatė, tuoj nuvarė mane pas gydytoją. Šis apžiūrėjo ir liepė kuo skubiau ruoštis gimdymui. Man net kojas pakirto. Kol mane paruošė, kol nuėjau į gimdyklą, kol paklausė kūdikio širdies plakimo praėjo dvi valandos. Staiga sąrėmiai pasidarė nebepakenčiami (ką aš galėjau žinoti, kad tai jau buvo prasidėjusios stangos), o gydytojas sako: Dar 15 minučių pakentėkite.
Bet pasakiau, kad nieko nebus, jau tuoj pagimdysiu. Ir tikrai, vos spėjau atsigulti ant stalo, mano Paulinutė ir iššovė. Visas procesas netruko nė 3 valandų.
Vos pagimdžius suskambo mano mobilusis ir sanitarė man jį padavė. Aš dar gulėjau ant stalo, buvau lopoma. Susijaudinęs vyras paklausė, kodėl nekėliau ragelio. O aš abejingu balsu atsakiau: Ai, čia aš truputį gimdžiau.
Dovilė iš Vilniaus
O man neskaudės!
Grėsė priešlaikinis gimdymas (nešiojau dvynius). Nuolat teko gulėti ligoninėje. Likus dviems savaitėms iki termino, gydytoja pastebėjo, kad gimdos kaklelis atsidaręs 4 cm. Visai neskaudėjo, bet 10 val. susiruošiau į gimdyklą. Ant gimdymo stalo ramiai užsnūdau. Netrukus šalimais gulinti moteris pagimdė berniuką (dar ašarą iš džiaugsmo nubraukiau), o man nė skausmai neprasidėję. Tik 12 val. pajutau pirmus skausmelius, o 14 val. akušerė liepė stumti ir aš per 3 kartus išstūmiau pirmą berniuką. Nė nepajutau, kaip jis gimė. Antrasis dvynys irgi gimė per tris stūmimus, po 9 minučių.
Pagimdžiau greitai, o kirpimą siuvo ilgai. Jau pradėjau juokauti, kad tikriausiai kryžiuku siuvinėja.
Nesuvokiu, kas lėmė tokį visiškai beskausmį mano gimdymą. Mama mane gimdė 19 valandų dideliuose skausmuose. Gal mano sėkmę lėmė tai, kad visiems gąsdintojams (kurie sakė, kad per gimdymą labai skauda) atsakydavau – o man neskaudės!
Rūta iš Vilniaus
Gimdymas truko tik akimirką
Savo gimdymą galiu tikrai pavadinti neįprastu, nes jis truko tik akimirką. Buvau susitarusi gimdyti Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Savaitė prieš numatytą dieną, 3.20 val. nakties pajutau kūdikio spyrį į šoną. Bandydama apsiversti ant šono, pamačiau, kad nubėgo vandenys. Iškart paskambinau gydytojai. Ji telefonu nuramino – tai pirmas gimdymas, greitai tikrai nepagimdysiu. Patarė nepanikuoti ir atvažiuoti į ligoninę ryte.
Bet Tomukas pasirinko greitesnį scenarijų. Skausmas stiprėjo, tad 4 val. ryto išsikvietėme greitąją. 4.30 val. jau buvau gimdymo namuose.
Priėmimo skyriuje paprašiau, kad paskambintų mano gydytojai, bet laiko skambučiui neliko – pasirodė vaiko galvutė. Visas personalas sukilo ant kojų. Veždama mane į gimdyklą seselė maldavo nesistanginti, kad nepagimdyčiau lifte. Gimdykloje visi lakstė, kaip seriale „Ligoninės priimamasis“. Su trečia stanga gimė sūnelis Tomas Marijonas. Niekas nesitikėjo iš manęs, pirmą kartą gimdančios, tokios spartos.
