Parašyti šį straipsnį nusprendžiau norėdama išsklaidyti mitą, jog mamų interesų ratas apsiriboja Jo Didenybe Kūdikiu – vystyklais, vežimėliais, nešynėmis, žindymu, nujunkymu, kaip ir kada pratinti prie tualeto, ankstyvojo ugdymo mokyklėlėmis, batukais, vaikštynėmis, žaisliukais, o jį vainikuoja klausimai – ar tik vaikui ne per karšta, ar vaikui ne per šalta…
Psichologė Jurga Dapkevičienė.
Juk iš tiesų mamos gali daug daugiau negu paprastai joms priskiriama. Besirūpindamos vaikais, jos neatsižada ir kitų vaidmenų, puikiai orientuojasi įvairiose socialinėse situacijose, planuoja ir perplanuoja savo darbinį gyvenimą. Beje, motinystės atostogos – puikus laikas dar sykį iš esmės apmąstyti savąjį pašaukimą ir planuoti jo įgyvendinimą. Ir tam nebūtina turėti marias laisvo laiko. Savo gyvenimo misijos ieškoti galima bet kurią ramesnę akimirką, net žindant ar stumdant vežimėlį. Bent retkarčiais mintimis grįžtant į darbo pasaulį mažiau kamuos nusivylusios namų šeimininkės sindromas.
DARBAS – TAI SVAJONĖ… O GAL – SVAJONIŲ DARBAS
Ar ir pasibaigus motinystės atostogoms norėtumėte gauti pinigus už veiklą, kuri jums taip patinka, kad sutiktumėte ja užsiimti ir veltui? Apie tokį darbą svajoja ne vienas. O juk tai įmanoma. Ir kalbu aš ne apie finansinę piramidę ar sektą. Kiekvienas žmogus gali rasti darbą, kuris atitiktų jo interesus ir leistų patenkinti pagrindinius fizinius ir psichologinius poreikius. Netikite? Reikia tik tinkamai ieškoti tinkamose vietose – labai panašu į žvejybą ar medžioklę.
Juk nesumedžiosi banginio ten, kur jis negyvena. „Darbo kažkur visada yra“ – taip taikliai pastebėjo Richar N. Bolles, knygos „Kokios spalvos tavasis parašiutas?“ autorius. Žmonės juk persikelia gyventi kitur, serga, meta darbą, išeina į pensiją, galų gale – miršta… Taigi reikia tik tinkamai ir gana atkakliai ieškoti. Beje, čia išryškėja viena esminė daugelio bedarbių klaida.
Jei tikrai norite rasti darbą, turite dirbti, t.y. skirti darbo paieškoms tiek laiko ir energijos, kiek skiriama darbui. Darbo paieškos – irgi darbas, kuriam turi būti skiriamos bent septynios valandos per dieną. Tiesa, jei darbo paieškoms skirsite bent pusę to laiko, kurio pareikalaudavo vaiko priežiūra, nedarbo problema bus greitai ir užtikrintai išspręsta.
Ir ką gi veikti tas valandas? Daugelis žmonių ieškodami darbo pasikliauja internetu. Įkelia savo gyvenimo aprašymą į vieną ar keletą interneto svetainių ir … laukia. Taip darbo paieškos sutapatinamos su darbo laukimu. Reikia pripažinti, kad tokiu būdu surasti darbą tikisi daugybė žmonių, nors laukiančiųjų daugiau negu siūlančiųjų. Tik nedidelė dalis darbdavių ieško darbuotojų naršydami internete. Jei apklaustumėte dirbančius artimuosius, draugus ir pažįstamus, įsitikintumėte, kad tokiu būdu įsidarbina tik nedidelė dalis žmonių.
Šiek tiek geresnis darbo paieškų būdas – siųsti gyvenimo aprašymą visomis įmanomomis kryptimis. Beje, jei ieškodami darbo apsiribojate išimtinai interneto informacija, nereikėtų stebėtis, kad jūsų niekas nekviečia į pokalbį. Internetas nepakeičiamas nebent tada, jei turite labai originalią, milijono vertą idėją, kaip Loren Luk iš Didžiosios Britanijos. Ši vieniša, 29- erių metų, profesinio išsilavinimo neturinti mama, metė nemėgstamą darbą taksi įmonėje ir į „Youtube“ portalą įkėlė mėgėjiška vaizdo kamera įrašytas makiažo pamokėles. Jos įrašai buvo peržiūrėti daugiau nei 75 mln. kartų. Dabar ši moteris yra išleidusi savo knygą ir turi asmeninę kosmetikos liniją „By Lauren Luke“ bei tinklalapį (www.laurenluke.com). Tikra Pelenės istorija, tačiau nesigriebkite jos kaip vienintelio pavyzdžio.
