Mikroplastikas vaiko maiste priskiriamas prie nematomų pavojų. Tai mažytės sintetinių polimerų ir plastikų bei jų gaminių dalelės, kurios netrukdomai ir nekontroliuojamai plinta ore, vandenyje ir dirvožemyje. Kuo tokios dalelės gali pakenkti organizmui? Ar įmanoma mikroplastikų išvengti?
Kaip aplinkoje atsiranda mikroplastikų
Mikroplastikų gali būti sąmoningai dedama į gaminius, pavyzdžiui, į kosmetikos ar valymo priemones arba jų gali atsirasti kaip plastiko gaminių skilimo atliekos: dylant padangoms, nešiojant sintetinių pluoštų audinius, kaitinant plastiko indus mikrobangų krosnelėje ir t.t. Pramonės nuotekos irgi yra vienas iš pagrindinių mikroplastikų patekimo į aplinką šaltinių. Pasaulio užterštumas yra toks didelis, kad taršą mikroplastiku galima aptikti ir Arkties jūros lede.
Kaip jie kenkia
Mikroplastikai yra pavojingi sveikatai dėl to, kad gali absorbuoti organinius teršalus, vaistų likučius, sunkiuosius metalus iš aplinkos, juos pernešti ir vėl išskirti, patekę į organizmą. Mokslininkai nustatė, kad mikroplastikai kenkia žmogaus ląstelėms, mažina reprodukcinę sveikatą ir sutrikdo endokrininę sistemą. Tai gali lemti vėžinius susirgimus, susilpnėjusią endokrininę sistemą, svorio didėjimą, gali sukelti uždegimines ir alergines reakcijas.
Kenkti gali net vanduo iš plastiko butelio
Tyrimai patvirtino, kad mikro- ir nanoplastikai gali būti absorbuojami į žmogaus kūną per odos barjerą, o 60 proc. visų drabužių turi sintetinių priedų, atpalaiduojančių mikroplastiko daleles. Dėl to mūsų kasdienė sąveika su sintetiniais audiniais nesąmoningai prisideda prie didėjančio plastiko dalelių kiekio mūsų pačių kūne.
Dažniausiai arbatos maišeliai yra pagaminti iš plastiko, todėl, įdėjus juos į karštą vandenį, plastikai ištirpsta į gėrimą. Vieno tyrimo duomenimis, arbatos maišeliai virimo temperatūroje į vandenį išskiria apie 11,6 milijardo mikroplastiko ir 3,1 milijardo nanoplastiko dalelių. Todėl geriau rinktis plikomąją arbatą, naudotis sieteliu.
Nors per dieną reikėtų suvalgyti nuo keturių iki penkių porcijų vaisių ir daržovių, jie nėra visiškai apsaugoti nuo mikroplastikų. Vaisiai ir daržovės sugeria mikroplastiką per savo šaknų sistemą ir patenka į sėklas, lapus ir vaisius, priklausomai nuo mikroplastiko dydžio. Obuoliai, morkos, brokoliai yra labiausiai užteršti vaisiai ir daržovės.
JAV atlikti tyrimas parodė, kad iš 39 druskos prekinių ženklų tik trijuose nebuvo mikroplastiko. Tyrėjai apskaičiavo, kad vidutiniškai suaugęs žmogus per metus iš druskos gauna apie 2000 mikroplastiko dalelių.
Dažniausiai mikroplastiko dalelių galima rasti geriamajame vandenyje. Ištyrus geriamą vandenį plastiko buteliuose, 93 proc. tirtų butelių buvo rasta mikroplastiko. Pirkėjai visame pasaulyje kas minutę nuperka milijoną plastikinių butelių ir kasmet sunaudoja 5 trilijonus plastikinių bakalėjos maišelių. Todėl dabar visas pasaulis stengiasi mažinti plastikinių maišelių naudojimą, vienkartiniai indai ir šiaudeliai išimami iš prekybos. Plačiai paplitęs teiginys, kad kiekvieną savaitę suvalgome, išgeriame ir įkvepiame 5 g mikroplastiko, – tiek, kiek sveria kreditinė kortelė.
Mikroplastikas maisto produktuose
Mikroplastikas pirmiausia kaupiasi virškinamajame trakte, todėl labai svarbu jo kuo mažiau gauti su maistu ir vandeniu. Apskaičiuota, kad mikroplastiko, patekusio į organizmą su maistu, 90 procentų vėl išsiskiria. Mažiausios dalelės gali patekti net į smegenis, lytinius organus ir per placentos barjerą patekti vaisiui. Įkvėptas mikroplastikas gali išsiskirti valantis gleivinėms, tačiau jis taip pat gali nusėsti plaučiuose arba absorbuotis į kraują. Jis dažniausiai patenka iš šiuolaikinės sportinės aprangos, turinčios sintetinio pluošto.