Mano gydytojai, su kuria buvau susitarusi, 7 val. atėjusiai į darbą, beliko tik žagtelėti iš nuostabos ir pasveikinti mane su sūnelio gimimu. Visi lankytojai teiravosi – kaip man pavyko taip greitai pagimdyti?
Atsakydavau: O ko laukti? Atvažiavai, pagimdei, ir – namo.
Loreta iš Liepojos
Vos nepražiopsojau savo gimdymo
Ramiai slinko paskutinės nėštumo dienos. Pirmadienį turėjau pasirodyti gydytojai, o sekmadienį nuvažiavome į turgų pirkti drabužių vyresniajai dukrytei. Bevaikščiodama pajutau, kad maudžia nugarą, bet, galvoju, nėštumo pabaigoje taip ir turi būti. Pasižiūriu į laikrodį – skausmas kartojasi kas 10 minučių. Vyras pasiūlė važiuoti namo, bet aš nesutikau. Neskubėdami apsipirkome. Grįžę namo svarstėme – važiuoti į gimdymo namus ar ne? Mums bediskutuojant atvažiavo svečių. Plepėjome ir gėrėme arbatą iki 18 val. Mausti nugarą ėmė kas 5 minutes, apsisprendėme vykti į ligoninę.
Pavakarieniavau, nusimaudžiau, pasiėmiau daiktus. Pakeliui į ligoninę vaizdajuosčių nuomos punkte grąžinome kasetę. Skausmas suimdavo jau dažniau. Vyras buvo įsitikinęs, kad tai sąrėmiai, o aš dar vis abejojau. Pagaliau 19 val. atsidūriau ligoninėje. Paaiškėjo, kad kaklelis atsidaręs 7 cm. „Jūs jau beveik pagimdėte“, – pasveikino gydytoja. Na va, galvoju, vos nepražiopsojau savo pačios gimdymo. Po dviejų valandų jau laikiau ant rankų sūnų. Taigi mano ,,sąmoningas” gimdymas truko labai trumpai.
Jovita
KOŠMARAS
Siūdama plyšimus reikalavo kyšio
Kai laukiausi, galvojau, kad mažylio gimimas man bus didžiausia šventė. Deja, tai liko tik svajonėse, o šventė virto košmaru. Prieš gimdymą teko pagulėti patologijų skyriuje.
Visai nesinervinau, nes gerą nuotaiką palaikė palatos kaimynės ir nuostabus personalas. Pajutusi pirmuosius sąrėmius kreipiausi į budinčią seselę. Ji paklausė vaikučio širdies tonus ir palydėjo į gimdymo skyrių. Vos atsidūriau palatoje, įpuolė gydytojas. Jis pradėjo šaukdamas klausinėti, ar sąrėmiai stiprūs, ar dažni, kada prasidėjo. Jaučiausi puikiai, skausmo beveik nejutau, todėl atsakiau: nežinau. Nors šalia manęs buvo vyras, gydytojas pradėjo rėkti: „Visos jūs jaunos – žioplos!“ Jis rimtai plūdosi, o vyrui liepė važiuoti namo (nes jau buvo 22 val.). Sakė, kad su tokiais sąrėmiais pagimdysiu tik rytojaus dieną. Vyrui išvažiavus vos už 10 minučių nutekėjo vandenys. Pasakiau gydytojui. Tas ne į temą paklausė: „Kiek tau metų?“ Nustebo, kad 23. Gal galvojo, kad esu nepilnametė?
Akušerės elgėsi gana maloniai, bet gydytojas – savo stiliuje. Kai gulėjau ant gimdymo stalo, tik ir girdėjau: „Tu nežviek“, „Neužsimerk“. Net dabar prisiminusi apsiverkiu. Kai pradėjau gimdyti, gydytojas vis klausinėjo vyro telefono, sakė – reikės atsilyginti. Pagimdžiau sunkiai, plyšo visur, kur tik gali, stipriai nukraujavau. Nepaisant to, kad gulėjau leisgyvė, akušerė siūdama vis minėjo, kad reikėtų didelio atlyginimo už dukrą. Jau tada nusprendžiau, kad gimdydama antrą kartą iš paskutiniųjų susitaupysiu kelis šimtus litų ir pasisamdysiu gydytoją ir akušerę.
