Modelis Solveiga Mykolaitytė puošė mūsų žurnalą, kai paskutiniais mėnesiais laukėsi sūnelio Matuko. Po gimdymo jau praėjo metai, ir su Solveiga vėl kalbamės apie jos motinystę ir šiuo metu labai veiksmingą „gandro metodiką“, kuri padeda auginti sūnelį.
Solveiga, papasakokite, kuo gandras toks svarbus jūsų šeimoje?
Pas mus Palangoje dažnai į kiemą atskrenda gandras arba du gandrai, kurie žolynuose ieško varlių. Matukas, vos tik pamato gandrą, rėkia: ,,Ga-ga!“ Taigi Ga- ga tapo jo draugu. Jeigu Matukas nuliūsta, arba užsiožiuoja, visuomet sakau: ,,Einam greitai žiūrėti, ar neatskrido gandras?“ Jis iškart skuodžia žiūrėti, pamiršęs visas nuoskaudas. Kai ruošiamės miegoti, labai mėgsta, kad jam pasakočiau, jog gandrai šiuo metu jau miega. Taigi tas Ga-ga tapo pagalba tvarkantis su chaotiškomis situacijomis.
Ar mėgstate su vaikučiu išeiti pasižmonėti?
Renginiuose, vos tik išgirdęs muziką, Matukas pradeda šokti ir krypuoti ant vienos kojytės, tuomet ant kitos, linguoti ir siūbuoti, matyti, kaip jis džiaugiasi. Matukas gana ekspresyvus vaikutis, jam patinka būti tarpo žmonių, iš karto visiems mojuoja. Palangos močiutės klausia: „Ar čia tas pats besišypsantis berniukas, kurį matėme vakar?“ Tik nelengva būna išsiruošti iš namų. Reikia pavalgyti, o maistas atsiduria ne tik ant drabužių, bet ir ant grindų, sienų. Perrengi – o jis jau įlipęs į ant grindų ištaškytą košę ir tapšnoja juokdamasis rankutėmis. Arba ta koše išsitepa plaukus. Vėl praustis… O tada, žiūrėk, iš naujo užsimano valgyti. Tad dvidešimt minučių virsta dviem valandomis, kol mes susiruošiame išeiti iš namų.
Užsiminėte apie košes – ar esate gera virėja, kaip sekasi gaminti vaikiškus patiekalus?
Nuo pat papildomo maitinimo pradžios stengiausi pratinti vaikutį prie smulkių gabaliukų, ir valgyti sekėsi puikiai. Matukas valgus, bet buvo momentų, kai žaisdamas jis visą maistą išpurkšdavo ir juokdavosi. Jam smagu, o tu valai ir valai… Geriausios emocijos būna pirmą kartą ragaujant rūgštesnes uogas ir vaisius. Pavyzdžiui, valgydamas serbentus ar citrinas, raukosi, čepsi, juokiasi, purškia, bet vis tiek nori dar. Pats mėgstamiausias vasaros patiekalas – šaltibarščiai ir uogos.
Solveiga, ar lengvai sekėsi susigrąžinti buvusias kūno formas?
Per nėštumą priaugau apie 22 kg. Manau, tai tikrai nėra mažai, bet mano ūgis 180 cm, tad svoris puikiai pasiskirstė. Besilaukdama mitybos labai neribojau, kartais užsimanydavau užkąsti net naktį! Bet visiškai apribojau cukrų, nes bijojau nėščiųjų diabeto ir kad mažylis nebūtų irzlus, nepriaugtų per daug svorio. Po gimdymo 3 mėnesius nesisvėriau, nes vaikelio auginimas buvo visiška euforija, daugiau man niekas nerūpėjo.
Ar turite savo grožio puoselėjimo taisyklių?
Kalorijų niekada nesu skaičiavusi – neturiu tam kantrybės! Mėgstu sveiką gyvenimo būda ir pirmenybę visuomet teikiu šviežiam, žaliam maistui, daržovėms, vaisiams, riešutams, paukštienai, žuviai, kokybiškam šokoladui. Nesu tortų, bulvių traškučių, cepelinų ar bandelių fanė, nors kartais suvalgau ir jų.
Man svarbi taisyklė – nevalgyti 2–3 val. prieš miegą. Ryte, kol skrandis tuščias, išgeriu porą stiklinių šilto vandens. Stengiuosi neužgerti maisto šaltais gėrimais, derinti maistą.
