Nežinant dukros gimimo svorio, neįmanoma atsakyti, ar mažai, normaliai ar daug ji sveria.
Yra norma, kai 11–12 mėnesių kūdikio gimimo svoris patrigubėja.
Antrais, trečiais gyvenimo metais per metus vaikai priauga 1,5–2,5 kg, rečiau 3 kg.
Mažyliai, pradėję vaikščioti, labai aktyviai susipažįsta su aplinka, nenustygsta vietoje – tai yra normalu.
Vaikai ūgio ir svorio priauga nevienodai greitai. Kitaip tariant kiekvienas iš jų auga tik jam būdingu tempu, kurį paveldėjo iš savo senelių ir tėvų – svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas, t.y. dažnai nesirgtų įvairiomis ūminėmis ligomis. Kiekvienas vaikas yra savita asmenybė, pvz., – vieni prašo valgyti, kiti yra išrankūs valgytojai. Yra svarbu, kad vaikas kasdien gautų galimai įvairesnio maisto, kurį pagal savo amžių jis sugebėtų suvirškinti ir įsisavinti. Norą valgyti menkina saldūs, riebūs patiekalai, saldūs gėrimai (tame tarpe ir sultys), įvairiausios arbatėlės. Vaiku dera įteigti, kad jau atėjo laikas valgyti drastiškai neatitraukiant nuo žaidimo. Vaikas kasdien turi būti maitinamas tuo pačiu metu, nes vaikai mėgsta ritualus. Vaikas daugiau ir noriau valgys kai bus geros nuotaikos, maistas pagirtas, ne per šaltas ir nekarštas, geros išvaizdos, toks kurį galima trinti dantenomis (iki 2,5 metų vaikai sunkokai kramto, nors iki to laiko turi būti išdygę 16 dantukų), nemaitinamas per prievartą, neskubinamas, valgymo metu nežaidžiama, žodžiu valgymas kaip procesas turi sukelti teigiamas emocijas. Tai, kad „Daržovių,mėsos, žuvies ir vaisių beveik nevalgo“ yra negerai. Iš laiško neaišku, kodėl nevalgo šių produktų, pvz., ar dėl jų skonio, o gal pateikimo būdo (šalti, karšti, sunkiai trinami dantenomis ???), dėl patiekalo išvaizdos, pvz., lėkštėje daug patiekalo. Tai, kad net keturių rūšių maisto, t.y. „Daržovių,mėsos, žuvies ir vaisių beveik nevalgo“ yra išimtis iš taisyklės, nes pasitaiko vaikų, kurie nemėgsta vienos daugiausia dviejų rūšių maisto. Tai leidžia įtarti, kad vaikas buvo valgydinamas taip, kad tai jam sukėlė neigiamų emocijų ir dėl to, kad pakartotinai jų nepatirtų, ji atsisako valgyti. Dera viską gerai prisiminti ieškant priežasčių kodėl taip atsitiko ir tas priežastis pašalinti. Būtina padaryti kraujo tyrimą tikslu išsiaiškinti ar nėra mažakraujystės, su vaiko gydytoju nesutirštinant ir nesumenkinant situacijos išsamiai su vaiko gydytoju aptarti jo maitinimą. Vietoje krūties pieno duoti vaikams virš vienerių metų skirtą pieno mišinį ar bent jogurtą be priedų. Jogurtą paskaninti, keisti jo spalvą bei skonį galima įvairiomis uogomis (šviežiomis, šaldytomis), vaisiais (obuoliais, slyvomis). Tai, kad „bent 4 kartus geria naktį…“ nėra gerai. Dažniausia kėlimosi priežastis yra noras pajusti mamos šilumą ir taip nusiraminti – vėl pradėti miegoti. Pieno mišinys vienerių metų ir vyresniems vaikams geriau pasotina vienerių metų ir vyresnius vaikus, dėl to suretėja jų prašymai valgyti. Nuo naktinių maitinimų palaipsniui dera atpratinti, nes jie kenkia dantukams, sukelia norą šlapintis, miegas pasidaro mažiau gilus.