Mikroplastiko buvo aptikta ir žmogaus kepenyse, blužnyje ir inkstų audiniuose. Aptikta mikroplastikų ir placentoje bei naujagimių kraujyje. Mikroplastikų buvo rasta 75 proc. žmogaus motinos piene, negimusio kūdikio placentoje, žmogaus kraujyje.
Kodėl tai taip pavojinga vaikams
Vaikai gauna dar daugiau mikroplastiko, nes kūdikystėje turi įprotį šliaužioti ant grindų ir tada kišti rankas į burną. Net 39 proc. namų dulkių tūrio sudaro mikroplastikas. Ypač daug mikropastiko į aplinką patenka iš sintetinių kilimų, kitų vaikų žaidimų aikštelių dangų, kurios yra nenatūralios. Nustatyta, kad vaikai iki 6 metų įkvepia 3 kartus daugiau mikroplastiko nei vidutiniškai suaugusieji.
Naujausi tyrimai rodo, kad kūdikiai ir vaikai yra labiau veikiami mikroplastiko nei suaugusieji. Tyrimai rodo, kad iš plastikinio buteliuko maitinami kūdikiai KIEKVIENĄ DIENĄ suvalgo daugiau nei 1,6 milijono dalelių mikroplastiko. Be to, kūdikiai ir vaikai dažnai įkvepia ir praryja iki 22 kartų daugiau šių toksinų nei suaugusieji. Įdomu tai, kad didžioji dalis šio poveikio įvyksta NUOSAVUOSE NAMUOSE. Tai reiškia, kad tėvai gali sumažinti žalos poveikį, pašalindami mikroplastiko šaltinius.
Kaip sumažinti žalingą poveikį
Gera žinia ta, kad yra daugybė būdų, kaip greitai ir efektyviai sumažinti mikroplastikų kiekį savo aplinkoje:
Venkite maisto produktų, supakuotų į plastiką.
Atsisakykite vandens ir kitų gėrimų plastiko pakuotėse ir buteliuose.
Nesinaudokite plastikiniais indais, staltiesėmis. Juos pakeisite natūralių medžiagų indais.
Jokio plastikinio indo neplaukite indaplovėje, nes iš jo išsiskirs tūkstančiai mikroplastiko dalelių ir nuodingų cheminių medžiagų, nes karštis ir cheminiai plovikliai greičiau ardo medžiagą.
Nešildykite maisto mikrobangų krosnelėje plastikiniame įrenginyje.
Patiekalus laikykite ir šildykite stikliniuose induose.
Jeigu jūsų vandens tiekimo šaltinio vandens kokybė yra patikrinta visuomenės sveikatos centro laboratorijoje, naudokite vandenį iš čiaupo, nes jame beveik nėra mikroplastiko.
Atsisakysite bet kokios arbatos, supakuotos į maišelius.
Reguliariai šluostykite dulkes, vėdinkite patalpas.
Reguliariai vėdinkite žaidimų kambarį ar bet kurį kambarį, kuriame dažniausiai žaidžia jūsų vaikas.
Namus siurbkite dulkių siurbliu, kuris turi didelio efektyvumo kietąsias daleles sugeriantį filtrą.
Įsirenkite oro filtrą, kuris susiurbs dalį mikroplatiko dalelių.
Kūdikiams ir mažiems vaikams neduokite jokių minkštų žaislų, nes daugiau kaip 95 proc. minkštų vaikiškų žaislų yra pagaminti iš mikroplastikus skleidžiančių medžiagų.
Apribokite ir kieto plastiko (barškančių) žaislų kiekį, kuriuos mažyliai mėgsta čiulpti ir mėtyti. Idealiame pasaulyje turėtų dingti ir kietojo plastiko žaislai. Plastiko žaislus pakeiskite nedažytais ir nelakuotais mediniais žaislais.
Iš gyvenamosios aplinkos pašalinkite bet kokio tipo poliesterio bei kitus sintetinius audinius. Įrodyta, kad oro užterštumas mikroplastikais yra 22 kartus didesnis kambariuose, kuriuose yra poliesterio audinių.
Bet kurio amžiaus vaiko drabužėliams, patalynei rinkitės natūralaus pluošto audinius: medvilnę, liną, vilną, šilką, bambuko pluoštą.
Pirkite kosmetiką be plastiko ir šių medžiagų: polietileno – sutrumpintai PE, polipropileno – sutrumpintai PP, polietileno tereftalato – poliesterio forma, sutrumpintai PET arba PETE, polimetilmetakrilato – sutrumpintai PMMA, nailono.
Naudokite bekvapius muilus, šampūnus ir losjonus.
Kūdikių maitinimui, esant reikalui, naudokite tik stiklinius buteliukus.
Vietoj plastikinių maišelių maisto produktams naudokite popierinius.
Parengė doc. Algimantas Vingras
Susiję straipsniai