Koks fizinio aktyvumo būdas jums labiausiai patinka?
Laukdamasi aš labai daug judėjau, iki pat paskutinio mėnesio – ir dirbau, ir dar fotosesijose dalyvavau, lankiau baseiną, nėščiųjų jogą. Tikėjau, jog jeigu laukdamasi būsiu sportiška, aktyvi, viskuo domėsiuosi, tai ir vaikutis toks bus, perims įpročius, juk viską jau darėme kartu.
Dabar mano vienintelis „sportas“ – vaikučio kilnojimas ir lakstymas su juo. Net negalvojau, jog ir fiziškai motinystė tokia sunki. Nors esu sportiška, bet yra reikalų prakilnoti vaikiuką nuo ryto iki vakaro ir naktimis! O dabar – dar ir iš paskos lakstyti! Kartais padarau mankštą, paplaukioju, daug vaikščioju ir judu, praktikuoju jogą ir 5 Tibeto pratimus. Palengva jau noriu sugrįžti ir į sporto salę pasitreniruoti su svoriais. Baigiau maitinti krūtimi ir dabar jau noriu sustiprėti.
Ką darote, kai turite valandą ar pusdienį laiko sau?
Laiko sau atradau galbūt tik po metų, ir kiekviena valanda neįkainojama! Kai turi tą laisvą vieną valandą, net nežinai, į kurią pusę bėgti. Pirmus mėnesius aš net niekur nenorėjau nuo vaikiuko trauktis, o po to jau supratau, kad ir pačiai gyvybiškai reikia laiko. Tuo labiau kad esu linkusi į intravertiškumą, tad man labai svarbus laikas tik sau pačiai – vienai su savimi.
Laikas sau svarbus gyvybinei energijai, vidinei būsenai ir fiziniam kūnui pailsėti. Nuo moters vidinės būsenos priklauso santykiai šeimoje ir namų atmosfera. Kol kūdikis mažas, labai trūksta miego. Išgyventi dienas ir naktis be miego – ir taip non stop ištisus mėnesius ir metus! Taip pervargsti, jog net vaiko kvėpavimą girdi, jis užmiega, o tu nebegali, nes budi. O jeigu pradedi snausti, – girdi „kre kre kre“ ir vėl keliesi. Pats geriausias žmogaus kankinimo būdas (juokiasi)! Bet tiesa, jog motinos smegenys taip sukurtos, jog maitinant krūtimi išsiskiria raminamieji, pamaitinus užmigti lengviau. Būdavo pats geriausias miegas – miegi pati su seile nutįsusia ir vaikutis su speneliu burnoje.
Taigi pirmaisiais metais laisvą valandėlę dažnai skirdavau nusnūsti.
Kaip šeimoje esate pasiskirstę mamos ir tėčio pareigomis?
Aš atsakinga už maitinimą, miegą naktimis, pasaulio pažinimą ir pirmuosius Matuko kartus. Mama – viso ko pradžia, meilė, rūpestis ir net charakterio formavimas. O Matuko tėtis augina kartu, ypač pirmaisiais mėnesiais leisdavo ilgiau pamiegoti, keisdavo kūdikiui sauskelnes. Paskui Mantas pasirašė kontraktą su stipriausia pasaulio organizacija „Glory“, ėmė ruoštis kikbokso pasaulio čempionatui.
Matukas visiškai prilipęs prie tėčio, pamato, tai net klykia: „Tėti tėti!“. Namuose apieško visus kampus, ar tėtis čia? Aš manau, jog berniukams labai svarbi tėviška, vyriška energija. Vaikutis tiesiog „geria“ tėvą akimis, rankutėmis, žaidimais, bendravimu. Vyrai turi savo žaidimus, savo intonacijas, berniukui visuomet reikės tikro vyro pavyzdžio. Man Matukas – visiška tėčio kopija, turi net tokias pat duobutes skruostuose ir žydras akis.
Ar mėgstate rengti šeimos šventes?
Labai! Aš esu baigusi renginių organizavimą ir pramogų industrijos studijas, o rengti šventes artimiesiems ypač smagu. Mėgstu jaukias ir mažas šventes su artimaisiais, jeigu tai yra asmeniškos, o ne darbo šventes.
