Nėščios moterys susiduria ne tik su didžiuliais kūno pokyčiais, nuotaikų kaitomis, bet kartais ir su nesibaigiančiu nerimu.
Nerimą jaučiame tada, kai mūsų gyvenime vyksta netikėti pokyčiai – jis reikalingas, kad galėtume laiku reaguoti į grėsmę. Jei nerimo lygis per aukštas, tai pradeda trukdyti normaliam gyvenimui. Natūrali baimė ar nerimas neturėtų trukdyti gyventi.
Pirmąjį nėštumo trimestrą moterys labiau bijo persileidimo, stipriau išgyvena nerimą dėl būsimų permainų.
Nėštumo vidurys – ramiausias metas, kad būsimoji mamytė jaučiasi geriausiai, turi daugiausia energijos, paprastai užsiima įvairia veikla, tai ir nerimauja mažiau. Paties gimdymo baimė labiausiai sustiprėja nėštumo pabaigoje, kai jis ima artėti.
Galima išskirti 3 pagrindines nėščių moterų baimes:
Baimė gimdyti
Labai svarbu gauti realios informacijos apie gimdymo procesą. Dažniausiai apie gimdymą kalbama kaip apie baisų dalyką. Žiaurus skausmas gimdymo metu – tai mitas. Realybėje tai iš tiesų sunkus kūno darbas, nekomfortiškas, tačiau tai normalu, žmogiška. Žmogus gyvenime gali patirti dar baisesnių skausmų, tokių kaip inkstų diegliai, dantų skausmas. Be to, tokie skausmai yra destruktyvūs ir labai ūmūs, nuolatiniai, o gimdymo metu tarp sąrėmių niekas neskauda, o skauda tik sąrėmių metu, kurie tęsiasi nuo 5 sekundžių (pradžioje) iki 1 minutės (pabaigoje). Tai ypatingas skausmas, nes jis neturi neigiamų padarinių. Yra paskaičiuota, kad gimdymo metu moteris skausmą išgyvena tik 40 minučių (susumavus sąrėmių laiką). O jei dar turėtume omenyje, kad pirmoje gimdymo pusėje sąrėmiai nėra stiprūs, tai galima šį laiką dalinti pusiau. Žinoma, pasitaiko, kad gimdymo metu kažkas vyksta ne taip, tada galimas nuskausminimas, kuris realiai taikomas gydymo įstaigose.
Apie gimdymo procesą moteris turi žinoti gana išsamiai. Tik tada gimdymo metu jausis saugesnė, žinos, kada ir kaip geriausia pasielgti, kaip palengvinti skausmą. Juk nežinomybė visada baugina. Tik moterims svarbu suprasti, kad skausmo pojūtis labai individualus, nes mūsų skausmo pajautimo slenkstis skiriasi.
Kas vienai atrodo labai skausminga, kitai gali būti visai pakenčiama. Taigi tikrai neverta gilintis į draugių pasakojimus apie skausmingus išgyvenimus gimdymo metu. Jums bus visiškai kitaip, nes tai labai subjektyvūs išgyvenimai. Be to, gimdymai labai skirtingi: dauguma moterų pagimdo normaliai ir tik nedidelė dalis patiria komplikacijas. Net tos pačios moters skirtingi gimdymai nevienodi. Tyrimas Lietuvoje parodė, jog tik 30 proc. moterų savo gimdymą vertina kaip sunkesnį.
Svarbu suprasti, ar tikrai yra reali priežastis bijoti. Dažniausiai remiamasi aplinkinių, pažįstamų moterų patirtimi, arba savo nesėkminga patirtimi, kas skatina didesnį nerimą. Tokiu atveju galima konsultuotis su psichologu.
Baimė nesugebėti būti gera mama
Ši baimė dažniau pasireiškia moterims, kurios linkusios į perfekcionizmą, t.y. kurios nori viską atlikti tobulai. Tai reiškia, kad jos kelia sau tikslą išauklėti idealų vaiką. Tačiau žinant, kad idealių vaikų nebūna (ir pačios moterys tai supranta), jos iš anksto pradeda bijoti, kad joms nepavyks.
Kartais tokią bejėgiškumo būseną sukelia nėščiųjų mamos ar kiti artimi žmonės, kurie kritikuodavo moterį dėl įvairių dalykų. Kartais moteris nerimauja tik dėl to, kad ji tiesiog iš esmės yra nerimastinga asmenybė. Ir dar viena priežastis, dėl ko moterys linkusios nerimauti, – tai patirties neturėjimas, kai moteris tiesiog nežino, kaip apskritai viskas vyksta, ir ji susikuria įvaizdį, jog motinystė –labai sudėtinga.
Baimė, kad gimus kūdikiui gyvenimas stipriai pasikeis
Mūsų tėvų ir senelių laikais svarbiausia buvo šeima ir vaikai, o dabar vertybės gerokai pasikeitė. Pirmoje vertybių sąrašo vietoje – asmeninis, profesinis gyvenimas. O tik po to kūdikis. Tačiau kūdikis laikomas kaip ir privaloma moters gyvenimo dalimi (negalinti turėti vaikų moteris gali jaustis nevisaverte), ir būtent jis, moters nuomone, varžo jos gyvenimą. Visuomenėje atsirado kitos vertybės: savirealizacija, savo poreikių tenkinimas, karjera. Bėda ta, kad šios normalios vertybės tapo hiperbolizuotos. Mes dažnai pamirštame, kad gyventi galime ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Mes virstame egoistiškais žmonėmis, rūpinamės savo asmenine gerove ir asmeninių poreikių tenkinimas tampa vieninteliu tikslu ir niekaip negalime pasisotinti. Taip galvojant, kūdikis tikrai gali tapti kliūtis.