Rasti poreikius ir galimybes atitinkantį darbą galime kiekviena, tačiau jo paieška nebūtinai turi būti stulbinanti sėkmės istorija.
Kreipkitės asmeniškai
Darbo paieška gerokai veiksmingesnė, jei sekate skelbimus (internete, spaudoje, skelbimo lentose) ir aktyviai į juos reaguojate. Kartais labai pagelbėti gali ir įdarbinimo agentūros. Pats veiksmingiausias darbo paieškos metodas – asmeninis kreipimasis. Pirmiausia apklauskite savo draugus, gimines, artimuosius, kaimynus ir pažįstamus žmones apie jiems žinomas laisvas darbo vietas. Ir prisiminkite, ieškoti darbo – jokia gėda. Drąsiai teiraukitės aplinkinių apie tai, kas jums rūpi.
Kuo daugiau žmonių žinos, kad jūs ieškote darbo, tuo didesnė tikimybė išgirsti viltingų žinių. Dar veiksmingiau yra tiesiogiai (telefonu ar užeinant) kreiptis į jus dominančias įstaigas, susirasti atsakingus asmenis, prisistatyti ir pasiūlyti savo paslaugas.
Kreipkitės ne į vieną ar dvi, bet į keletą organizacijų. Nekreipkite jokio dėmesio į tai, kad šiuo metu jums įdomi firma neieško naujų darbuotojų. Laisvų darbo vietų atsiranda anksčiau negu apie jas paskelbiama. Kas gali žinoti, galbūt naujų darbuotojų prireiks jau rytoj. O gal jūsų kandidatūra pasirodys tokia puiki, jog jums bus sukurta darbo vieta arba būsite priimta papildomai. Veikite ir rinkitės pati, nelaukdama sidabrinės lėkštelės su auksiniu darbo pasiūlymu. Paverskite darbo paieškas darbu, ieškokite darbo bent keliais būdais, ir jūsų triūsą neišvengiamai vainikuos sėkmė.
Telefonas – puikus įrankis
Telefonas – irgi svarbus darbo paieškos įrankis. Prieš pasitelkdami jį į pagalbą, gerai pasiruoškite. Susidarykite jus dominančių organizacijų sąrašą, sužinokite jų telefonus ir atsakingus asmenis. Čia pasitarnaus įmonių katalogai, telefonų knygos, internetas, draugai, artimieji, pažįstami ir pažįstamų pažįstami, kurie dirba, dirbo arba pažįsta ką nors iš šios organizacijos darbuotojų. Surinkę pirminę informaciją, apgalvokite, kaip kreipsitės į jums reikalingą žmogų. Jei labai jaudinatės, galite net pasirašyti tekstą ir tiesiog jį perskaityti.
Pokalbio metu prisistatykite, glaustai įvardinkite pagrindines savo savybes ir sugebėjimus, pasiteiraukite apie laisvas darbo vietas. Pvz., „Laba diena, esu vadybininkė Vaida Vaidavičienė, turiu penkerių metų darbo patirtį, puikiai išmanau klientų paieškos metodus. Noriu pasikalbėti apie darbo galimybes jūsų firmoje.“ Jei atsakymas palankus, griebkite jautį už ragų ir tarkitės dėl tiesioginio pokalbio. Jei išgirstate tvirtą „ne“, būtinai pasiteiraukite, gal jūsų pašnekovas žino ką nors, kur būtų reikalingas žmogus su jūsų kvalifikacija. Jei ne, padėkokite už pokalbį ir atsisveikinkite. Kalbėdami telefonu stovėkite – balsas skambės įtaigiau – ir šypsokitės. Nors pašnekovas nemato jūsų šypsenos, ji sušvelnina jūsų balso toną.
Kuris be nuodėmės?..