Visuomet rengdavau teminius gimtadienius Idilei (vyro dukrytei iš ankstesnių santykių), o dabar jau teko surengti pirmojo gimtadienio šventę ir Matukui.
Tiesa, kai Matukui buvo 4 mėnesiai, surengėme jam krikštynas.
Ar daug dėmesio skiriate šeimos sveikatai?
Kad Matukas augtų sveikas, manau, lemia ir mano pačios mityba bei gyvenimo būdas. Jį maitinau natūraliai 15 mėnesių. Motinos pieno nauda imuninei vaikučio sistemai neabejotina. Nuo dviejų mėnesių lankėme kūdikių plaukimo baseiną su kineziterapeute, masažą. Svarbu grynas oras, sveikas maistas, tėvų meilė, mankšta, judėjimas ir malda Dievui, kad tik vaikelis augtų sveikas ir stiprus.
Ar lankote kokius nors edukacinius užsiėmimus kūdikiams?
Pirmą kartą į spektakliuką kūdikiams nuėjome prieš Kalėdas, vaidinimas buvo skirtas patiems mažiausiems žiūrovams. Lankėme ir Šeimos akademijos užsiėmimus mažyliams, buvome pusdienio darželyje, kad pabendrautų ir su kitais vaikais.
Namuose pagrindinis lavinimas – daug meilės, dėmesio, daug bendravimo, atsiliepimo į jo gestus, garsus, pirmuosius žodžius, norus, poreikius. Skaitome knygutes, einame į gamtą, mėgstame pasivaikščioti naujose vietoje, muziejuose, vykstame keliones, bendraujame su žmonėmis. Manau, kad tokio mažo žmogučio smegenėlių dar negalima apkrauti per dideliu kiekiu informacijos, per daug stimuliuoti, tad kol kas jokių ekranų, jokių filmukų.
Ar mėgstate keliauti su vaiku?
Visi kelionių sudėtingumai – tik mūsų galvose. Kaip tu priimsi iššūkius – kaip nuotykį ar kaip vargą? Aš linkusi priimti kaip nuotykį, kaip žaidimą, kaip atsiminimų kūrimą, todėl keliauti nėra sunku. Augindama Matuką, laikausi dienotvarkės, miego ir valgio ritualai yra svarbūs. Kol buvo mažesnis, viskas būdavo sustyguota kas dvi valandas. Net valanda nukrypimo nuo normos, ir vaikas jau pasidaro irzlus, piktas. Todėl net kelionėse stengiamės laikytis įprasto dienos ritmo.
Esate jungtinė šeima, kurioje dukra ir iš ankstesnių vyro santykių – kaip bendrauja vaikai?
Su vyro dukryte susipažinau, kai ji buvo panašaus amžiaus, kaip dabar Matukas. Jai buvo šiek tiek daugiau kaip metukai. Idilė mane priėmė iškart, nes daug laiko praleisdavome kartu, o kai toks mažas vaikas gyvena namuose, rūpintis juo didžiulė atsakomybė. Aš neturėjau jokios patirties: nei ką daryti, nei kuo užsiimti su tokiu vaikučiu. Bet viskas pavyko savaime. Esame puikios draugės iki šiol. Žinoma, po Matuko gimimo mergaitei tenka mažiau dėmesio, sunkiau viską spėti. Idilei irgi buvo adaptacinis laikotarpis su pačiu mažiausiu jos broliuku, tad pasitaikė visokių momentų. Idilė dar turi du vyresnius ir du mažesnius – broliuką ir sesutę – mamos šeimoje. Bet Matukas – pats mažiausias jos broliukas iš tėčio pusės.
Mergaitė buvo pripratusi mūsų šeimoje būti vienintele princese. Ir staiga – dėmesys ne tik jai! Adaptacinis laikotarpis yra normalu. Dabar vaikučiai sutaria puikiai, ji labai rūpinasi broliuku, labai myli, o Matukas krykštauja iš džiaugsmo pamatęs sesę.
Modeliai: Solveiga Mykolaitytė ir Matas Mykolaitis-Rimdeika
Asistentė Aida Lapajeva
Plaukų stilistė Deimantė Makalauskaitė
Fotografė Vilnė Kymantaitė
Stilistė Greta Žvinklytė
Stilistės asistentė Luka Supranavičiūtė
Suknelė iš „Rent Boutique“
Papuošalai iš „Factory by Ribas“
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