Vilma, Kupiškio rajonas
Ne auglys, o iškritusi virkštelė…
Šv.Velykų rytą prabudau šlapia – nubėgo vandenys. Po dviejų valandų pajutau pirmą sąrėmį. Užplūdo nuostabus jausmas – skausmas neatrodė baisus, jaučiausi laiminga. Jis ateina! Sąrėmiai dažnėjo, nusprendžiau nelaukti – išvažiavau į gimdymo namus. Mane pasitiko kita gydytoja.
Nuosekliai jai pasakojau, kad nėštumas 36 savaitės, kad kuris laikas vaikščiojau atsidariusiu kakleliu, kad sąrėmiai kartojasi kas 5 minutės.
Gydytoja nė neklausė, tik šūktelėjo: „Gerai, gerai, greičiau lipk, manęs kita laukia“. Lipant ant „lėktuvo“ čiurkštelėjo dar dalis vandenų. Gydytoja tikrindama kaklelį paklausė: „Ar tavo gydytoja nesakė, kad pas tave – gimdos kaklelio anomalija? Gal atauga, gal auglys“. Staiga ji visa išbalo, nes tai, ką pavadino augliu – pulsavo. „Virkštelė!“, – ji suklykė. Šaukė padrikus žodžius: „Virkštelė! … Dūsta!…Tonus!… Duokit… tonus!… Tonai, negirdžiu!… Greičiau!“ Kilo sąmyšis, visi pradėjo lakstyti iš vienos pusės į kitą.
Nesupratau, kas vyksta, suvokiau tik, kad kūdikiui trūksta oro ir bandžiau kvėpuoti kuo giliau. Gydytoja susitvardė. Mane nuvežė į operacinę. Beje, gydytoja rankos taip ir neištraukė, kol gimė sūnus. Sesutės kažko suleido į veną, uždėjo deguonies kaukę ir viskas, tamsa. Mane operavo su visais papuošalais, liemenėle. Delsti nebuvo galima nė minutės. Sūnų ištraukė vos gyvą, gaivino, begaivindami perpompavo kraują į placentą, tada nukirpo virkštelę, vaikas neteko daug kraujo. Greitai išvežė į Klinikas daryti kraujo perpylimo. Tada ir sugalvojau sūnui vardą – Dangelas (dangaus Angelas). Sunkiai atsigavau po operacijos, juk pjūvio skersmuo buvo beveik 20 cm. Dabar Dangelui 10 mėnesių, jis turi 8 dantukus, pradėjo vaikščioti. Nebebaisu, kad tiek ištvėrėme, juk esame kartu.
Aušra iš Kauno
Atsirado mat pacientė!
Dar ir dabar nukrato šiurpas, kai prisimenu gimdymą. Visą nėštumą jaučiausi puikiai, bet paskutinis vizitas pas gydytoją nebuvo malonus. Jis miglotai pasakė, kad „vaisiaus galvytė nėra taip, kaip reikia, bet gal viskas atsitaisys“. Naktį pabudau nubėgus vandenims. Ligoninėje sužinojau, kad gimda atsidariusi tik per pirštą. Suleido skatinamųjų, bet gimda vis neatsidarinėjo. 11 val. apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad reikės cezario pjūvio. Po operacijos jaučiausi slogiai, puoliau į depresiją, visko bijojau, net pati savęs. Plungės ligoninėje (manau, ir daug kur kitur) neleidžia vyrui būti su žmona, tačiau gydytojai matė mano pakrikimą ir padarė išimtį – vyras su manimi ligoninėje praleido tris naktis. Seselės iš manęs tyčiojosi: „Atsirado pacientė, negali viena pabūti. Ims ir numirs. Nė viena nenumirė“. Laimei, košmaras baigėsi, mes namie visi trys: aš, mano gyvenimo džiaugsmas – dukrytė ir gyvenimo meilė – Vidmantas.