Keisdami požiūrį, mes galime atrasti savyje dar vieną poreikį – gyventi, stengiantis patenkinti ir kitų žmonių poreikius. Ir tada viskas stoja į savo vietas. Šiuo atveju idėja, kad kūdikio gimimas amžinai ir neatšaukiamai pakeis jūsų gyvenimą – neteisinga. Žinoma, kurį laiką bus būtinybė perorientuoti savo poreikius, tačiau nereikia jų atsisakyti. Vaikutis apie trečiuosius savo gyvenimo metus turi pradėti atsiriboti nuo mamos, pradėti labiau savarankišką savo gyvenimą ir suprasti, kad jis turi savąjį Aš. Tai būtina asmenybės vystymuisi. O įmanoma tik tuo atveju, jei mama rodo tinkamą pavyzdį: aš turiu savąjį Aš ir tu turi savąjį Aš. Todėl labai svarbu išmokti suderinti keletą svarbių moters gyvenimo sferų: motinystę, santuoką, savosios asmenybės vystymą bei profesinę/socialinę veiklą. Ne visos moterys vysto profesinę karjerą, tačiau jaustis svarbia sociume reikia. Būtina rasti būdą, kaip gyventi visavertį gyvenimą, kaip funkcionuoti be žalos kūdikiui, sau ir karjerai. Ir tada motinystė tampa ne kliūtimi, o galimybe augti ir tobulėti.
Kitos nėštukių baimės:
Neplanuotas spontaniškas nėštumas
Pamačiusi teigiamus nėštumo testo rezultatus, moteris įtemptai bando prisiminti, kokius alkoholinius gėrimus ji gėrė, kiek cigarečių surūkė ir kokius vaistus vartojo. Jei pasirodo, kad per daug, kyla baimė.
Galimos komplikacijos nėštumo metu
Moteris baiminasi, kad tai gali turėti įtakos kūdikio sveikatai. Neramumų spektras gana platus: nuo pavojingo sveikatai darbo kompiuteriu iki kažkada nepadarytų skiepų ir baimės susirgti gripu arba raudoniuke.
Baimė dėl genetikos
Dažnai bijoma neįgalaus vaiko gimimo, negrįžtamų sveikatos pakitimų.
Estetinė „baimė“
Pasitaiko, kad nėščios moterys bijoveido, figūros pokyčių. Ar grįš ankstesnės kūno formos?
Baimė prisiimti atsakomybę už vaiko likimą
Niekas su tokia atsakomybe nesirūpina kito žmogaus gyvenimu ir sveikata, kaip mama dėl savo vaiko.
Kokie būdai įveikiant baimes patys veiksmingiausi?
Norint sumažinti nėštumo metu varginantį nerimą, visų pirma reikėtų pradėti nuo išsamios medicininės patikros. Savo sveikatos būklės jautimas ir nuolatinė medicininė patikra suteikia saugumo jausmą, kad vaikeliui ir pačiai mamai viskas gerai.
Kitas svarbus dalykas – teigiamas bei optimistiškas požiūris į nėštumą bei vaikelį ir būsimas permainas. Prisiminkite, kaip mąstote, taip ir jaučiatės. Nepamirškite ir pozityaus bendravimo su jau gimdžiusiomis draugėmis ar besilaukiančiomis moterimis. Skatinkite pokalbius apie teigiamas patirtis, svarbius, bet ne įbauginančius ar verčiančius nerimauti dalykus.
Laukiantis vaikelio savijautą ypač pagerina relaksacijos ir meditacijos išmokimas. Stenkitės rasti laiko nurimti, pabūti tik su savimi, nusikelti vaizduotėje į sau ypač malonius dalykus. Raskite laiko įsivaizduoti save ir jau gimusį vaikelį laimingus. Vaizduotėje susikurkite savo sveiko ir gražaus vaikelio paveikslą ir dažnai jį prisiminkite, apie jį pasvajokite.
Kuo dažniau stenkitės užsiimti mėgstama veikla.
Gimdymo baimę galima įveikti iš anksto aktyviai ruošiantis gimdymui, mokantis atsipalaidavimo pratimų, kurie labai padeda tarp sąrėmių ir palengvina gimdymo procesą. Taip pat dirbant su savimi, aktyviai mokantis kuo lengviau pagimdyti. Niekas negali 100 proc. garantuoti, kad gimdymas tikrai pavyks labai sklandžiai, tačiau nusiteikus tam ir ruošiantis, lengviau pagimdoma tikrai dažniau.
Gimdymo baimę gali padėti įveikti mokėjimas adekvačiai reaguoti į jau anksčiau pasitaikiusias stresines situacijas (jei susidorojote gerai, pavyks ir šį kartą), reikia pasitikėti savo kūnu ir tikėti, kad viskas bus gerai.
Žinios apie naujagimį ir tai, kaip jį prižiūrėti, irgi apsaugo mamą nuo nereikalingų išgyvenimų dėl kūdikio būklės, todėl daug tuo domėkitės, jei galite, dalyvaukite pasiruošimo vaikelio gimimui kursuose.
Įvardinkite, ko konkrečiai bijote, galbūt pasirodys, kad tai ne taip jau ir baisu. Pasikalbėkite apie savo baimes su artimaisiais. Jei darosi labai neramu, pasikonsultuokite su gydytoju, galbūt atlikite echoskopiją ir įsitikinkite, kad jūsų vaikeliui viskas gerai.
„Mamos žurnalas“