Dažnai žmonės įsivaizduoja turį kokį nors trūkumą, dėl kurio durys į darbo pasaulį jiems užtrenktos.
„Kas norės daugiavaikės motinos?..“, „Neturiu darbo patirties…“, „Juk vaikas mažas…“ Išties, kai kurie veiksniai apsunkina darbo paieškas, tačiau svarbu prisiminti, jog esama darbdavių, turinčių įvairią gyvenimo patirtį ir pasaulėžiūrą. Tarp jų visada atsiras tokių, kurie į jūsų tariamus trūkumus (net jei nemokate paversti jų privalumais) nekreips jokio dėmesio, jei tik sugebėsite dirbti darbą, kuriam esate samdoma.
Mamos CV
Kaip turėtų atrodyti gyvenimo aprašymas? Nuo ko pradėti ir kuo baigti? ekspertai pripažįsta, kad nėra vieningos, visiems darbdaviams patrauklios gyvenimo aprašymo formos. Taigi pradėti ir baigti galite taip, kaip širdis geidžia, vadovaudamasi savo skoniu ir sveiku protu. Galite pradėti nuo paskutinės savo darbovietės, ypač jeigu pastaruoju faktu labai didžiuojatės ir norite jį pabrėžti. Galite pradėti nuo savo įgūdžių ir gebėjimų. Ši forma paranki toms, kurios siekia įsidarbinti srityje, kuri tiesiogiai nesusijusi su jų išsilavinimu. Galite pasirinkti įprastą, chronologišką formą.
Nepriklausomai nuo to, kokią formą savo gyvenimo aprašymui pasirinksite, CV turi būti nurodyta gimimo data, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, telefonai, el. paštas, išsilavinimas ir kvalifikacija, gauti diplomai, darbo patirtis, įgūdžiai (užsienio kalbų mokėjimas, darbo kompiuteriu patirtis, vairavimo pažymėjimo turėjimas ir pan.). CV neturėtų būti netaisyklingų žodžių, gramatinių klaidų ar savikritikos. Keista, bet atsiranda naivuolių, kurie bando nuteikti darbdavį galimiems sunkumams ir į CV įtraukia punktą „trūkumai“, ir nurodo – išsiblaškymas.
Gal tai skamba ir labai „profesoriškai“, bet vargu ar įkvėps priimti į darbą būtent jus. Verčiau nesikuklinkite ir drąsiai vardinkite savo privalumas.
Net jei atrodo, kad visiškai neturite ką parašyti, pasirauskite savo atmintyje, galbūt surengėte savo vaikui smagų gimtadienį – vadinasi, turite organizacinių gebėjimų, drauge su mokyklos draugais leidote sienlaikraštį – esate kūrybinga ir t.t.. Savo praeities faktus pateikite kaip įgūdžius ir jūsų gyvenimo aprašymo grafos sklandžiai užsipildys.
Šmaikščiai, bet sakyčiau tiksliai mamos „darbo“ įgūdžiai apibūdinti knygoje „Ko reikia kiekvienai mamai“ (E.Morgan, C.Kuykendall). „Visai motinystės darbo dienai būtinas Thomo Edisono kūrybiškumas, Henrio Kissingerio diplomatiškumas ir Motinos Teresės kantrybė“. Be to, mamos sugeba dirbti pačios sau keldamos uždavinius, nuolat blaškomos ir pertraukiamos. Jos lanksčiai planuoja, moka dirbti kelis darbus iš karto, nuolat priima labai atsakingus sprendimus ir atsako už jų pasekmes, sugeba susikalbėti ir susitarti su įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėmis, derina kelių skirtingų žmonių poreikius, atsižvelgia į situaciją ir keičia strategiją, sprendžia konfliktus, kaip niekas kitas greitai prisitaiko prie besikeičiančios padėties, valdo krizes, moka suburti ir įkvėpti komandą darbui… Mama moka ir gali tiek daug, jog jei ne ji darbą, tai jis ją vis tiek susiras.
Savo darbo istorija pasidalino mama Vilma, kuri ryžosi dideliems pokyčiams, rizikavo, daug galvojo apie „savo“ darbą ir galiausiai jį rado. Drąsa ir pastangos neišvengiamai vainikuojami sėkme.
Psichologė Jurga Dapkevičienė
„Mamos žurnalas“