Jūtarė
Kodėl vaikai negali išsiristi iš kiaušinių?
Man tai buvo košmaras, kurio nenorėčiau pakartoti. Nuvykau į ligoninę be sąrėmių, bet kaklelis jau buvo atsidarę 4 cm. Po kelių valandų prasidėjo sąrėmiai, jie tapo nepakeliami. Gimda atsidarinėjo lėtai, nuskausminamieji padėdavo tik pusvalandžiui. Gydytoja apžiūrėjusi pažadėjo, kad pagimdysiu po 3 valandų, o aš galvojau – kažin ar ištversiu? Staiga gimda atsidarė neįprastai greitai, teko kirpti. Kirpo su neaštriomis žirklėmis (už tai akušerė atsiprašė). Skausmas buvo neapsakomas. Laimei, mergaitė gimė sveika. Kai ji gulėjo man ant krūtinės, pasižadėjau, kad antro karto nebus. Neturiu tiek drąsos. Kodėl vaikai negali išsiristi iš kiaušinių? Abu tėvai patupėtų, kaip pingvinai. O dabar vienai mamai tokios kančios.
Reda iš Panevėžio
Minčių nektaras
Važiuoti gimdyti buvo taip pat įdomu, kaip pirmokui eiti į rugsėjo pirmąją. Viskas nauja, nežinoma, o širdutė daužosi iš nekantrumo.
***
Jei kenčiate, galvokite – tai vis tiek baigsis, nesvarbu, už valandos ar 10, už paros, bet baigsis. O tada Jūs turėsite prizą – dalelę savęs.
***
Dar minutė, ir Tu susitiksi su mažuoju didelio pilvo gyventoju, tuo, nuo kurio spyrių pilvas banguodavo kaip jūra. Tuoj tuoj mažos lūpytės čepsėdamos ieškos Tavo krūties.
***
Man gimdymas buvo šventė, nes aš jo labai laukiau. Visą nėštumą svajojau, kaip bus nuostabu tapus mama. Kalbėjausi su vaikeliu ir dėkojau jam, kad pasirinko mane, kad pasitiki manimi. Visada tikėjau, kad kūdikių sielos pasirenka sau tėvus. Artėjant gimdymo terminui, nuteikiau save, kad gimdysiu lengvai ir neskausmingai. Ir neapsirikau.
***
Po gimdymo gydytojai paklausė – ar dar kada norėsiu gimdyti? Atsakiau: Žinoma, nors ir dabar. Visą nėštumą buvau nusiteikusi optimistiškai ir nieko nebijojau.
***
Buvo ir skausmo, ir dejonių, bet viskas pasimiršo, kai tik pamačiau to mažo žmogučio žvilgsnį, kuris prašyte prašė apgaubti jį šiluma ir meile.
***
Sąrėmius jaučiau 1,5 paros, bet buvau laiminga, kad tai jau prasidėjo, kad greitai pamatysiu savo vaikutį, kurio taip pasiilgau per ilgus nėštumo mėnesius. Žinojau, kad kiekvienas sąrėmis, kiekviena skausmo banga yra žingsnelis nuostabiausio dalyko link, kokį tik Dievas gali padovanoti moteriai.
***
Nesvarbu, koks tai bus gimdymas – su komplikacijomis, ar be – vis tiek tai didžiausia gyvenimo šventė. Tuo metu moteris laukia, kad tik greičiau viskas pasibaigtų, bet jei gimdymas vyktų kitaip, ar būtų ką prisiminti? Nė vienai šventei moteris nesiruošia taip kruopščiai, kaip gimdymui.
„Mamos žurnalas“
